Mintys apie Dievą ir tikėjimą

Kai buvau vienas ir nieko neturėjau
Aš prašiau draugo, kuris padėtų man iškęsti skausmą.
Niekas neatėjo, tik Dievas.
Kai man reikėjo dvasios pakilti iš miego
Niekas negalėjo man padėti… tik Dievas.

Kai mačiau tik liūdesį ir man reikėjo atsakymų
Niekas manęs negirdėjo, tik Dievas.
Todėl kai manęs klausia… kam aš atiduodu savo besąlyginę meilę?
Aš neieškau jokio kito vardo, tik Dievo.

Tupakas Šakūras (Tupac (2pac) Shakur)

Širdis, ne protas jaučia Dievą. Štai kas yra tikėjimas: širdimi, o ne protu juntamas Dievas. Blaise Pascal
Tikėjimas – tai laisvės pasiūlymas. Jonas Paulius II
Aš tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats. Tikiu, kad jis yra manyje, kaip aš esu jame. Lev Tolstoj
Reikia beprotiškos drąsos, kad gyventum niekuo netikėdamas. Robert Hossein
Netgi ateistas, burnojantis prieš Dievą, nesąmoningai juo tiki; Juk neįmanoma pulti to, ko nėra. Paul Guerin
Tikėti Dievu reiškia žinoti, jog gyvenimas turi prasmę. Ludwig Wittgenstein
Nėra nieko kilnesnio, kaip artėti prie Dievo ir Jo dieviškumo spindulius skleisti tarp žmonių. Liudvikas van Bethovenas
Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug – vėl pas jį atveda. Luis Pasteras
Ar jums nebaisu matyti, kad čigonai mums atrodo patrauklesni už apaštalus? Ralph Waldo Emerson
Naktimis ateistas beveik tiki į Dievą. Edward Young 1683—1765
Kai prisimenu, kad Dievas yra teisingas, aš nerimauju dėl savo šalies. Thomas Jefferson 1743-1826
Žmonės mato Dievą kasdien, jie tik neatpažįsta Jo. Pearl Bailey
Dievas myli kiekvieną iš mūsų taip, tarsi mes būtume vieninteliai. Šventas Augustinas
Aš bijau Dievo ir tų, kurie Jo nebijo. Saadi
Šaukis Dievo, bet irkluok toliau nuo uolų. Indėnų patarlė
Aš verčiau dirbčiau tarnu Dievo namuose, nei sėdėčiau galingųjų kėdėse. Alben W. Barkley
Dauguma mūsų laukia, kol turėsime bėdų, ir tada jau melsimės kaip velniai. Stebuklas įvyktų, jei, vieną rytą, mes pabustume ir pasakytume, „Ką aš galiu padaryti dėl tavęs, Viešpatie?” Burton Hillis
Pragaras yra kilnus tikros žmogaus laisvės pripažinimas iš Dievo pusės ir Jo pagarba žmogaus pasirinkimui. G. K. Čestertonas
Kai žmogus nustoja tikėjęs Dievu, tai dar nereiškia, kad jis nebetiki niekuo. Tada jis tiki bet kuo. G. K. Čestertonas
Tam, kuris turi tikėjimą, nereikia jokių Dievo įrodymų, tam, kuris jo neturi, įrodymų visada bus per mažai. Frenz Werfel
Vieni bijo netekti Dievo, kiti Jį surasti. Blaze Pascal
Religinis tikėjimas – ne vien katekizmo teiginiai, o asmeninis susitikimas su Dievu. Walter Kropp
Gyvenimo pabaigoje būsime teisiami pagal tai, kiek mylėjome. Šv. Kryžiaus Jonas
Dievas sukūrė žmones, kad jie būtų mylimi, daiktus, kad jie būtų naudojami. Jei tik kada nors ši tvarka apverčiama, įvyksta tragedija. R. Howe
Jei tu nesirūpini meile artimui, bergždžia yra tavo skelbiama meilė Dievui; nes meilė Dievui prasideda nuo meilės artimui, o pastaroji yra maitinama meilės Dievui. Francis Quarles
Koks žmogaus vidus, taip jis sprendžia apie kitus. Tomas Kempietis
Jėzus atėjo ne tam, kad atitolintų ar pašalintų kentėjimus, Jis atėjo, kad juos pripildytų savimi. Paul Claudel
Tikroji mano didybė – visiškai ir tobulai vykdyti Dievo valią. Jonas XXIII
Kas yra šventasis? Krikščionis – turintis tikėjimo stuburą. Igino Giordani
Krikščioniškos meilės šaltinis – ne noras mylėti, bet tikėti, kad žmogus yra mylimas. Thomas Merton
Kiekviena Dievo dovana yra kartu ir išbandymas. Taip pat ir atvirkščiai. Marie-Dominique Philippe
Kiekvienas, kuris tikrai suprato, kad Dievas tapo žmogumi, niekada negali kalbėti ir veikti priešingai žmoniškumui. Karl Barth

Rūpinkimės ne paviršutiniais ženklais pasižymėti ir išsiskirti, o tik dvasia, gyvenimo šventumu, tikrai katalikišku grynu mokslu, darbuose sumanumu, priedermių sąžiningu pildymu, Dievo ir artimo meile, darbštumu, tvirtu tikėjimu, uolumu. Jurgis Matulaitis

Nenusileidžiant prieš šio pasaulio blogus įpročius ir geidulius, nenusileidžiant prieš jo klaidingas nuomones ir pažiūras, mes stengsime visą atnaujinti Kristuje, o tik patys save atnaujindami, pilnai persiimdami Kristaus dvasia ir tiesomis, ir taisyklėmis, tik Kristų pilnai skelbdami ir prie Kristaus visus vesdami. Jurgis Matulaitis

Kas tau malonu, ir kitam daryk, o kas tau nemiela, ir kitam nelinkėk. Jurgis Matulaitis

Kuomet žmogaus siela Šventosios Dvasios pagauta pakyla ir nuskrieja į tas aukštybes, kur Švč. Trejybė savo amžinumoje neapsakoma, neišreiškiama, begaline garbe spindi-šviečia, ir kuomet nuo tų aukštybių apmeti paskui akimi šį pasaulį, kaip jis išrodo menkutis, mažas. Jurgis Matulaitis

Ačiū Tau, Viešpatie, ką man saldinai per tą laiką mano gyvenimo kartybes visokeriopomis malonėmis, nepaprastomis išvidinėmis paguodomis. Jurgis Matulaitis

Dievo ir artimo meile deganti širdis daug vertesnė nei bet koks mokslas. Jurgis Matulaitis

Bet jeigu mūsų nevaldys vidujis sąžinės balsas ir meilės dėsnis, kurį Šventoji Dvasia įrašo į mūsų širdis, tai nedaug tepadės viršujai įstatymai, kad ir geriausi, ir net viršujis Vyresniųjų budėjimas. Jurgis Matulaitis

Bekalbėdami rūpinkimės gerą mintį pakalbėti, sumanymą, kokio darbo reikalą, paraginti prie gero, žmogaus širdį pakreipti prie prakilnesnių daiktų, prie Bažnyčios, prie Dievo. Jurgis Matulaitis

Juo kas labiau Kristaus ir Bažnyčios dvasioje bus paskendęs, ja nelyginant įrūgęs, jos permirkęs, juo labiau bus jo šventumas pilnas ir jo veiklumas našesnis. Jurgis Matulaitis

Svarbu, kad mokėjus suderinti ir sujungti asmenišką energiją, iniciatyvą su tobulu visišku paklusnumu, su savęs išsižadėjimu. Jurgis Matulaitis

Kas nėra iš Dievo ir dėl Dievo – iš savo širdies išrauti, tame visame save tvirtai pergalėti ir kuo arčiausiai laikytis Kristaus. Jurgis Matulaitis

Būk tikras, brolau, kad tas daro didelius dalykus, kas pildo Dievo valią, nors pasaulio supratimu atlikinėtų mažiausius ir prasčiausius darbus. Jurgis Matulaitis

Kiek tik galėdama budėk, kad savo dvasios nepaskandintum darbuose, reikaluose ir išoriniuose užsiėmimuose tiek, kad neduotum jai kilti į Dievą. Jurgis Matulaitis

Tinginiavimo, kuris yra pradžia daugelio blogumų, venk kaip maro, kad piktoji dvasia niekuomet tavęs nerastų be darbo. Jurgis Matulaitis

Niekuomet nesišalink nuo darbo iš baimės, kad neturi tinkamų gabumų. Jurgis Matulaitis

Iš visų pusių girdisi aimanavimai, kad mums trūksta tinkamų žmonių prie darbo. Darbo begalės, o žmonių maža arba ir visiškai nėra. Tai tiesa. Bat kas čia kaltas, ar ne mes patys! Jurgis Matulaitis

Tik giliu savo įsitikinimu, tik tvirtu tikėjimu, tik meile, karšta širdimi patrauksime kitus prie Dievo ir tiesos, o ne barniais, užsipuldinėjimais, užgauliojimais, įžeidimais. Jurgis Matulaitis

Maldingumo skraiste nesidangstyk ir netrumpink savo užsiėmimų arba jų neatlikinėk netikusiai, bet iš kitos pusės, saugokis, kad dėl daugybės tavo užsiėmimų neapleistum dvasiškų dalykų. Jurgis Matulaitis

Neramumai kyla iš to, kad kai kuriuos daiktus labai mylime, arba per daug jų bijomės; labai jų trokštame, arba nuo jų bėgame. Jurgis Matulaitis

Stenkimės surasti kiekvienam tinkamą darbo dirvą ir tinkamą užsiėmimą, stenkimės tarp visų tinkamai padalyti ir suderinti darbus ir užsiėmimus; bet mokėkime kiekvienas nusileisti, savęs išsižadėti, save užmiršti, pasišvęsti dėl bendrų ir aukštesnių reikalų. Jurgis Matulaitis

Gal jau prie to priėjome, kad nebesigėdime savo blogų palinkimų bei nuodėmių ir net viešai su malonumu jas darome? Jurgis Matulaitis

Susirūpinimas nepanaikina rytojaus rūpesčių, bet atima jėgas jau šiandien. Corrie Ten Boom

Dievas yra ta priežastis kodėl netgi skausme aš šypsausi, sumaištyje suprantu, išdavystėje atleidžiu ir baimėje nenustoju kovoti.

Dievas nieko mums neskolingas, bet duoda mums viską.

Dievas yra didesnis už tavo problemas.

Tavo meilė man niekada nenuvilia, niekada nepasiduoda, niekada neišsenka. (Rom 8, 37-39)

Dievas yra mano prieglobstis ir jėga, patikima pagalba bėdoje. Todėl aš nebijosiu.

Prieš rašydamas aš išjungiu protą ir leidžiu rašyti Viešpačiui. 2Pac

Dangus yra karalystė kur viskas yra taip kaip nori Dievas. Vieta kur valdo ir karaliauja Dievas. Ir ta vieta gali būti bet kur, bet kada, su bet kuo. Rob Bell

Tavo vertė nekyla iš tavo kūno, tavo proto, tavo darbo, to, ką tu sukuri, kiek parduodi, ar kiek pinigų uždirbi. Tavo vertė nekinta nuo to ar tu turi vyrą ar ne. Tavo vertė nekinta nuo to ar tave vyrai pastebi, ar ne. Tu esi neįkainojama ir tavo vertė kyla iš tavo kūrėjo.
Tave tūkstančiais būdų gundys tuo netikėti. Būsi gundoma ieškoti savo vertės ir patvirtinimo kitur nei kūrėjas.
Ypač iš vyrų.
Bet tu neturi savęs atiduoti dėl vyrų meilės. Tu verta daugiau. Tu jau mylima. Citata iš Robo Belo knygos „Sekso Dievas“

Man labiausiai trūksta aiškumo ką turėčiau daryti, ne ką turėčiau žinoti… Man svarbu suprasti save, pamatyti ko Dievas iš manęs nori. Man svarbu surasti tiesą, kuri man būtų tikra, rasti idėja pagal kurią galėčiau gyventi ir dėl jos galėčiau mirti. Søren Kierkegaard

Žmonės nuvilia. Dievas ne.

Šeima, kuri meldžiasi kartu – lieka kartu.

Dieve, kartais sunku suprasti kodėl leidi tam tikriems dalykams atsitikti. Bet aš tikiu, kad nori man paties geriausio.

Jei atiduosi savo širdį Dievui, Jis ją atiduos žmogui, kuris jos vertas.

Nėra nieko pilnesnio už pilną ir niekas netrunka ilgiau už amžinybę. Todėl niekas man negali pasiūlyti ko nors geresnio nei gyvenimas su Jėzumi. John Piper

Dieve, su Tavimi man viskas daug labiau patinka.

Dievo galimybės nėra apribotos žmogaus galimybėmis suprasti.

Jėzus yra Atpirkėjas, Gelbėtojas, Geriausias draugas, Tikroji meilė, Ištikimas, Tobulas, Gyvas, Kviečiantis, Nenuneigiamas, Greitai ateisiantis, Nuostabus, Patrauklus, Gailestingas, Laikantis mano ranką, Viskas, Šlovingas, Šventas, Išgelbėtojas, Žodis, Viešpats, Ramybė, Kelias, Tiesa, Gyvybė, Atleidimas, Stebuklingas, Su manim, Gydytojas, Tvirta uola, Nepalaužiamas, Tikras, Ganytojas, Prisikėlęs, Dievas.

Aš netikiu sėkme. Aš tikiu Dievu.

Kuo dažniau einu į bažnyčią tuo labiau tikiu Jėzumi, klausau Jo Žodžio ir leidžiu Jam vesti mane už rankos. Jaučiuosi taip, tarsi nuo manęs būtų nukritusi didžiulė našta. Silvestras Stalonė

Bus tų, kurie nekęs. Bus tų, kurie abejos. Bus tų, kurie netikės. Ir būsi tu, kuris įrodysi, kad jie neteisūs.

Sumažink savo stresą skirdamas sau laiko atsijungti nuo pasaulio, atsiversti Bibliją ir paklausyti ką Dievas tau turi pasakyti. Jack Graham

Tavo, kaip krikščionio, gyvenimas turi versti netikinčius klausti, kodėl jie netiki Dievu. Dietrich Bonhoeffer

Nėra meilės, vadinasi, nėra ir krikščionybės, nors tu visas apsistatyk šventaisiais paveikslais ar degančiomis žvakėmis. Piotras Mamonovas

Šypsena mano veide nereiškia, kad mano gyvenimas yra tobulas. Tai reiškia, kad aš vertinu tai, ką turiu ir kuo Dievas mane palaimino.

„Įsivaizduokit rūmus su begale durų (…) Prie kiekvienų durų lankytojo laukia lobis, ir jis, pasisėmęs iš jo kiek širdis geidžia, nebejaučia poreikio eiti toliau. Tačiau koridorių gale sėdi karalius, pasirengęs priimti tą iš savo valdinių, kuris galvoja apie jį, o ne apie lobius.“ (Elie Wiesel, „Liepsnojančios sielos“ )

Jūs sukurtas Dievo ir dėl Dievo – kol to nesuprasite, gyvenimas atrodys beprasmis. Rick Warren

Mielas, Dieve, duok man malonę būti laimingam, kol laukiu to, ko noriu. Ir negalvoti, jog negaliu būti laimingas, kol to negausiu. Amen.

Patinka tau tai ar ne, bet Dievas tave myli.

Pasakysiu tau vieną svarbią priežastį dėl ko turėtum tuoj pat nusisukti nuo pagundos: Dievas Yra Geriau. Francis Chan

Dievas nori mūsų laimės, išminties, mūsų tikro gyvenimo, bendraudamas su mumis nori kiekvienam mūsų byloti skirtingai, nes skirtingos yra mūsų situacijos, charakteriai, amžius, poreikiai… Nerijus Čepulis

Na, o jei Evangelija yra gyvenimas ir kalba apie gyvenimą to, kuris tą Evangeliją skaito ar jos klauso, kuris ją užkalbina ar leidžiasi jos užkalbinamas, kur yra pats Dievas, vadinasi ji kalba apie mano gyvenimą, gyvenimą kiekvieno iš mūsų, byloja kiekvienam ją skaitančiam. Nerijus Čepulis

Kalbant apie Šventąjį Raštą, apie Dievo žodį, svarbiausias tikslas – eiti per žemę ir kiek galima daugiau pasėti Evangelijos sėklų. Tai kiekvieno iš mūsų tikslas, bent jau tų, kurie laikome save krikščionimis. Daryti tai turėtume bet kokiais būdais: ar žodžiu, ar darbu, t. y. visu savo gyvenimu. Šitą sėklą reikia sėti į visas dirvas, bet pirmiausia įsileisti ją į save, net tik tada galėsime pažerti ją ir kitiems. Nerijus Čepulis

Pirmiausia yra dėkojimas. Dėkoti, kad esu ne vienas ir, duok Dieve, ne vienišas, ir už tokią laimę, kad turiu su kuo gyventi, kad mano gyvenimas yra gyvenimas kartu su kitais ir kad nors kiek mano gyvenime yra meilės, kad aš, kaip medis, vis galiu atgimti ir sužydėti iš naujo. Už tai turiu dėkoti. Dėkoti Dievui. Nerijus Čepulis

Neužmirškime apie mumyse kartais dar sukylantį ilgesį. Atsiminkime, kad ilgesys gali atvesti prie ryšio su tuo, kas yra darnos šaltinis, būtent prie Dievo. Tiek, kiek įeiname į santykį su Dievu, kiek atrandame Jam savyje laiko ir vietos, tiek ir gyvename taip, lyg Jis būtų. Kalbu ne apie kurią nors kitą religiją, bet apie krikščionybę, kurioje Dievas yra įsikūnijęs. Tai reiškia, kad mano santykis su Juo, mano tyla, vietos Jam suradimas visą laiką yra kažkaip susijęs su visais mano santykiais, su vieta ir laiku, kurį skiriu kitiems, su kuriais bendrauju, nesvarbu kur ir kada. Dovanosime darną kitiems, kai mumyse viskas taps šventa. Nerijus Čepulis

Aš taip myliu Dievą, kitus ir savo gyvenimą, kad neturiu laiko gailesčiui, nerimui, baimei ar intrigoms.

Mes pašaukti būti kaip Kristus, ne kaip kiti krikščionys. Jarrid Wilson

Kuo arčiau bažnyčia, tuo toliau Dievas. Endrius Lanselotas

Nėra nė vienos (religijos), kurioje žmogus negalėtų tapti išminčiumi, ir nė vienos, kurios jis negalėtų praktikuoti kaip kvailiausios stabmeldystės. H. Hessė

Labiau rūpinkis tuo, ką apie tave mano Dievas, o ne žmonės.

Jeigu žmogus sakosi esąs ateistas, tai dar nereiškia, kad jis yra ateistas. Jeigu žmogus sakosi esąs krikščionis, tai dar nereiškia, kad jis tikrai yra krikščionis. Nereiškia ir priešingai. Parodo pats gyvenimas, pati žmogaus laikysena, jo santykiai su pasauliu, su Dievu, su savo artimu ir su tais, kurie yra šalia jo. Gyvenimas tai įrodo. Ir įrodo ne tik kitiems. Man visiškai nesvarbu, kad galiu kitus įtikinti; aš noriu pats, stebėdamas savo gyvenimą, įsitikinti ar tikrai esu krikščionis. Pažvelgiu į save ir kartais suabejoju savo krikščioniškumu. O kartais Dievas duoda ramią nuotaiką ir tada, nors ir būčiau prastas, bet vis dėlto manau, kad esu krikščionis. Nerijus Čepulis

Jėzus galėjo išsigelbėti, bet tada Jis nebūtų išgelbėjęs jūsų. Rick Warren

Trejybė yra Dievo santykiai su pačiu savimi. Rick Warren

Dvasinė branda nėra pasiekiama vienatvėje! Neįmanoma panašėti į Kristų atsiskyrus nuo visų. Privalote būti tarp žmonių, su jais bendrauti. Jums reikia būti bendruomenės, krikščioniškos bendrijos dalimi. Kodėl? Nes tikrosios dvasinės brandos esmė yra išmokti mylėti kaip Jėzus, o panašumo į Jėzų neįmanoma praktikuoti nepalaikant jokių santykių su žmonėmis. Atminkite, kad visa ko esmė yra meilė – meilė Dievui ir žmonėms. Rick Warren

Šėtonas neturi nieko prieš, kad jūs dalyvaujate Biblijos studijose, jei tik nedarote nieko, ką ten išmokstate. Rick Warren

Biblija mums buvo duota ne mūsų žinioms praplėsti, o gyvenimui pakeisti. Dvaitas Mūdis (D. L. Moody)

Jei žvelgsite į pasaulį, neturėsite ramybės. Jei žvelgsite į save, apims depresija. Tačiau jei žvelgsite į Kristų, mėgausitės ramybe. Kornelija ten Bom (Corrie ten Boom)

Mūšis dėl nuodėmės laimimas arba pralaimimas jūsų galvoje. Tai, kas užvaldo jūsų dėmesį, užvaldys ir jus. Rick Warren

Biblija sako: „Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti [gerus darbus]”. Tie „geri darbai” yra mūsų tarnavimas. Kaskart, kai kokiu nors būdu patarnaujate kitiems, jūs iš tiesų patarnaujate Dievui ir įvykdote vieną iš savo tikslų. Rick Warren

Jūs išgelbėtas ne dėl jūsų tarnavimo, bet išgelbėtas, kad tarnautumėte. Rick Warren

Išgelbėta širdis trokšta tarnauti. Rick Warren

Jei jūs krikščionis, tai esate tarnautojas, pašauktas tarnauti bendruomenei ir savo artimui. Rick Warren

„Netarnaujantis krikščionis“ – tai nesuderinamos sąvokos. Rick Warren

Šiandien tūkstančiai vietinių bažnyčių merdi dėl krikščionių, nenorinčių tarnauti. Jie sėdi nuošalyje ir stebi, o Kūnas kenčia. Rick Warren

Tarnavimas prieštarauja mūsų prigimtiniam polinkiui. Mums labiau norėtųsi, kad kiti mums tarnautų, negu tarnauti kitiems. Mes sakome: „Ieškau bažnyčios, kuri patenkintų mano reikmes ir būtų man palaiminimas”. Taigi tikimės, kad kiti mums tarnaus, o ne atvirkščiai. Tačiau bręstant Kristuje mūsų gyvenimo dėmesio centras turėtų vis labiau krypti į tarnavimą. Brandus Jėzaus sekėjas liaujasi klausinėjęs: „Kas patenkins mano poreikius?“, ir ima klausti: „Kieno reikmes galėčiau patenkinti?“ Ar jūs kada užduodate sau tokį klausimą? Rick Warren

Kai gyvenimas užkrauna tiek daug išbandymų, kad nebegali išstovėti – klaupkis.

Tai, ką Dievas sako apie tave Savo žodyje yra daug svarbiau, nei sakytų bet kas kitas. Joyce Meyer

Kiekvieną kartą, kai pasiryžtame ką nors nuveikti be Jo, mūsų laukia nesėkmė. Net trokšdami įvykdyti Dievo valią negalime to padaryti be Jo pagalbos. Joyce Meyer

Jis jau besąlygiškai mus myli. Ir veikiame iš meilės, o ne tam, kad laimėtume Jo meilę. Joyce Meyer

Kai audros užklumpa, žinokite, kad Jėzus yra jūsų valtyje. Jis su jumis kiekvieną akimirką. Jis padės jums pasiekti kitą krantą. Joyce Meyer

Iš tiesų mes teturime vienintelį priešą – Šėtoną ir jam tarnaujančius demonus. Joyce Meyer

Krikščionio liūdesys dažniausiai susijęs su tuo, kad jis nuliūdino Šventąją Dvasią, tad nėra ko stebėtis, kad dingsta džiaugsmas. Joyce Meyer

Viešpatie, padėk man pakeisti, ką galiu pakeisti, priimti tai, ko pakeisti negaliu, ir duok išminties vieną atskirti nuo kito.

Jei galime ką nors padaryti – darykime, jei negalime – priimkime ir leiskime reikštis Dievo galiai. Joyce Meyer

Turime šlovinti ir laiminti Dievą būdami gyvenimo slėniuose ir viršukalnėse. Joyce Meyer

Niekuo per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu SU PADĖKA jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. (žr: Fil 4, 6).

Kitus darydami laimingus patys daromės laimingesni. Nuskaidrindami kito dieną, nuskaidriname ir savąją. Joyce Meyer

Nenusiminkite, jei negaunate iš žmonių to, ko jums reikia, geriau eikite pas Dievą ir Jis tikrai duos daugiau, nei jums reikia, kiekvienoje situacijoje. Joyce Meyer

Kai duodame, turime duoti be jokių išankstinių sąlygų, kitaip tai bus ne dovana, o užmaskuotas būdas valdyti. Joyce Meyer

Net jei niekas pasaulyje nebesilaikytų žodžio, vis tiek turime laikytis savojo vien todėl, kad tai doras poelgis. Joyce Meyer

Pirmiausia turime klausyti Dievo, o ne bandyti padaryti laimingus visus pasaulio žmones atlikdami tai, ko jie prašo. Joyce Meyer

Dievas yra ta priežastis, dėl kurios: kančioje aš šypsausi, pasimetime aš suprantu, išdavystėje aš pasitikiu, baimėje aš einu į priekį. Jarrid Wilson

Melskis taip, tarsi viskas priklausytų nuo Dievo. Veik taip, tarsi viskas priklausytų nuo tavęs.

Mačiau skurdą, smurtą, alkanus vaikus, žmones be pastogės. Ir šaukiau Dievui:
– Kodėl Tu nieko nedarai?
Ir Dievas atsakė:
– Aš padariau. Aš sukūriau tave.

Dievo malonė aplanko ne tuos, kurie morališkai pranoksta kitus, o tuos, kurie pripažįsta, kad nepajėgia būti geri ir jiems reikia Gelbėtojo. Timothy Keller

Kaip stipriai turėtum nekęsti žmogaus, kad tikėdamas amžinuoju gyvenimu jam apie tai nepapasakotum? Penn Jillette

Sakai, netiki Dievu, nes jo nematai. O deguonim tiki?

Sek Ganytoją, ne bandą.

Nesvarbu kas prezidentas. Jėzus yra Karalius.

Jei negali užmigti, neskaičiuok avių, pakalbėk su Ganytoju.

Pasaulis neskaito Biblijos. Bet pasaulis mato krikščionis. Ką kitiems sako tavo veiksmai?

Kiekvienas krikščionis sutiktų, kad žmogaus dvasinė sveikata tiksliai proporcinga jo meilei Dievui. C. S. Lewis

Jėzus neatėjo pamokyti mus kaip save išgelbėti, bet pats mus išgelbėti. Timothy Keller

Mielas Dieve, šiandien aš atsibudau esu gyvas ir sveikas. Ačiū.

Tą akimirką, kai paprašei atleidimo, Dievas tau atleido. Nesinešiok kaltės su savimi.

Neįmanoma sutikti tikrojo Jėzaus ir likti tokiam pačiam kaip buvai.

Kare nebūna netikinčių. Sergei Dyomin

Kai nesiekiame parodyti Dievo, nemylime, nes Dievas yra tai, ko mums labiausiai reikia. John Piper

Jėzus mokė, kad geri žmonės nekeliauja į dangų, nes jų išdidumas neleidžia jiems pripažinti, kad jiems reikia Gelbėtojo. Į dangų keliauja tik tie, kurie švento Dievo akivaizdoje mato savo nuodėmingumą ir šaukiasi Jo gailestingumo. Ką tu pasakysi, kai stosi prieš Dievą? Tikiesi patekti į dangų dėl savo gerumo? Jėzus neatėjo šaukti „teisiųjų“! Viliesi Dievo malone nusidėjėliams per Jėzų Kristų? Tuomet tu priimtas. Steven J. Cole

Siekti Dievo šlovės iš esmės tas pats, kas siekti džiaugsmo. John Piper

Jei su džiaugsmu gyvensite taip, kad kiti džiaugtųsi Dievu, gyvenimas bus sunkus, pavojai dideli, bet džiaugsmas begalinis. John Piper

Yra kūrinys ir Kūrėjas – daugiau nieko. Ir visą savo prasmę bei tikslą kūrinys gauna iš Dievo. John Piper

Gėrėjimasis Dievu – ne tik pirmenybė ar pasirinkimas, tai džiaugsminga mūsų pareiga ir turėtų būti vienintelė mūsų gyvenimo aistra. John Piper

Susižavėjimo Dievu džiaugsmui būdinga lietis per kraštus ir augti persiduodant kitiems. John Piper

Šiais pliuralizmo laikais neužteks miglotai pakalbėti apie Dievo šlovę. Dievas be Kristaus – ne Dievas. Niekas kitas negali išgelbėti sielos ar jos patenkinti. Jei sekama kitais dievais, kad ir kaip jie vadintųsi ar kokia jų religija būtų, gyvenimas bus iššvaistytas. Dievas Kristuje – vienintelis tikras Dievas ir vienintelis kelias į džiaugsmą. John Piper

Jėzus yra tas lakmuso popierėlis, kuriuo patikrinamas visų žmonių ir religijų tikrumas. Jis aiškiai pasakė: „O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“ (Lk 10, 16). Kristų niekinantys žmonės ir religijos niekina ir Dievą. Ar kitose religijose pažįstamas tikrasis Dievas? Galima patikrinti. Ar jose neigiamas Jėzus kaip vienintelis nusidėjėlių gelbėtojas, kuris buvo nukryžiuotas ir Dievo prikeltas iš mirusiųjų? Jei neigiama, vadinasi, Dievas, kuris gelbėja, nepažįstamas. John Piper

Evangelijos stebuklas yra tas, kad tik Dievo nuomonė apie tave yra svarbi. Tai įtraukia ir tavo paties nuomonę apie save. Dievas sako, jog esi priimtas, švarus, ir toks pat teisus kaip ir Jėzus, ir Dievas neleis, kad Jo nuomonė būtų įveikta. Tu esi tai kas Jis sako, kad esi. Li Janger

<…> jei manote, kad gyvename visatoje, kurią sukūrė neaprėpiamas ir asmeninis Dievas, kuris džiaugiasi, kai su Juo esame bendrystėje, tuomet meditaciją matysite kaip mylimojo ir mylimosios bendravimą. Richard D. Foster

Visi, kas išpažįsta Jėzų Kristų esant Viešpatį, yra kunigai, todėl gali žengti į Šventųjų Švenčiausiąją ir bendrauti su gyvuoju Dievu. Richard D. Foster

Reikalavimas, kad kiti savo religinius įsitikinimus pasiliktų sau, pats savaime yra neįrodomas kvazi-religinis įsitikinimas. Timothy Keller

…jei Mahometas pasirinko žmogiško pasisekimo kelią, tai Jėzus Kristus pasirinko žmogiškos žūties kelią. Blaise Pascal

Žemėje nėra nieko, kas nerodytų arba žmogaus skurdo, arba Dievo gailestingumo; arba žmogaus be Dievo bejėgiškumo, arba žmogaus su Dievu galybės. Blaise Pascal

Krikščionybė yra keista. Ji liepia žmogui prisipažinti, kad yra žemas, netgi pasibjaurėtinas, ir liepia trokšti būti panašiam į Dievą. Blaise Pascal

Mokslas savo ribotumą aiškiai parodo tuo, kad nesugeba atsakyti į vaikiškus, elementarius klausimus, tokius kaip „Nuo ko viskas prasidėjo?“, „Dėl ko mes visi čia esame?“, „Kokia gyvenimo prasmė?“ Seras Peter Medawar (Nobelio premijos laureatas)

Tikėjimas reiškia iš anksto tikėti tuo, kas bus prasminga tik žvelgiant atgal. Philip Yancey

Dvasingumas – tai tikėjimas ir suvokimas, jog mus visus sieja didesnė už mus galia ir kad šis tarpusavio ryšys (su šia galia ir vienų su kitais) pagrįstas meile bei užuojauta. Dvasingumo ugdymas suteikia mūsų gyvenimui perspektyvos, prasmingumo ir tikslingumo. Brenè Brown

Intymumas sukuria vaisingumą. Heidi Baker

Kiekvienos didžiosios religijos įkūrėjai sakė, „Aš tau parodysiu kaip atrasti Dievą“. Jėzus sakė, „Aš esu Dievas, kuris atėjo tavęs surasti“. Timothy Keller

Niekas taip nesunaikina gėdos ar įžeidimo galios, kaip apsisprendimas judėti link bendruomenės. Banning Liebscher

Nesvarbu kiek bendruomenė tave įskaudino, sunervino ar suerzino, turi priimti sąmoningą sprendimą likti joje. Bendruomenėje mus skaudina. Bet bendruomenėje mes ir gyjame. Bendruomenėje mes augame. Mes negalime be jos gyventi. Banning Liebscher

Tėvas pasakė „ne“ savo Sūnui. Ir tas „ne“ atnešė didžiausią gėrį visoje istorijoje. Vaneetha Rendall Risner

Tikėkis didžių dalykų iš Dievo. Daryk didžius dalykus Dievui. William Carey

„Giliai kiekvienoje sieloje egzistuoja susitikimo vieta, rūmai, kur gali bendrauti tikintysis ir Dievas. Kai kuriems tikintiesiems, šie rūmai yra pripildyti šilumos, džiaugsmo ir juoko. Kitiems, jie yra tušti, apleisti ir tikrovėje neegzistuojantys. Pasirinkimas yra tavo: ugdyti turtingą, produktyvų vidinį gyvenimą su Viešpačiu ar palikti savo vidinį gyvenimą sustingusį ir nevaisingą.― Sherwood Eliot: The Inner Life of the Believer

„Paviršutiniškumas yra mūsų dienų prakeikimas. Pagrindinė dvasinė problema yra momentinio pasitenkinimo doktrina. Šiandien labiausiai reikia ne protingų ar gabių žmonių, bet giliai mąstančių žmonių.― (Richard Foster)

„Dangaus Karalystės didieji yra tie, kurie mylėjo Dievą labiau nei bet ką kitą. Visi gyvenimo troškimai turi kilti iš karštos meilės Jėzui. Mūsų noras gelbėti sielas, vykdyti misijas, padėti vargšams ir visuomenės atstumtiesiems prasideda ten – meilėje Kristui.” A.W. Tozer, Ablaze for God (Liet. Liepsnojantis Dievui)

„Krikščionybės troškimas atsiranda laisvai atsisakius savo teisių ir nusprendus tapti Jėzaus Kristaus tarnu.” Oswald Chambers, My Utmost for His Highest (Visa, ką turiu – Jo aukštybei)

Pavyzdžiai iš Duewelo knygos „Liepsnojantis Dievui“ (Angl. Ablaze for God)
XVIII a. Dievas veikė per grupelę pasišventusių europiečių lyderių, dėl kurių Evangelijos žinia pasklido po pasaulį ir visiems laikams pakeitė žmonijos istoriją.
John Wesley (Atgimimo Anglijoje vadovas)
„Būkime visi pasišventę vienam reikalui. Mes gyvename tik tam, kad išgelbėtume savo ir mus girdinčiųjų sielas. Dievas naudojo Johną Weslį, kad pradėtų atgimimą ir perkeistų Angliją. Šešiasdešimt milijonų žmonių visame pasaulyje už savo dvasinį paveldą šiandien turėtų būti dėkingi šitam judėjimui.
John Knox (Atgimimo Škotijoje lyderis)
Kai žmona maldavo jo, kad šis bent šiek tiek pamiegotų, jis atsakė: „Kaip aš galiu miegoti, kai mano šalis nėra išgelbėta?― Jis dažnai visą naktį agonijoje melsdavosi: „Viešpatie, atiduok man Škotiją, arba aš mirsiu! Dievas sudrebino Škotiją. Dievas jam atidavė Škotiją.
David Brainard (Misionierius Amerikos indėnams)
„Man labiau rūpėjo ne tai, kur ir kaip aš gyvenau ar kokius vargus man reikėjo iškęsti, bet tai, kad kuo daugiau sielų būtų laimėtos Kristui.
George Whitefield (Britų evangelistas)
Whitefieldas meldėsi: „O, Viešpatie, duok man sielų arba pasiimk manąją.― Sakoma, kad jo veidas švietė, kaip Mozės kada šis raudojo maldoje.
William Booth (Išganymo Armijos įkūrėjas)
Anglijos karalius paklausė jo, kokia jėga valdo jo gyvenimą. Boothas atsakė: „Pone, kai kurie žmonės trokšta aukso, kai kurie šlovės, o aš trokštu, kad sielos būtų išgelbėtos.

Niekada nebūčiau galėjęs sumokėti dešimtinės nuo savo pirmojo uždirbto milijono jei nebūčiau sumokėjęs dešimtinės nuo savo pirmojo atlyginimo, kuris buvo pusantro dolerio per savaitę. J.D. Rockefeller

Krikščioniškas gyvenimas turėtų būti nepertraukiamas, nuolatinis ryšys tarp įsitikinimų, veiklos ir santykių. Tai turėtų būti vientisas  gyvenimas, kuris yra priešingas suskaldytam gyvenimui. Leith Anderson: Winning the Values War in a Changing Culture

Dievo egzistavimas yra toks pamatinis dalykas žmogaus mąstyme, jog netekti šios sampratos reiškia įlipti į laivą, skrodžiantį įsisiautėjusias logikos neturinčias jūros bangas, kurios palieka mus be gyvenimo prasmės bei tikslo. Stanley M. Horton

Viešpats mus įsodino į valtį, kurią irkluodami mes bendradarbiaujame su Viešpačiu, tačiau net jei ir pailstam irkluoti, Viešpats yra srovė, kuri neša. Dar daugiau! Dievas mums prideda motorą ir mes galim tiesiog skrieti!

Kristus yra gyvenimas. Ne tai, ką Jis duoda, bet Jis Pats yra gyvenimas.

„Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje. “ Jn 4,24
Dvasia yra pastovi, remiasi Dievo Žodžiu, o ne jausmais. Dvasia remiasi tiesa, kuri ateina iš vidaus, o ne iš išorės, kas ką pasakė, ką išgirdai. Dvasia nesiremia juslėmis, bet kūnas remiasi. Vien juslės gali apgauti ir velnias jomis naudojasi, ypač jausmais. Bet dvasia remiasi ne tik jausmais, bet Dievo Žodžiu. Kai Paulius buvo kalėjime ir nepaisė aplinkybių, savo jausmų, juslių, bet rėmėsi Dievo tiesa, ką sako Dvasia, jis galėjo džiaugtis ir kitus pastiprinti.

Kad būtų galima tinkamai augti, reikia laikytis tam tikrų geros dvasinės sveikatos taisyklių.
Pirma. Kasdien skaityti Bibliją.
Antra. Išmokti maldos paslaptį.
Trečia. Nuolat pasikliauti Šventąja Dvasia.
Ketvirta. Reguliariai lankyti bažnyčią.
Penkta. Būkite liudijantis krikščionis.
Šešta. Meilė teesie vadovaujantis princas jūsų gyvenime.
Septinta. Būkite paklusnus krikščionis.
Aštunta. Išmokite kaip sutikti pagundą. (Sakykite velniui: taip sako Viešpats, ir jis bėgs.)
Devinta. Būkite naudingas krikščionis.
Dešimta. Gyvenkite virš savo aplinkybių.
Iš BILIO GREIMO knygos „RAMYBĖ SU DIEVU”

Baimė yra tikėjimas negatyvumu, ne Dievo Žodžiu. Tikėjimas galinga jėga, kuria priimam Dievo valią į savo gyvenimą. Bet taip pat jeigu tikime neigiamais dalykais, velnias atakuoja. Turime tikėti Dievo Žodžiu.
Yra trys gėdos rūšys: iš to ką padariau, iš to, kas esu ir „by nature“. Gėda „by nature“ stabdo gyvenime. Ar aš patinku sau toks, koks esu? Vertė turi kilti ne iš to, ką darau, o iš to, kas esu. Iš čia atsiranda darboholiškumas. Neurotikas visada galvoja, kad kaltas. Biblija sako, kad tu būsi išlaisvintas iš gėdos (Izaijo 54, 4). Negaunu teisumo iš to, ką darau, bet iš to, ką Dievas mąsto apie mane, per Jo meilę, Jėzų Kristų. Dievo meilė yra pamatas.
„[…] dabar, kai esame išteisinti Jo krauju […]“, ne tada, kai įrodysime, kad mes geri savo darbais. Velnias mėgsta, jog tu galvotum, jog Dievas pyksta ant tavęs, kai atsiranda tarpas tarp tavęs ir Dievo. Bet Dievas nėra tas, kuris myli tik pirmadienį ir antradienį, o kai tik kažką padarom blogai, nustoja mylėti. NE! Dievas mus myli nuo tada, kai dar nepažinom Dievo, buvom nusidėjėliai ir kai dar tebesam nusidėjėliai. Aš išgelbėtas malone per tikėjimą, ir tai ne iš manęs, tai Dievo dovana. Mūsų kūnas nori užsidirbti, bet dovanos negali užsidirbti – tai Dievo dovana. „Taigi, kaip esate priėmę Kristų, taip ir gyvenkite Jame“ (Kol 2, 6). Malone per tikėjimą turime ir pasikeisti, patys – niekaip. Nes įtikėjome priimdami, taip ir turime gyventi. Tada viską darome, kad patenkintumėm Dievą ne dėl to, kad turim, bet dėl to, kad norim. Turime mokytis, kaip priimti Dievo malonę. Krauname viską, bet pirmoj vietoj turime save pakrauti Dieve.
Joyce Meyer „THE THING I FEAR COMES UPON ME“

Nėra gyvenime tobulos antros pusės ir nėra to „vienintelio“! Tai tik filmo modelis. Nes jeigu kiekvienam žmogui būtų skirtas tas „vienintelis“, tuomet niekas taip ir laimingai nesusituoktų. Kadangi kažkam vienam sumaišius tą „vienintelį“ su kitu žmogumi, „vienintelių“ grandinė nutrūksta.
Tai ne apie radimą „vienintelio“, bet apie tapimą tuo „vieninteliu“. Mes tampame tingūs, norime, kad radus tą „vienintelį“ gyvenimas taptų lengvesnis. Dievas labiau nori mus padaryti šventus, nei laimingus. Svarbu, kad tavo tapatybė būtų ne tas kitas žmogus, bet Dievas. Jeigu keliauji su Dievu, tikėk, kad Dievas padės tau išsirinkti tą „vienintelį“, kaip apaštalai pasitikėjo Dievo vedimu rinkdami naują apaštalą.
Tiesa yra ne rasti „vienintelį“, bet mokėti su juo elgtis kaip su „vieninteliu“, su meile, malone, atleidimu. Nėra nė vieno tobulo, tik Jėzus. Todėl kai ieškom tobulo pagal savo standartus, mes nepastebim daug puikių žmonių aplinkui.
Ieškoti žmogaus, kuris būtų puikus partneris misijoje, kuriai Dievas tave pašaukė.
JEFFERSON

Tik išmokę tarnauti kitiems Šventosios Dvasios galia pajėgsite spręsti santuokos sunkumus.
Bet kuri santuoka – laiminga ar nelaiminga – kaip ir viskas, kas yra laiko ir valios kūrinys, o ne nevalingas trumpalaikių emocijų padarinys, tikrai įdomesnė už bet kurį, kad ir kokį aistringą romaną.
Įžadai sukuria meilei galimybę ir sukuria pastovumą, saugumą, progą augti pereinant sunkumus, kai jausmai priešingi, bet įsipareigojimas išlaiko.
Įsipareigojimas labai svarbus mūsų tapatumui, todėl jis ir yra pati santuokos meilės esmė. Todėl, kad mūsų pažadai suteikia mums tvirtą tapatybę, o be tvirtos tapatybės nebus ir tvirtų santykių.
Įsipareigodamas jūs dabar apribojate savo pasirinkimus, kad vėliau jie būtų puikesni ir geresni.
Kai duodu pažadą, aš pakylu virš visų mane ribojančių aplinkybių.
Gilus pasitenkinimas yra žinant, kad tave pažįsta, bet myli.
Ir tik tuo atveju, kai kitą mylite, kai nėra jokio jaudulio, galima sakyti, kad jūs tikrai esate mylintis žmogus.
Tik su laiku sužinome, kas tas kitas žmogus, ir pamilstame jį patį, o ne jausmus ir potyrius, kuriuos jis teikia mums.
Timothy Keller „Santuokos prasmė“

Mylėti apskritai reiškia būti pažeidžiamam. Tik pamilk, ir tavo širdis tikrai bus perverta ir galbūt palaužta. Jeigu nori, kad ji liktų nepaliesta, turi niekam jos neatiduoti, net gyvūnui. Atsargiai ją įvyniok į pomėgius ir nedidelę prabangą, visaip venk įsipainioti, saugiai ją užrakink į savanaudiškumo dėžę ir karstą. Bet šioje dėžė – būdama saugi, gaubiama tamsos, nejudėdama, be oro – ji pasikeis. Ji nesuduš, ji taps nesudaužoma, nepersmelkiama, neišperkama…
Vienintelė vieta, be Rojaus, kurioje gali būti kuo tobuliausiai laisvas nuo visų meilės pavojų, yra pragaras (C. S. Lewis „Keturios meilės“).
Moteriai atidengti savo grožį reiškia atverti širdį.
Grožis nėra reiklus, jis prakalba skatinamas troškimo.
Grožio atidengimas yra didžiausia meilės išraiška, nes tai yra tai, ko pasauliui labiausiai iš mūsų reikia. Taip mes mylime – nuoširdžiai, kaip sakoma Šventajame Rašte, iš širdies, susitelkdamos ne į savisaugą, o į kitų širdis.
Dievas ateis ne visada, kad patenkintų mums duodamas tai, ko prašome. Jis ateis, kad susitiktume su pačiu Jo asmeniu ir kad Jis patenkintų mus savo buvimu.
John ir Stasi Eldredge „ŽAVINGOJI“

Ilgiau negaišinsiu jūsų, ponai, pasakysiu tik tiek – iš tiesų būtų buvę gerai turėti kiek daugiau laiko, tuomet mano kalba būtų buvusi kiek tvarkingesnė ir labiau apgalvota nei dabar, tikiuosi, jūs man atleisite.
Mano sąžinė švari, ir aš meldžiu Dievą, kad jūs pasirinktumėte tuos kelius,
kurie veda į karalystės gerovę ir jūsų pačių išganymą.
<…> Iš tiesų, ponai, manau, mano tikėjimo nuoširdumas žinomas visam
pasauliui, ir todėl pareiškiu jums, kad mirštu kaip krikščionis, laikydamasis Anglikonų bažnyčios mokymo, kurį perėmiau iš savo tėvo, ir štai šis doras žmogus, manau, tą paliudys. <…> Mano reikalas teisingas, ir gailestingasis Dievas – mano pusėje.
<…>
Netekęs vystančio vainiko einu vainikuotis nevystančiu; ten, kur karaliauja ramybė, kur netrikdo jokie šio pasaulio rūpesčiai. Karalius Karolis I prieš pat savo mirtį.

– Niekas nesijuokia iš Dievo ligoninėje.
– Niekas nesijuokia iš Dievo kare.
– Niekas nesijuokia iš Dievo gaisro ar potvynio metu.
– Niekas nesijuokia iš Dievo, kai lėktuvą pradeda stipriai kratyti.
– Niekas nesijuokia iš Dievo, kai tamsoje pastoja kelią nepažįstamieji.
Tačiau vakarėlyje anekdotai ir replikos apie Dievą visiem būna labai juokingi.
Bet niekas nesijuokia iš Dievo, kai kiekviena savo kūno ląstele pajaučia šaltą mirties kvėpavimą, kai mirtis yra kažkur labai netoli už nugaros, ar stovi veidu į veidą.
Niekas nesijuoks iš Dievo Teismo dieną.

Jeigu kalbėtumėm su žmonėmis taip, kaip su Dievu.

EMILIJA,
PRAŠAU PAIMK
PIENO,
EMILIJA,
KAI BŪSI PARDUOTUVĖJE…
EMILIJA,
TIK PAIMK
TRUPUTĮ DUONOS
PRAŠAU
EMILIJA,
NA
EMILIJA,
AČIŪ TAU.

—
Nesuprantu žmonių, kurie nekenčia savo gyvenimo pakankamai, kad galėtų kritikuoti kitą žmogų… Bet nepakankamai, kad susitvarkytų savo.
—
Iš dviejų blogybių nesirink nei vienos. Charlzas Sperdžinas
—
Vaikinai, užmerkite akis. Įsivaizduokite, kad turite dukrą. Įsivaizduokite, kad ji susitikinėja su lygiai tokiu pat vaikinu kaip jūs. Ar nusišypsojote? Ne? Tada pasikeiskite.
—
Jei neturite laiko melstis ir skaityti Biblijos, esate labiau užimti, nei Dievas nori.
—
Kristus neatėjo į pasaulį norėdamas padėti mums išsigelbėti. Jis atėjo mus išgelbėti. Čarlzas Sperdženas
—
Kristus nekentėjo, kad tu nekentėtum. Jis kentėjo, kad, kai tu kentėsi, taptum panašesnis į Jį. Evangelija nežada jums geresnių gyvenimo aplinkybių; bet žada geresnį gyvenimą. Timotis Keleris
—
Joks asmuo ar daiktas tavęs neužpildys, kol Jėzus tavęs neužpildys.
—
Būk ramus, tu turi didį ir galingą Dievą.
—
Dievas yra didesnis už:
tavo praeitį.
tavo nusivylimą.
tavo skausmą.
tavo pyktį.
tavo abejonę.
tavo baimę.
tavo gėdą.
tavo valgymo sutrikimą.
tavo savęs žalojimą.
tavo nerimą.
tavo vienatvę.
tavo randus.
Šį pasaulį.

Anksčiau maniau, kad pagrindinės aplinkosaugos problemos yra biologinės įvairovės nykimas, ekosistemų žlugimas ir klimato kaita. Aš maniau, kad per 30 metų naudodami mokslą galėsime šias problemas išspręsti. Bet aš klydau. Svarbiausios aplinkosaugos problemos yra savanaudiškumas, godumas ir apatija… ir su jomis kovoti reikalinga dvasinė ir kultūrinė transformacija – ir mes, mokslininkai, nežinome, kaip tai padaryti. Gus Speth

Jei Biblija yra pasakų knyga, kodėl ji uždrausta 52 šalyse?

Viskas ką tu matai mirs ir supus. Tu prarasi visus savo užsitarnautus titulus. Visa iš žmonių priimta šlovė pavirs į nieką. Gyvenk dėl to, kas amžina. Gyvenk Tam, kuris mirė už tave. Paul Washer

Dievas atsako į mūsų maldas ne todėl, kad mes geri, bet todėl, kad Jis geras. A. W. Tozer

Aš žinau, kad Jėzus yra tikras, nes aš mačiau skirtumą tarp manęs su Juo ir be Jo. Nežinomas autorius

Jei Dievo nėra, o aš Jį tikiu, nieko neprarandu. Jei Dievas yra, o aš netikiu, prarandu viską. Blezas Paskalis

Poilsis yra ginklas, kurį mums davė Dievas. Priešas nekenčia to, nes nori, kad tu patirtum stresą ir būtum nuolat užimtas. Elisabeth Elliot

Kaip krikščionė iš netikinčių girdėjau… „Tu tiesiog tiki tuo, ką sakė tavo tėvai.“ „Tu nieko nenusimanai apie mokslą.“ „Tavo tikėjimas nebuvo išbandytas.“ Na… Mane užaugino ateistai. Aš turiu mokslų daktaro laipsnį. Aš praradau vaiką ir sirgau vėžiu. Aš vis dar esu tikinti. Sarah Salviander, astrofizikė

Kainos vis kyla, bet išgelbėjimas yra nemokama dovana už kurią pilnai sumokėjo Jėzus.

Jau vien tai, kad egzistuoja Evangelija pagal Luką yra stebuklas. Turiu omenyje, tas faktas, kad daktaras sugebėjo įskaitomai užrašyti tekstą, kad būtų įmanoma jį perduoti ir išversti. Tai stulbina. Michael Schaffer

Jei krikščionybė yra skirta valdyti žmones, kodėl totalitariniai rėžimai jos nenaudoja, o netgi ją draudžia? Atsakymas paprastas, nes Jėzus žmones daro laisvus.

Dievas yra didysis Aš Esu, o ne mažasis aš buvau. Nežinomas autorius

Vienintelis Dievas absoliutus, visa kita yra apibrėžta. Mikalojus Kuzietis
Tikrasis Bažnyčios turtas yra šventoji Dievo šlovės ir gailestingumo Evangelija.
Martin Luther
Kai matai ką nors didinga, ką nors begalinį, tu matai Dievą.
Vincent van Gogh
Kai stebiu kosmoso didybę, prieš savo valią imu tikėti, kad už visos šios didybės slepiasi Dieviškoji Ranka. Albert Einstein
Joks Dievo „pažinimas“ be santykio su žmonėmis nėra galimas. Kitas žmogus yra metafizinės tiesos vieta, ir jis yra būtinas mano ryšiui su Dievu.
Emmanuel Levinas
Absoliutaus ryšio su Absoliutu neįgysi minios šurmulyje; bet jeigu tas ryšys mezgamas atsiskyrus, jis vis tiek įmanomas tik sąveikaujant.
Emmanuel Mounier
Manau, galime teigti, jog esama ir itin savitos prigimties religinio patyrimo. Šios patirties įvairovė rodo, kad mūsų sąmonė gali pakilti į erdvesnę, dvasingesnę sritį, nepasiekiamą paprastam sveiko proto žmogui.
William James
Gražiausia iš beždžionių – šlykšti, palyginti su žmonių gimine. Išmintingiausias iš žmonių Dievo akivaizdoje atrodys kaip beždžionė ir išmintimi, ir grožiu, ir visa kuo kitu.
Herakleitas

Kalėdos nėra vien tik laikas, kuris padeda mums pasijusti jaukiai ir šiltai dėl šeimos, draugų ir ramybės žemėje. Kalėdų istorijos širdyje yra tiesa, kad žmonių rasė yra atskirta nuo švento Dievo dėl mūsų nuodėmės ir mums reikia Gelbėtojo. Dustin Benge

Ateistai krikščionims: Jūs tikrai tuo tikit?

Krikščionys ateistams: Jūs tikrai tuo tikit?

Apaštalo Pauliaus laiškų santrauka:

Malonė jums. Dėkoju už jus Dievui. Elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos. Nustokit nuodėmiauti. Malonė tebūna su jumis.

Perskaičiau Bibliją ir radau labai daug trūkumų. Visi jie buvo manyje.

Koks aš kvailys. Meldžiuosi paskubomis. Kaip aš galėjau pamiršti kas sukūrė laiką? Mes elgiamės taip, tarsi Dievas netelpa į mūsų dienotvarkes, bet Jis yra tas, kuris mums davė laiką. Mes pripildome savo dienas triukšmo, skubėjimo ir nustumiame Jį į pakraštį. Bet Dievas, kuris laiko galaktikas, mūsų kantriai laukia, nes Jis ieško mūsų širdžių. Mano drauge, niekas tavo dienotvarkėje nėra svarbiau už Jį. Sulėtėt, duok Jam savo laiką, nes tu kalbiesi su Tuo, kuris jį sukūrė. Billy Graham

Nerimastinga baimė yra pamatinė kenčiančios būtybės nuostata, kurią galų gale galima paaiškinti tuo, kad individas nesugeba suvokti transcendentinės būties – nepajėgia transcendentiškai mąstyti.
Laszlo Tringer
Dievas yra žmogaus elgesio nepaliečiamas. Jis gyvena savą, nepriklausomą gyvenimą. Kančia kaip tik ir yra šitokios Dievo nepriklausomybės išraiška. Kita vertus, kančia yra Dievo noras apsaugoti žmogų nuo nuodėmės.
Antanas Maceina
Išlaikyk tikėjimą iki galo, net jeigu visas pasaulis išklystų iš teisingo kelio, tik tu vienas liktum Jam ištikimas; tada paaukok auką ir pagarbink Dievą tu, vienas likęs.
Fiodor Dostojevskij
Asmenybė pasiekia visišką brandą tik tada, kai atranda tikėjimą, kuris jai brangesnis už gyvybę.
Emmanuel Mounier
Kiekvienas pats atsako už tai, kaip jis tiki, ir turi pats rūpintis, kad tikėtų teisingai.
Martin Luther

Didžiausias stebuklas, kurį mačiau Dievą darant, yra pakeistas gyvenimas. Kad pikti žmonės gali būti mylintys. Kad priklausomi žmonės gali būti laisvi. Kad sužeisti žmonės gali būti perkeisti. Chip Ingram

Nustok „sekti savo širdį.“. Biblija sako: „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora.“ (Jer 17:9). Tavo širdis ves tave į nuodėmę. Sek Jėzumi. Jis ves tave į amžiną gyvenimą. Trevor Sheatz

+
Šventąją Dvasią galime pažinti iš to, kad Ji pažadina mumyse ramumą ir nuolankumą.
Thomas Merton
Tikėjimas prasideda ten, iš kur pasitraukia racionalumas. Soren Aabye Kierkegaurd
Tikėjimas be abejonių – tai negyvas tikėjimas.
Miguti de Unamuno
Ką esame gavę, priskirtume malonei Dievo, kuris mus nusigręžusius pašaukė.
Erazmas Roterdamietis
Dievai įdėmiai išklauso tą, kuris jiems paklūsta.
Homeras
Religijos dalykas nėra uždaras ir vienašalis, jis remiasi į du polius, tarp kurių atsiranda grįžtamasis veiksmas. O šie poliai yra Dievas ir žmogus.
Antanas Maceina
Padaryk mane tyrą ir santūrų, bet dar ne dabar.
Šv. Augustinas
Dievas tyli, o ir visa, kas vertinga pasaulyje, kupina tylos. Emmanuel Mounier
Visų pasaulio tikėjimų objektas yra tas pats. Tai didingoji amžinoji Esybė, kuri viską sukūrė.
Philip Chesterfield

– Kiek laiko skiri maldai?
– Po valandą kasdien.
– O jei esi labai užsiėmęs?
– Tuomet dvi.

Tikėjimo nebuvimas anksčiau ar vėliau sukelia nerimą, bendravimo stoka – abejingumą, nedarbas – nuobodulį. Wladyslaw Tatarkiewicz
Jeigu Dievo nebūtų, reikėtų jį sugalvoti. Voltaire
Mokslas be religijos yra luošas; religija be mokslo yra akla. Albert Einstein
Perskaitę šventųjų gyvenimus ir mistinių patirčių aprašymus, daugelis žmonių ima manyti, kad mistiko gyvenimas turėtų būti panašus į Vagnerio operą.
Thomas Merton
Dievas viską sukūrė iš nieko, bet tą tuštumą galima įžvelgti.
Paul Valery

Nėra tokio dalyko kaip ateizmas, visi mes lenkiamės prieš kažką ir tai šloviname, nepriklausomai ar tai yra religija. David Foster Wallace

Žinia skamba taip: nesvarbu koks geras ar sutvarkytas būtų tavo gyvenimas, tu privalai atgimti iš aukšto. Nesvarbu koks chaotiškas buvo tavo gyvenimas, nesvarbu kaip dažnai ar stipriai susimaudavai, tu gali atgimti iš aukšto. Timothy Keller

Jei atšiauriu ir sausringu laikotarpiu ištveriame vienumą ir tuštumą, išsaugodami ramybę ir dvasinę pusiausvyrą, vadinasi, mylime Dievą. O Jis parodo savo meilę mums, kai aplanko mus ir švelniai paliečia savo Artuma. Madame Guyon / Jeanne-Marie Bouver de la Motte-Guyon

Kūdikiams augant, tėvų ar globėjų teikiamos pagalbos laipsnis keičiasi, kad būtų skatinamas augimas ir vystymasis. Panašiai su mumis elgiasi ir Dievas, siekdamas, kad bręstume dvasiškai. Pačioje pradžioje, kai atgimstame iš naujo ir esame pripildomi Šventąja Dvasia, kurį laiką Viešpats atsiliepia į kiekvieną mūsų virktelėjimą. Bet vėliau, po kurio laiko, — kai augame ir mums jau norisi ne tik pieno (Hebrajams 5, 12) — norėdamas padėti mums augti ir bręsti, Dievas leidžia patirti laikotarpius, kai neatsako į kiekvieną mūsų šūksnį. John Bevere

Dykuma nėra neįprastas reiškinys nuoširdžiai sekantiems Kristų. Nors atsidūręs joje jauti vienatvę ir tuštumą, tu nesi vienas. Dykuma — būtina patirtis kiekvienam Dievo vaikui. Sveikai tavo, kaip Jėzaus mokinio, brandai bus reikalinga net ne viena, o kelios kelionės per dykumą. John Bevere

Dykuma neturi būti neigiama patirtis, jei esame ir toliau pasiryžę paklusti Dievui. Suprantu, kad nuskambės prieštaringai, bet dykumos tikslas yra gana teigiamas: išugdyti, apvalyti, nuskaistinti, sustiprinti ir parengti mus naujam Dvasios judėjimui, kad per jį nėštume dar daugiau vaisiaus. John Bevere

Atsidūrę priešiškų audrų sūkuryje, krikščionys gali dar ryškiau spinduliuoti grožį. Tada jie būna lyg tie medžiai, augantys ant kalnų keterų — vėjų linguojami ir draskomi, tačiau jų mediena kaip tik ir yra pati stipriausia. Billy Graham

Apžvelk visa, ką teko patirti praeityje. Prisimink ir apmąstyk, kaip Viešpats vedė tave per dykumą ir rengė bei pamaitindavo kiekvieną mielą dieną. Prisimink, kaip Dievas pakentė netikusį tavo elgesį, džiaukis, kad tylomis nuleisdavo visus tavo murmėjimus ir pro pirštus pažiūrėdavo į tavo „juslinių Egipto malonumų“ ilgesį! Prisimink ir apsvarstyk, kaip visose bėdose tau visiškai pakako Viešpaties malonės! Charles H. Spurgeon

Tiesiog nuostabu, kiek daug bėdų išsinarplioja savaime, be ypatingai didelių pastangų, kai žmogus susitvarko savo vidinį gyvenimą. A. W. Tozer

„Džonai, čia Aš nesakau, kad laikydamasis mano įsakymų tu įrodysi, kad mane myli. Aš jau ir taip žinau, ar žmogus mane myli ar ne. Čia noriu pasakyti, kad, jei žmogus karštai pamilsta mane, tai įgauna jėgų ir geba laikytis mano įsakymų.“
Galiausiai supratau — svarbiausia ryšys, o ne įstatymas! Anksčiau į tai žiūrėjau kaip į įsakymą (Įstatymą), o Dievas man apreiškė ryšio, santykių svarbą. John Bevere

„Koks motyvas slypi po tais žodžiais? Po norais daryti tuos darbus? Visa, ką girdžiu, tik „Naudok mane… naudok mane…“ Maldų centre — tu. Sukūriau tave ne tam, kad laimėtum sielas, išvarinėtum velnius ar gydytum ligonius. Sukūriau tave intymiam ryšiui — štai koks tavo egzistavimo tikslas.“ Dievas

Ką pagalvotum apie moterį, kurios vienintelis noras būtų pastoti ir pagimdyti vaiką, nerodant jokio susidomėjimo vyru, nesiekiant jo pažinti asmeniškai? Kaip atrodytų, jeigu ji pultų jam po kojų ir maldautų: „Naudok mane, nes noriu pagimdyti vaikų. Meldžiu, duok man vaikų, antraip numirsiu.“ Skamba absurdiškai? Bet juk toks prašymas mažai skiriasi nuo mūsų maldų, kai sakome Dievui: „Naudok mane, kad per mane būtų išgelbėti kiti žmonės.“ Mes prašomės Dievo naudojami, nerodydami jokio susidomėjimo juo pačiu ir nestiprindami santykių su juo. Kai palaikysime artimą ryšį su Dievu, dvasiniai vaikai savaime gims — panašiai kaip kad jie gimsta po intymių santykių tarp sutuoktinių. John Bevere

Toks, kuris turi išorinę pamaldumo formą, tvirtai laikosi to, ką Dievas kadaise padarė, bet priešinasi tam, ką Dievas daro šiuo metu.
Labai ryškiai šio tipo elgesį atspindėjo fariziejai ir kiti religiniai Jėzaus laikų lyderiai. Jie gyrėsi esą Abraomo vaikai, sandoros sūnūs, Mozės mokiniai. Jie tvirtai laikėsi įsikibę to, ką Dievas buvo padaręs praeityje, bet priešinosi tarp jų stovinčiam Dievo Sūnui. Jie su dideliu įkarščiu gynė savo tradicijas ir garbinimo manierą, ir jiems buvo nepaprastai sunku, kai atėjo Jėzus ir supurtė juos kiekvienoje srityje, nepalikdamas jokio patogumo ir stabilumo. O Jėzus labai aiškiai pasakė, kad Dievas nesileis sukišamas į jų rėmus — priešingai, tai jiems teks derintis prie Viešpaties. Bet jie priešinosi šitiems pokyčiams ir liko įsikandę savo tradicijų. John Bevere

Dykuma — tai apčiuopiamo, apreikšto Dievo artumo nejutimas. John Bevere

Kodėl Dievas atitolina nuo tavęs savo apčiuopiamą artumą? Kad pultum į paniką? Ne (nors taip gali atrodyti). O gal tam, kad padėtų tave ant lentynos ir pasiimtų tik vėliau, kai kada nors prireiks? Ne! Savo artumą Dievas patraukia, norėdamas paskatinti tave vėl Jo ieškoti, dar uoliau Jo siekti. Ieškojimas padaro tave vėl lankstų ir tamprų. Jei žmogus yra kietas ir nelankstus, paprastai tas byloja, kad jis liovėsi ieškojęs Dievo. Tokie susitelkia į savo metodus, užsiciklina savo formulėse, gautose per tikras, nuoširdžias patirtis praeityje. John Bevere

Kai kurie žmonės grįžta į praeitį ir pradeda joje knaisiotis, iškapstydami visas bėdas, su kuriomis jiems tik teko susidurti, o tada pažiūri į ateitį ir laukia tik dar daugiau bėdų. Tokie eina svirduliuodami ir klupinėdami per visą savo gyvenimą. D. L. Moody

Bėda nėra viso labo tik paprasta priemonė — tai pati veiksmingiausia Dievo naudojama priemonė, skatinanti pažangą mūsų dvasiniame gyvenime. Mūsų gyvenime susiklosčiusios nepalankios aplinkybės ir įvairūs nelaimingi nutikimai, kuriuos laikome stabdžiais ir kliūtimis, dažniausiai užveda mus ant intensyvaus dvasinio augimo kelio. Tą supratę ir priėmę kaip dvasinį gyvenimo faktą, lengviau pakelsime ir pačias bėdas. Charles Stanley

Jokios žvaigždės nespindi taip skaisčiai, kaip tos, kurios įsižiebia juodame ašigalio danguje. Joks vanduo nėra toks saldus ir gaivinantis, kaip tas, kuris ištrykšta dykumos viduryje. Joks tikėjimas nėra toks brangus, kaip tas, kuris įveikia visas bėdas. Išmėgintas tikėjimas leidžia įgyti patirties. Nė už ką nebūtum patikėjęs savo silpnumu, jei nebūtų tekę brautis per išmėginimus. Nė už ką nebūtum patikėjęs Dievo stiprybe, jeigu Jo stiprybė nebūtų tavęs per visa tai pernešusi. Charles H. Spurgeon

Geriausius savo karius Viešpats pakelia iš vargo aukštumų. Charles H. Spurgeon

Jei neįstengiame tikėti Dievu, kai viskas prieš mus, tai iš viso netikime Juo. Charles H. Spurgeon

Daugelis nukabina nosis atsidūrę tyruose, bet Dievas sako: „Nepaliauk veržtis į priekį. Nesustok.“ Privalome būti labai atkaklūs širdyje, ryžtingai veržtis pirmyn ir nesiliauti, kol bus įgyvendinta Jo valia. Daugelis, pajutę perdžiūvimą, nustoja melstis. Jie liaunasi, nes vanduo nustoja tekėjęs iš šulinių, o patiems tampa per sunku semtis. Tokie pasilpsta, bet Dievas nori, kad jėga būtų atnaujinta ateityje laukiantiems mūšiams.
Iš kur pasisemiame stiprybės? Iš džiaugsmo! Štai Izaijas sako: „Džiaugdamiesi semsitės vandens iš išganingųjų versmių“ (Izaijo 12, 3). Taip yra todėl, kad „[…] džiugesys VIEŠPATYJE yra jūsų stiprybė“ (Nehemijo 8, 10). Džiaugsmas, mus sustiprinanti jėga. O kas yra Viešpaties džiaugsmas? Ilgą laiką maniau, kad tai tas džiaugsmas, kuris būdingas Jam. Tačiau čia Jis ne tai sako. Ar esate girdėję pasakymą „Kepimo džiaugsmas“? Ką jis reiškia? Pats kepimas džiaugsmu netrykšta. Džiaugsmą patirti, įsitraukdamas į kepimo procesą. Taip ir „Viešpaties džiaugsmas“, arba „džiaugsmas Viešpatyje“, yra džiugesys, kurį patiriame bendraudami su Juo. Tai Viešpats teikia mums džiaugsmo! John Bevere

Taip, kaip Izaokas neiškeliavo į patogesnį kraštą ir neieškojo ten savo naudos ar malonumų, taip ir mes (jei liausimės viską darę savaip, jei neieškosime malonumų ir negyvensime savo norais, bet verčiau pagerbsime Dievą) būsime kaip laistomas sodas ir niekada neišsenkantis šaltinis. Jei viską darysime, kaip to nori Dievas, tai Jis per mus atgaivins gyvuoju vandeniu sausros išdegintus ir ištroškusius. John Bevere

Bėda visuomet užklumpa netikėtai, jos niekas nelaukia. Ji — įsibrovėlė ir vagis. Tačiau Dievo rankose bėda virsta terpe, per kurią apsireiškia antgamtinė Jo galybė. Charles Stanley

Ieškoti tam tikrų eilučių ir siekti Biblija pagrįsti savo sumanymus nėra Dievo kelias. John Bevere

Visi mūsų vargai — kaip ir mes patys — yra mirtingi. Nebūna nemirtingų vargų nemirtingoms sieloms. Jie ateina, bet — ačiū Dievui! — ir praeina. Kaip padangių sparnuočiai jie skraido mums virš galvų, bet negali susisukti gūžtų mūsų sielose. Gal šiandien ir tenka kentėti, užtat rytoj džiaugsimės. Charles H. Spurgeon

Be abejonės, niekas nėra tokie kvaili kaip tie, kurie patenkinti gyvena nepasiruošę mirti. J. C. Ryle

Nuopuolis – tai neeucharisteo, nedėkingumas – žmonijos nepasitenkinimas tuo, ką Dievas dovanoja. Ann Voskamp

Pasaulis supranta aistrą pinigams, mokslui, karui, prekybai ar verslui. Tačiau aistra tikėjimui dažnai palaikoma kvailyste, fanatizmu ir silpnaprotystės ženklu. Neieškoma kaltų, jei žmogus pakenkia savo sveikatai pernelyg daug studijuodamas ar dirbdamas. Sakoma: „Jis darbštus žmogus.“ Tačiau jei žmogus išvargina save pamokslaudamas ar darydamas kitiems gera, pasigirsta balsai, kad jis per daug teisus ir užsidegęs. Pasaulis nepasikeitė. Dž. Č. Railis

Tikėjimo šviesa duodama žmogui, kad ja galėtų pasinaudoti kiti. Turime parodyti kitiems tą brangų atrastą turtą ir įtikinti juos ieškoti pačius. Jiems reikia perduoti mums papasakotą Gerąją Naujieną ir pasistengti, kad ir jie patys ja patikėtų ir brangintų. Teismo dieną bus atverstos Dievo knygos, kuriose surašyti visi mūsų darbai. Dž. Č. Railis

Pasninkauti, reiškia nesakyti nieko, kas užgautų kitą. Nes kokia tau nauda nevalgyti mėsos, jei ėdi savo brolį? (Šventasis Jonas Auksaburnis)

Tegul mano džiaugsmas būna tavo stiprybė. Dievas

Dažnai girdime: „Gyvenimas yra trumpas. Geriau mėgaukis juo.“ Bet turėtume sakyti: „Amžinybė yra be galo ilga. Geriau pasiruošk jai.“

Mūsų Viešpaties asmenyje susipina dieviška ir žmogiška prigimtys. Jei matytume tik Jo dieviškumo apraiškas, pamirštume, kad Jis buvo žmogus. Taip pat jei regėtume tik Jo skurdą ir silpnumą, pamirštume, kad Jis buvo Dievas. Tačiau turėtume matyti dievišką galią ir žmogišką silpnumą, persipynusius viename asmenyje – Jėzuje. Negalime paaiškinti šios paslapties. Tačiau galime guostis mintimi, kad tai yra mūsų Gelbėtojas, tai mūsų Kristus, kuris mus supranta, nes yra žmogus, ir kuris yra galingas mus išgelbėti, nes yra Dievas.

Tikroji žmogaus didybė – tai savo kūno, sielos ir dvasios pašventimas palaimintam darbui padėti mūsų artimui tapti šventesniu ir laimingesniu. Siekime šį pasaulį padaryti geresnį, šventesnį ir laimingesnį nei jis buvo prieš mums gimstant. Dž. Č. Railis

Dievas neegzistuoja, nes Jis nesielgia taip, kaip aš manau, kad Jis turėtų elgtis. Aš nesielgiu kaip nori Dievas. Turbūt aš neegzistuoju.

Buvo laikai, kai žmonės eidavo į bažnyčią, išgirsdavo tiesą ir verkdavo dėl savo nuodėmių. Šiomis dienomis žmonės eina į bažnyčią, išgirsta motyvacinę kalbą ir ignoruoja savo nuodėmes. Ron Smith

Žmogaus širdį gali patenkinti tik Tas, kuris ją sukūrė.

„Krikščionys yra žmonės, kurie bijo tamsos“ – teigia ateistai. „Ateistai yra žmonės, kurie bijo šviesos“ – teigia krikščionys.

Dievas nori, kad tu būtum ten, kur tavo talentas atliepia į pasaulio poreikį. Albertas Šveiceris

Maloniai elgtis su žmonėmis yra geriau nei dalintis socialiniuose tinkluose Biblijos eilutėmis, kurių tu net nesilaikai.

Daktaras gali tau išgelbėti gyvybę, bet tik Dievas gali tau duoti amžinąjį gyvenimą.

Nustok nerimauti. Aš tave pervesiu per tai. Dievas

Nepamiršk Dievo, kai gausi tai, ko meldei.

Kai gyventi gera, melskis. Kai gyventi sunku, melskis. Niekuomet nepamiršk melstis.

Bažnyčios lankytojas paklausė pastoriaus: „Ar galiu paprašyti maldos?“

„Žinoma, už ką norėtum, kad pasimelsčiau?“

„Praėjusią savaitę mirė mano pusbrolis. Pasimelskite, kad Dievas vestų jį pomirtiniame gyvenime.“

Pastorius paklausė: „Tarkim, jums reikėtų laikyti egzaminą. Ar geriau būtų melstis prieš ar po egzamino?“

„Žinoma, kad prieš.“

„Teisingai. Kai meldžiatės po egzamino, tarsi prašote Dievo pakeisti pažymį. Tai neįmanoma, nes Dievas yra ištikimas. Jis negali pakeisti rezultato. Panašiai, kai mirštame, egzaminas baigtas. Mes nebegalime pakeisti savo likimo. Laiške Hebrajams 9:27 sakoma, kad kartą mirštame, o paskui laukiame teismo. Tai reiškia, kad nėra antros galimybės. Man gaila tavo giminaičio. Už jį nebegalima melstis. Štai kodėl žmonės turi suprasti Evangeliją dar būdami gyvi. Jie turėjo priimti Jėzų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją, kol viskas nesibaigė.“

Nusidėjėliai, tikintys, kad po mirties gali būti išgelbėti, patirs didžiausią sukrėtimą savo gyvenime. Mokykite tiesos, nes tai vienintelis dalykas, galintis išlaisvinti žmones. (Jono 8:32)

Šio pasaulio neapibrėžtumus turime pasitikti su būsimojo pasaulio tikrumu. A.W. Tozer

Nerimas yra kaip supamoji kėdė – ji leidžia tau judėti, bet niekur nenuveda. Corrie Ten Boom

Apie intelektualinę toleranciją: „Puoselėti tokį atvirumą, kad galva talpintų kiekvieną nuomonę, kad ir kokią klaidingą ar piktą, niekuomet nieko neatmetant, nėra dorybė – tai neryžtingų ir amoralių žmonių yda. Toks atvirumas gimdo beprincipinį tiesos painiojimą su klaida, gerumą – su blogiu.“ John Stott

Kartais, kai skaitome žodžius tų, kurie buvo daugiau nei nugalėtojai, mes jaučiamės beviltiškai. Jaučiu, kad niekada nebūsiu tokia kaip jie. Bet pergalę jie pasiekė per mažus žingsnelius, mažus darbus, mažus vidinius laimėjimus, nežymius savęs atsižadėjimus ir per ištikimybę labai mažuose dalykuose. Taip jie tapo tuo, kas yra. Niekas nemato šių mažų paslėptų žingsnių. Matomi yra tik pasiekimai, bet nepaisant to, tie maži žingsneliai buvo žengti. Tokio dalyko kaip staigus triumfas ir dvasinė branda – nėra. Amy Wilson Carmichael

Vienintelis būdas gyventi geriausią gyvenimą dabar yra tiktai tuomet, jei po mirties keliausi į pragarą. Voddie Baucham

Tas, kuris neigia Dievo egzistavimą turi savo priežasčių, kodėl jis nori, kad Dievas neegzistuotų. Augustinas

Jei turi laiko nerimauti, turi laiko ir melstis.

Kad būčiau ateistu, turėčiau patikėti, kad…

… niekas sukuria viską,

… gyvybės nebuvimas sukuria gyvybę,

… atsitiktinumas sukuria tikslumą,

… chaosas sukuria tvarką.

Aš tiesiog neturiu tiek daug tikėjimo.

Skėtis negali sustabdyti lietaus, bet jis leidžia stovėti lietuje. Tikėjimas Dievu nepanaikina mūsų išbandymų, bet suteikia mums stiprybės juos įveikti.

Velnias žmonėms turi dvi pagrindines gudrybes. Viena yra „Tu toks geras, kad tau nereikia išgelbėjimo.“ Kita yra „Tu toks blogas, kad negali būti išgelbėtas.“ Ir jis melagis abiem atvejais. Leonard Ravenhill

Tolerancija tampa nusikaltimu, kai taikoma blogiui. Tomas Manas

Jei išdrįsime, nerkime į šių ir kitų paradoksų gelmes. Nerkime, kad atrastume juose ir kitą, galbūt visai priešingą tiesą, kad gyvenimui, kuris, kaip ir gyvasis Dievas, yra nenuspėjamas, galėtume nuoširdžiai pasakyti: TAIP. Taip – ne tik džiaugsmui, bet ir skausmui, taip – ne tik sėkmei, bet ir nesėkmei, taip – ne tik sveikatai, bet ir ligai ir mirčiai. Juk už viso to, ką mes paprastai vadiname blogiu, jei išdrįsime atsiverti, laukia susitikimas su gyvuoju Dievu.
Tačiau svarbiausia yra meilė, o gyvenimas yra meilės didinimas. Joks tikslas negali pateisinti priemonių, nes tikslas yra meilė, atodaira į kitus. Aleksandras Žarskus

Ir visas šis, santykiais grįstas ir į juos nukreiptas Tavo ir mano gyvenimas yra Įsikūnijusio Dievo pėdsakai žemėje. Nerijus Čepulis

Krikščionio gyvenime svarbiausia ne kiek ir ko turiu, bet kaip ir su kuo bendrauju. Nerijus Čepulis

Mes jau išaugome iš to amžiaus, kai manėme, kad Dangus nuperkamas tam tikromis ritualinėmis praktikomis ir pareigomis. Nerijus Čepulis

Meilė žmogų daro dievišku. Nerijus Čepulis

Biblijos žmogus myli ne todėl, kad gražu, bet jam gražu, nes jis myli. Nerijus Čepulis

Gamtos dėsniuose atsiveria toks visa pranokstantis Protas, kad palyginti su juo visi žmogaus mąstymo, bei valios pasiekimai tėra vien menkutis atspindys. Albertas Einšteinas (Plg. Rom 1:20)

Mes jaučiame, kad mūsų egzistencija – tai šaukimas kito tu. Ir mylėdami čia, Žemėje, mes veržiamės per kitą žmogų į neišsakomai tyrą, be galo turtingą ir nepakartojamai ypatingą neišsakomos šviesos spindesį, mus galingai traukiantį tu. Tas nepasiekiamas tu spindi ir mylimo žmogaus akyse, ir žvaigždžių didybėje; tasai tu baugina mus savo erdvėmis ir atstumais. Gamtos spalvų žaisme mus tarytum stebi be galo švelnus žvilgsnis – tas nesuvokiamas tu slėpinys.

Jeigu įstengiame atsiliepti, kai mus kalbina Dievas, jeigu vis dažniau ir dažniau atsiliepiame į Jo slaptingus kvietimus, skatinimus ir šauksmus, – mes pradedame gyventi Jo akivaizdoje. Česlovas Kavaliauskas

Niekada nekeisk Biblijos, kad ji sutaptų su tuo, kuo tu tiki. Keisk tai, kuo tu tiki, kad tai sutaptų su Biblija.

Būti krikščioniu reiškia atleisti kas neatleidžiama, nes Dievas atleido tau kas neatleidžiama. C. S. Lewis

Visos nuodėmės yra bandymai užpildyti tuštumas. Simone Weil

Aš išbandžiau narkotikus ir po truputį viso kito. Ir pasaulyje nėra nieko, kas galėtų labiau patenkinti sielą kaip Dievas. Reikia būti tikru žmogumi, kad gyventum Dievui – daug daugiau, nei gyventi velniui. Viskas ką turiu ir viskas ką darau yra pilnai atiduota Jėzui Kristui. Jis yra vienintelis kelias į dangų. Johnny Cash

Kai paskutinį kartą iškvėpsi, bus svarbus tik vienas dalykas: ar tavo vardas įrašytas į Gyvenimo knygą?

„Išgelbėjimas nepadaro gero žmogaus geresniu. Nei sergančio žmogaus sveiku. Tai padaro mirusį žmogų gyvu Kristuje.“ Steve Lawson

Jei gyvieji žinotų tai, ką žino mirusieji – visas pasaulis sektų Jėzumi Kristumi.

Dievas padeda tiems, kurie negali sau padėti. Charles H. Spurgeon

Už ką nors melstis, tai lyg apvynioti juos Dieviška meile.

Nesvarbu kaip neįmanomai tai atrodo, tai vis tiek įmanoma su Dievu.

Svarbu susitaikyti su Kristumi, kol dar galima. Gyvenimas toks trapus. Tu niekada nežinai kada jis baigsis. Jis gali baigtis akimirksniu ir tuomet bus per vėlu priimti Dievo išgelbėjimo dovaną. Chuck Norris

Jis neatėjo, kad blogus žmones paverstų gerais. Jis atėjo, kad mirusius žmones paverstų gyvais. C. S. Lewis

Žmonių istorija – tai ilga, baisi istorija apie žmogų, bandantį surasti kažką kito, nei Dievas, kas padarytų jį laimingą. C. S. Lewis

Dievo tiesos nėra plytos mėtyti į žmones. Jos yra duona pamaitinti žmones. Randy Alcorn

Truputis mokslo nutolina tave nuo Dievo, bet daug mokslo priartina tave prie Jo. Lui Pasteras

Paklausiau ChatGPT (dirbtinio intelekto): jei tu būtum šetonas (hebr. satan- priešininkas), kokia būtų tavo taktika, metodai, kuriuos naudotum, norėdamas šiandieninį žmogų atitraukti nuo tikėjimo Dievu. Štai kokį atsakymą gavau:

1. Individualizmas ir pasaulietiškumo skatinimas: Skatinti idėją, kad žmogaus asmeniniai norai, troškimai ir laimė yra svarbiausi, o laimė ir pilnatvė randama tik per materialinius pasiekimus – pinigus, karjerą, prabangą. Tai kuria iliuziją, kad žmonės patys yra savo gyvenimo valdovai, o Dievas ar dvasiniai poreikiai nėra reikalingi ar svarbūs.

2. Reliatyvizmas ir moralės standartų griovimas: Skatinti įsitikinimą, kad nėra objektyvios tiesos ir kad kiekvienas turi teisę kurti savo moralės normas. Tai atveria duris tam, kad žmonės abejotų Biblijos mokymu ir Dievo įsakymais, teigdami, kad jie pasenę arba netinkami šiuolaikiniame pasaulyje.

3. Nihilizmas ir beprasmybės jausmas: Skleisti idėjas, kad gyvenimas iš esmės neturi jokios prasmės, o viskas, kas egzistuoja, yra atsitiktinumas. Tai žmones nuveda prie netikėjimo, abejingumo ir nevilties, kur nėra vietos Dievui ar dvasiniam gyvenimui.

4. Mokslo ir tikėjimo priešinimas: Skatinti nuostatą, kad mokslas ir religija yra nesuderinami. Pateikti mokslinius atradimus ir teorijas kaip priešingus Dievo egzistavimui, įtikinti žmones, kad tikėjimas Dievu reiškia atmetimą racionalaus mąstymo ir modernaus supratimo apie pasaulį.

5. Technologijų naudojimas kaip išblaškymo priemonė: Laikas, kurį žmonės galėtų skirti santykiui su Dievu ir bendravimui su kitais, tampa paviršutiniškų informacinių srautų vartojimu.

6. Okultizmo, ezoterikos ir dvasinio sinkretizmo skatinimas: Skatinti magijos, astrologijos, mediumizmo ir kitų okultinių praktikų populiarėjimą per pramogų industriją, savi pagalbos knygas ar socialinius tinklus, maišant šias praktikas su įvairiomis religijomis, įskaitant krikščionybę. Tai žmones nukreipia nuo Dievo, siūlant netikrus dvasinius kelius, kur Dievas tampa tik viena iš daugelio dvasinių galimybių, o krikščionybė – tik viena iš lygiaverčių tradicijų.

7. Skausmo ir blogio problema: Nuolat kelti klausimą: „Kodėl geras Dievas leistų blogiui egzistuoti?“ Skatinti cinizmą ir netikėjimą dėl kančios pasaulyje, pateikiant skausmą kaip įrodymą, kad Dievas arba neegzistuoja, arba yra abejingas.

8. Santykių griovimas ir šeimos dezintegracija: Atakuoti šeimos instituciją, kuri krikščionybėje laikoma pagrindine žmonijos ląstele. Skatinant skyrybas, nesantuokinius santykius, pornografiją ar individualistinį gyvenimo būdą, silpninama šeimos vertybė ir meilės santykiai, kurie yra Dievo plano dalis.

9. Moralinio dviprasmiškumo ir kaltės jausmo skatinimas: Formuojama nuostata, kad nuodėmė yra priimtina, jei ji tenkina asmeninius tikslus ar malonumus, ir ji tampa „normali“. Kartu skatinamas perdėtas kaltės jausmas, įtikinant, kad Dievas niekada neatleis už padarytas nuodėmes, taip atitraukiant žmones nuo atgailos, maldos ir susitaikymo su Dievu.

10. Pasyvumo skatinimas tikėjime: Skatinti jausmą, kad tikėjimas yra ne kasdienio gyvenimo dalis, bet asmeninis, privatūs reikalas, neturintis įtakos gyvenimo sprendimams ar vertybėms. Tokiu būdu žmonės įtikinami, kad gali būti „krikščionys širdyje“, bet nepraktikuoti savo tikėjimo ir nesiimti jokių konkrečių veiksmų dėl Dievo.

“Šie metodai padeda kurti netikrumą, abejones ir atitolinti žmones nuo gilaus santykio su Dievu bei tikėjimo praktikos”. Justas Žukauskas

Mandy Morris teigia: „Ir aš žinau, kai mano vibracija yra AUKŠTA, nėra NIEKO ko negalėčiau turėti, sukurti ar patirti.“

Mandy Morris teigia, kad gali turėti viską ko užsinori, tik reikia pakilti iki aukštos vibracijos. To ji mokina ir kitus. Vadina tai manifestacija. Visai nebrangiai nuo 3 iki 99 dolerių. Kiek nori tiek moki. Man tik kyla klausimas, jei pati teigi, kad gali prisimanifestuoti ko tik nori, tai kam prašai pinigų iš kitų?

Nesinori iš žmonių atimti praktikų nepasiūlant jiems ko nors geresnio. Ką aš siūlau? Melstis. Tai vienas iš būdų įsitikinti, kad Dievas yra tikras. Aurimas Gudas

Jėzus sakė: „Štai tavo motina“, o ne „Štai jūsų motina“. Jn 19:27 Aurimas Gudas

Kad ir koks bebūtum blogas, tu gali būti išgelbėtas. Kad ir koks bebūtum geras, tau reikia išgelbėjimo.

Atšalo tavo tikėjimas? Nenumok į tai ranka. Susiimk, pasninkauk, melskis, skaityk Bibliją, pranešk apie tai broliams ir sesėms. Kabinkis gelbstinčios Jėzaus rankos. Nes kaip baisu atmesti Jo išgelbėjimą. Kaip baisu galvoti, kad Jėzaus mirtis tau nieko nereiškia (Jn 3, 36).

Pamenu, kai pats buvau atšalęs. Turėjau abejonių, klausimų dėl Dievo išgelbėjimo plano. Nustojau lankyti susirinkimus, eiti į maldos vakarus. Kažkas iš jaunimo tai pastebėjo ir pranešė pastoriui. Iki šiol esu dėkingas kažkam, kas pranešė, nes pastorius skambino, teiravosi, meldėsi su bendruomene ir aš grįžau į tikėjimą. Nesakau, kad dabar man jau viskas aišku. Pas mane tas aiškumas svyruoja nuo viskas aišku iki nieks neaišku. Dabar atrodo, kad suvokiu dar mažiau nei kai įtikėjau.

Buvau išmokytas, kad mano tikėjimas brangiau už mano gyvybę (1 Pet 1, 7). Gyvybę galiu prarasti ir man tai laimėjimas, bet jeigu neturiu gelbstinčio tikėjimo, tai jau tragedija (Fil 1, 21). Aurimas Gudas

Kas svarbiausia gyvenime? Ar turtai, sveikata, pripažinimas, sėkmė, draugai, šeima…? Visa tai svarbūs dalykai, bet negali lygintis su amžinuoju gyvenimu. Kas iš to jei visa tai turėsi, o amžinybę praleisi ten kur verksmas ir dantų griežimas? Aurimas Gudas

Vienas žmogus buvo gerbiamas visuomenėje, išsilavinęs talentingas, religingas. Vėliau jo gyvenimas stipriai pasikeitė. Tuomet jis buvo mušamas lazdomis, apmėtomas akmenimis, persekiojamas, kentė šaltį, alkį, kalėjo kalėjime, o gyvenimo pabaigoje jam nukirto galvą. To žmogaus vardas buvo Paulius.

Ir visa tai dėl ko? Dėl Kristaus. Aurimas Gudas

Krikščionio gyvenimas turi būti kupinas atgailos. Tai nereiškia, kad reikia save nuolat kankinti šliaužiojant keliais aplink bažnyčios pastatą, bet kad nuolat reikia keisti savo mąstymą.

Kaip prieš ateinant pas Kristų turėjau pripažinti, kad su manimi ne viskas gerai, taip ir dabar turiu pagal Bibliją tikrinti kur klystu ir keisti save keičiant savo mąstymą.

Esu nepakantus, įžeidus, piktas, nerimastingas… Nesu nuostabus, bet turiu nuostabų Gelbėtoją.

„Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,“ Apd 17,30

„Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.“ Rom 12, 2 Aurimas Gudas

Mes ieškome laimės ir pasaulis mums turi ko pasiūlyti. Tam, kad būtume laimingi, mums reikia naujo visureigio, išmanaus laikrodžio, paskolos, paragauti naujo skonio. Ir nors tie dalykai džiugina, bet nesuteikia ilgalaikio pasitenkinimo. Krikščionys šiuo klausimu yra labai pastovūs. Jau kelis tūkstančius metų mes skelbiame tą patį: tau reikia Jėzaus. Aurimas Gudas

Visą vasarą su draugais skaitome laišką hebrajams. Pagrindinė laiško mintis – Jėzus yra geriau, daugiau, didingiau nei bet kas kitas. Tuomet turėtų kilti klausimas – ar man yra kas nors brangiau už Jėzų?

Galbūt galvoji, kad esi visiškai nereligingas žmogus? O gal visgi tavo gyvenime yra dalykų ar asmenų, kuriuos tu išstatai savo akivaizdoje ir sakai: „išgelbėk mane“, arba „be to aš negaliu gyventi“, arba „tai yra geriau už bet ką“. Tai ir yra tavo stabas. Tu jį garbini. Štai tau ir religija.

Jei laiško hebrajams autorius rašytų laišką lietuviams, jo sutrumpinta versija atrodytų maždaug taip: Jėzus yra geriau, nuostabiau, didingiau už Vytautą Didyjį, Kudirką, Basanavičių, Vydūną, Marcinkevičių, visus Landsbergius, Mariją, visus šventuosius, Betmeną, krepšinį, alų, pornografiją, seksą, narkotikus, žoleles, maisto papildus, burtininkes, horoskopus ir taip toliau be pabaigos. Aurimas Gudas

Jei nori užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje, privalai turėti nepriekaištingą praeitį, gerą reputaciją. Šis reikalavimas turbūt paremtas įsitikinimu, kad žmonės nesikeičia. Jei melavo ir toliau meluos. Tas pats ir su priklausomybėmis, smurtu ir panašiais dalykais.

Ar tai galioja krikščionybėje? Ne. Nors mes netikime, kad žmogus gali pasikeisti savo jėgomis, bet tikime, kad tai gali padaryti Dievas.

Jei Dievas lyderiais skiria žmones su nešvaria praeiti, kas mes tokie, kad juos atmestume?

Vienas geriausių pavyzdžių būtų apaštalas Paulius. Prieš atsivertimą, kai jis dar buvo Saulius, jis persekiojo krikščionis. Bet Dievas jį apakina, pakeičia ir vadina rinktiniu savo įrankiu. (Lk 18, 27; Apd 9, 15) Aurimas Gudas

Gyvenimas trumpas. Daugiau melskis. Aurimas Gudas

Viena didžiausių grėsmių studijuojant teologiją, tai nuo santykio „aš ir Tu” pereiti prie „aš ir Jis”. Aurimas Gudas

Mums visada reikės Dievo. Mes visada būsime nuo Jo priklausomi. Mes esame sukurti bendravimui su Dievu ir šis bendravimas nėra vien tik „duok, duok, duok“. Aurimas Gudas

Jei tau patinka tikri dalykai, tau patiks Dievas. Aurimas Gudas

Religija sako: „Atlik“. Jėzus sako: „Atlikta“.

Jei esi užsidegęs dėl Dievo, nenustebk, kai didžiausio pasipriešinimo sulauksi iš savo brolių ir sesių. Bet tu liepsnok toliau. Aurimas Gudas

Šiais laikais populiaru manyti, kad „kiekvienas žmogus atranda savo kelią“, kad gali pasirinkti savo religiją. Maždaug atneša meniu, išsirenki religiją iš sąrašo ir ragauji. Jei patinka, tai ir lieki prie jos. Jei ne – užsisakai kitą. Kol randi kas patinka. Kol atrandi „savo kelią“. O ar žinai kur tas kelias veda?

Tiesa lieka tiesa nepaisant mūsų patinka/nepatinka. Ir ji yra paprasta – gelbsti tik Jėzus. (Jn 14, 6) Aurimas Gudas

Evangelijos pagal Joną 6-tame skyriuje randame istoriją kaip Jėzus padaugina maistą. Po to seka žmonių siekis paskelbti Jėzų karaliumi. Kaip Jėzus reaguoja? Gal apsidžiaugia ir leidžiasi paskelbiamas Izraelio karaliumi? Ne, Jis bėga nuo minios, kuri mano, kad geras karalius yra tas, su kuriuo netrūktų maisto. Jėzus nekenčia, kai žmonės klaidingai suvokia, kas Jis yra. Jis daugiau nei tai. Jis Karalių Karalius.

Ir šiais laikais pasitaiko klaidingų suvokimų apie Jėzų. Kad Jis irgi buvo nušvitęs, kad buvo vienas iš daugelio dievo įsikūnijimų, kad Egipte mokėsi daryti stebuklus ar Indijoje vaikščioti vandeniu. Ne. Jis daug daugiau nei tai. Jis buvo, yra ir bus Dievas. Aurimas Gudas

„Iš tiesų jūsų akyse pasitvirtino apaštalo ženklai: visokeriopa kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai.“ 2 Kor 12, 12 Paulius rašo, kad korintiečiai galėjo įsitikinti, kad jis yra apaštalas, matydami jo visokeriopą kantrybę, daromus ženklus, stebuklus ir galingus darbus. Stebina tai, kad Paulius tokį neįspūdingą dalyką kaip kantrybę prigretina prie tokių įspūdingų dalykų kaip ženklai, stebuklai ir parašo pirmoje vietoje. Juk ji nelengvai pastebima ir jei jau esi apaštalas, tai gal tos kantrybės visai ir nereikia? Reikia. Nes esi žmogus ir gyveni tarp žmonių. Aurimas Gudas

Apie sunkias eilutes. Neseniai man pasakojo apie paauglį, kuris 2 savaites nežinojo kaip reaguoti į Lk 14, 26 „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys.“ „Ištisas“ 2 savaites. Man tai sukėlė šypseną. Aš „turiu“ Biblijos ištraukų ir eilučių, kurių nesuprantu metų metus. Čia nekalbu apie tokį supratimą, kuris ateina pasiskaičius Biblijos komentarus ar pagūglinus, bet apie tokį, kuris atneša aiškumą ir ramybę.

Prieš kelis metus sutinkant naujuosius (~2015) metus kiekvienas gavome po eilutę iš Biblijos. Manoji buvo 1 Jn 3, 6 „Kas pasilieka Jame, tas nenusideda. Kiekvienas nuodėmiaujantis Jo neregėjo ir nepažino“. Galvojau, kad sunkesnės eilutės negalėjau gauti. Ką reiškia „nenusideda“, jei aš nusidedu? Ir tik šiandien skaitydamas Hermeneutikos vadovėlį supratau ką ji reiškia. Pateiksiu pavyzdį. Jei sakau, kad kasdien pietauju 12 val. iš esmės sakau tiesą, nes dažniausiai taip ir būna, nors kartais pietauju anksčiau ar vėliau, o kartais visai nepietauju. Todėl 1 Jn 3, 6 nereiškia, kad krikščionys nenusideda, bet reiškia, kad neturi įpročio nusidėti. Aurimas Gudas

Jei tiki dievu, kuris yra visiškai aiškus, suprantamas ir niekada tavęs nenustebina. Tuomet tiki ne Biblijos Dievu. Aurimas Gudas

Klausimas nėra: ar tau patinka garsus ar tylus šlovinimas, didelė ar maža bendruomenė, ar ten duoda kavos po pamaldų, ar ten įdomūs pamokslai? Klausimas yra: ar tu myli Jėzų? Aurimas Gudas

Klausimas: kiek žmonių nepatyrė mirties ir su kūnu buvo paimti į dangų? Atsakymas: du. Enochas ir Elijas. (Pr 5, 24; 2 Kar 2, 11) Aurimas Gudas

Kiek metų praėjo nuo to laiko, kai Dovydas buvo pateptas karaliumi iki to laiko kai juo tapo? 15 metų. 15 sunkių metų, kurių metu jį persekiojo karalius Saulius, jam grėsė pavojus gyvybei. Kelis kartus Sauliaus gyvybė buvo atiduota į Dovydo rankas, tačiau jis jo nenužudė. Ir ši Dievo auklybą padarė tai, kad Dovydas buvo geriausias valdovas kokį tik žydų tauta kada nors turėjo.

Kaip dažnai mes norime „nužudyti Saulių ir atsisėsti į sostą“? Kaip dažnai mes norime patys užbaigti tuos sunkius laikotarpius ir pradėti karaliauti?

Eini per sunkų laikotarpį? Būk kantrus, priimk Dievo auklybą ir Jis panaudos tai didesniam gėriui. (Rom 8, 28; Heb 12, 5; 1 Kor 4, 8) Aurimas Gudas

Tikėjimo kelionė retai kada būna panaši į ėjimą parko takeliais, kai po savimi jauti tvirtą pagrindą ir matai kur nueisi.

Tikėjimo kelionė labiau panaši į ėjimą rūke, kai nematai daug į tolį, kai atsargiai statai žingsnius, kai nežinai ar nenugrimsi. Kartais eini per molį, pelkes, akmenis. O kartais Dievas nori, kad tu eitum vandeniu. Vandeniu? Juk tai nelogiška. Jei tai būtų logiška, tai kam tau būtų reikalingas tikėjimas? Aurimas Gudas

Jei tu nesuvoki, kad skęsti, tai nesuvoki, kad tau reikia Gelbėtojo. Gal sakai – ai man gerai, jau pripratau, galiu ir pats. O tavo Gelbėtojas laukia kada tu ištiesi ranką. Nėra abejonių ar Gelbėtojas išgelbės. Jis vaikšto vandeniu ir gali ištraukti, kad ir kaip giliai būtum įklimpęs. Klausimas tik ar tu sutiksi būti išgelbėtas. Aurimas Gudas

Žmogus yra iš prigimties religingas. Jam norisi sukišti Dievą į tam tikrus rėmus. Jam norisi Jį turėti nelaisvėje savo įgeidžias patenkinti. Jam norisi turėti mechaninį dievą. Tokį, kuris padaro ko jis nori, jei žmogus kelis kartus nusilenkia „šventam“ paveikslui, sukalba tam tikrą skaičių poterių ar atlieka tam tikrą skaičių ritualų. Tokį, kuris panašus į lošimų automatą, kurio svirtelę nuspaudus kartais iškrenta žetonai. Jam toks santykis patogus, nes taip jis mano, kad gali valdyti dievą.

Bet Dievas niekada nesileidžia būti valdomas ir neleidžia būti tik priedu prie gyvenimo, kažkuo papildomu. Dievas yra daugiau. Ir Jis kviečia irtis į gilumą.

2017 02 16 Jaffa (Am 5, 21-27; Ef 1, 18-19; Iz 55, 9; Jn 14, 6; Lk 5, 4) Aurimas Gudas

Jėzus daugiau laiko praleido dirbdamas fizinį darbą, nei pamokslaudamas, išvarinėdamas demonus ar gydydamas ligonius. Aurimas Gudas

Biblija mus moko viską, ką darome, daryti su meile. Biblija nemoko užbomborduoti kitus argumentais tam, kad laimėtume ginčą ir pasirodytume teisūs. Aurimas Gudas

Žmogau, nesakyk, kad tau nelaikas priimti išgelbėjimą. Juk niekada nežinai kiek gyvensi. Aurimas Gudas

Jėzus sakė: Tavo tikėjimas išgydė tave. Jėzus nesakė: Tavo ikona išgydė tave. Aurimas Gudas

„Eiti tikėjimo keliu nėra juokai

Tai sunkiausias dalykas gyvenime

Kvailioti gali kiekvienas

Bet ar tu gali būti tikru vyru ir vaikščioti meilėje… ką?“ Illuminate

Kiek tau svarbus Dievas? Kaip stipriai tu Jo ieškai? Gal meldeisi „ištisas“ penkias minutes ir nustojai. Gal ieškojai Jo kelis metus ir sustojai. Kada yra ta riba, kad sakytum, jog jau nebeverta Juo sekti? Niekada. Jis vertas visko. Jis ėjo iki galo. Eik ir tu. (Fil 2, 8; 3, 8; Pat 2, 1-6) Aurimas Gudas

Manai, kad pranašavimas yra labai retas ir neįprastas? Pranašauti tai tiesiog sakyti žmogui ką Dievas jam nori pasakyti. Aurimas Gudas

Ne mano išmintis, bet Šventosios Dvasios jėga.

Ne mano pastangos, bet Šventosios Dvasios jėga.

Ne mano patirtis, bet Šventosios Dvasios jėga.

Ne mano talentai, bet Šventosios Dvasios jėga.

Ne mano stiprybė, bet Šventosios Dvasios jėga. Aurimas Gudas

Jėzus sakė: kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Jėzus nesakė: tikėk kuo nori, nes, kai numirsi, tavo artimieji užpirks mišias ir būsi išgelbėtas. Mane galima papirkti. (Mk 16, 16) Aurimas Gudas

Gyriesi savo giminės medžiu? Turi artimųjų, draugų, kuriais didžiuojiesi? Gyriesi, kad pažįsti kažką iš valdžios? Kuo aš galiu pasigirti? Mano tėtis yra Dievas. Aurimas Gudas

Ar kartais nesakome Dievui: teik man jėgų, resursų ir aš darysiu? Ir ką tu statysi? Babelio bokštą. Ir jis nebus baigtas. Aurimas Gudas

Neapleisk savųjų susirinkimo. Tiesiog eik. Nenori? Prisiversk. Tingi? Paprašyk, kad nuvežtų. Negali paeiti? Paprašyk, kad draugai nuneštų. Neapleisk savųjų susirinkimo. (Heb 10, 25) Aurimas Gudas

„Brangieji, kartais kai meldiesi, kad ir tokiais žodžiais: „Štai, Viešpatie, aš visas Tavo, naudok mano gyvenimą savo garbei“, – atrodo, nieko ypatinga nepasakyta. Tai tarsi natūralu, kad tikintysis leidžiasi į bendrystę su Dievu ir savo gyvenimą sudeda į Viešpaties rankas. Bet tada netrukus prasideda siurprizai: Dievas iš tikrųjų pradeda veikti taip, kaip nori, nes tu pats savo žodžiais leidai Jam tai daryti. Ir Jis pradeda keisti žmogų taip, kaip pats žmogus net negalėjo to sugalvoti, kas peržengė jo vaizduotės ir supratimo ribas.“ Vyskupas Kęstutis Kėvalas

Yra krikščionių, kurie tiki, kad Trejybę sudaro Tėvas, Sūnus ir Biblija. Jie tiki, kad Šventoji Dvasia veikė tais laikais, kai buvo parašyti apaštalų darbai, bet dabar jau nebe. Jie tai net įdeda į tikėjimo išpažinimą. Tiksliau išpažįsta, kad netiki. Aurimas Gudas

Jėzus sakė: Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones. Jėzus nesakė: Paverskite mano mokinius savo mokiniais perviliodami juos iš kitų bendruomenių. Aurimas Gudas

Tiesa yra asmuo. Jį galima pažinti. Ir Jis gali tave padaryti laisvu. Aurimas Gudas

Skaityti Bibliją ir ten rasti nesuprantamų vietų yra sveikumo požymis. Blogiau, kai galvoji, kad viską supranti, nes tai ženklas, kad nustojai augti. Aurimas Gudas

Žinai Hugh Hefnerį? Tą senuką, kuris nuolat pasirodo viešumoje su chalatu apsuptas plastic-fantastic pupyčių. Taip, jis Playboy įkūrėjas. Žinojai, kad jis užaugo krikščionių šeimoje? Jo tėvai buvo griežti metodistai ir jo mama laikė nuodėme savo sūnų apkabinti, glostyti ar net liesti. Kai tai žinai, jau nebežvelgi į jį kaip į kokį ištvirkėlį, o kaip į tą, kuriame vis dar gyvena berniukas, kuriam paprasčiausiai trūksta motiniškos šilumos ir prisilietimų. Iškreipta krikščionybė veda prie bedieviškumo. Aurimas Gudas

Kad ir kaip šiuo metu pyktum ant Dievo, kad ir per ką eitu, kad ir ko dabar nesuprastum, atmink, kad viskas su laiku paaiškės. Jei ne šiame gyvenime, tai po mirties. Ir tuomet nei vienas žmogus neturės jokių priekaištų Dievui. Aurimas Gudas

Šimtus metų lauktas Kristus ateina ir griauna visus stereotipus. Niekas Jo tokio nelaukė. O Jis laiką leidžia su žmonėmis iš pačio žemiausio visuomenės sluoksnio, bėga nuo žmonių, kurie Jį nori paskelbti karaliumi, bara tų laikų dvasininkiją, daro tai, kas kitiems labai gėdinga, plauna mokiniams kojas, leidžiasi nuplakamas ir nukryžiuojamas.

Jėzaus istorija yra įrodymas, kad visa tai neišgalvota. Nes jei kas nors norėtų sukurti savo dievą, jis būtų galingas ir jo istorija neprimintų Jėzaus. Nebuvo ir nebus jokio kito žmogaus, kuriame taip sugyventų didybė ir nuolankumas. Aurimas Gudas

Mozė matė krūmą, kuris degė, bet nesudegė. Keistas reginys ar ne? Būk tuo keistu reginiu. Tuo, į kurį žmonės atkreipia savo dėmesį. Tuo, kuris nepalūžta sunkumams užklupus. Tuo, kuris neatsako piktu į piktą. Tuo, kuris nepraranda vilties ir jo ugnis negęsta. Būk tuo keistu reginiu, kuris verstų kitus žmones klausti, kodėl tavyje daugiau ramybės, meilės, džiaugsmo. Aurimas Gudas

Ar mums dažnai įkanda gyvatė? Taip, dažnai, nes jis yra Piktasis ir mūsų nekenčia. Jis nekenčia visko ir jame nėra nė kruopelytės gėrio.
Ką mes darome, kai mums įkanda gyvatė? Ar rodome tą gyvatę broliams ir seserims, bei sakome: „Žiūrėkite kokia didelė gyvatė man įsikabino. Melskitės už mane ir gailėkitės manęs?” Ar mes gyvatę nusipurtome?
Nepamiršk apie Dievo tau suteiktą galią, bet ir nepamiršk paparašyti kitų pagalbos. Aurimas Gudas

Dievą pažįstu kaip labai kantrų. Kai ką nors reikšmingo suvokiu, mintimis nusikeliu į praeitį ir matau, kad jau daug metų man Dievas tai norėjo atskleisti, bet aš per daug skubėjau ir buvau užsiėmęs. Didžiausi pokyčiai ateina ne tada, kai bėgame ir esame užsiėmę, o tada, kai sustojame ir įsiklausome.
Dievas turi laiko. O mes? Aurimas Gudas

Dievas nesiekia populiarumo stengdamasis įtikti žmonėms. Jis nepildo mūsų užgaidų, nedaro šou, bet leidžia suvokti, kad Jo mums labiausiai reikia. O tai daugiau nei pakankama. Aurimas Gudas

Kokių žmonių labiausiai nekenčia religingi? Gyvai tikinčių. Aurimas Gudas

1990 metais Watford bendruomenės pastorius pašalino šlovinimo grupę nuo scenos ir neleido šlovinime naudoti jokių instrumentų tik savo balsus. Šiuo laikotarpiu ir gimė viena nuostabiausių giesmių.
„Kai nurims garsai, muzika nutils,
Ateisiu pas Tave.
Trokšdamas atnešt kažką labai brangaus,
Kuo gėriesi Tu.
Atnešiu Tau daug daugiau,
Nei žodžius giesmėje,
Nes Tu juk lauki ne to.
Žvelgi į mano mintis ir viską žinai
Tau reikia mano širdies.“

„Susilietimas su Jėzaus Kristaus Evangelija ir gilus jos pažinimas būtinai pagimdo tikrą ir gilų dėkingumą Dievui žmogaus širdyje. Tai yra vienas iš pagrindinių sielos pasikeitimų veikiant Šventajai Dvasiai joje. Atiduodamas Viešpačiui savo gyvenimą per tikėjimą, žmogus iš sukilusio, nepatenkinto ir murmančio tampa dėkingu. Tokio dėkingumo šaltinis yra Jėzaus Kristaus Evangelija; atpirkimas atliktas ant Golgotos kryžiaus. Todėl nebe priežasties Viešpaties Vakarienė ankstesniuose amžiuose buvo vadinama Eucharistia – εὐ-χᾰριστία. Šis žodis reiškia dėkingumą, pripažinimą. Suvokimas to, ką Kristus padarė dėl mūsų, būtinai pripildo širdį dėkingumu Jam.” (Alexey Kolomiytsev)

Prieš pasauliui pareikalaujant jūsų dėmesio, tegul jūsų širdis nurimsta prieš Dievą. Atverkite Jo Žodį, nusilenkite maldoje ir prisiminkite… Jo gailestingumas šiandien naujas. Drąsiai vaikščiokite malonėje, tiesoje ir tiksle. Jūs esate Jo. Gyvenkime pagal tai. Scot Roberts

Kaip tapti krikščioniu?

Du žodžiai: atgailaukite ir tikėkite. Štai ką tai reiškia, taip pat ką jie nereiškia.

Atgaila reiškia atiduoti Vienam Tikrajam Dievui savo blogus įpročius, blogą elgesį, meilės stoką, savanaudiškus troškimus ir kitas nuodėmes.
Tai nereiškia, kad prieš ateidami pas Kristų turite apsivalyti.
Tai reiškia nusigręžti nuo gyvenimo sau, atiduoti savo gyvenimą Dievui ir leisti Jam apvalyti jūsų gyvenimą.

Tikėjimas reiškia pasitikėjimą tuo, ką Dievas sako savo žodyje, Biblijoje. Yra tik vienas tikras Dievas, egzistuojantis kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Dievas yra visų Kūrėjas, palaikytojas ir teisėjas. Dievas yra Visagalis, Visažinis ir šventas. Dievas yra meilė, bet Dievo rūstybė kabo virš visų, kurie pažeidžia Jo įsakymus.

Tai apima ir mus. Pagal Dievo standartą, mes visi nepasiekėme to, ko Dievas reikalauja iš to, ką sakome, darome, galvojame ir ko nedarome. Dievo akyse visi mes esame nesėkmės tame, kas esame. Mes patys neturime vilties kada nors patenkinti Dievo teisingumo reikalavimus, nenueidami į Pragarą amžiams.

Kai mums nebuvo vilties, Dievas sukūrė mums didelę ir tikrą viltį savo Sūnumi Jėzumi Kristumi, kuris mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, kad patenkintų teisingumo reikalavimus. Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą, ir Jo malonės mums pakanka.
Larry Wessels

TRUPUTĮ APIE ATGAILOS MALDĄ…
DABAR tapo labai „madinga“ kurti atgailos maldas, ir pasitaiko, kad jos labai ilgos, perskaityti jas iki galo – reikia skirti kelias minutes.
TAIGI, jei Golgotoje vagis ant kryžiaus būtų pradėjęs kalbėti tokią maldą – greičiausiai jis būtų miręs dar prieš ištardamas: „Amen“. Be to, kažkieno parašyta malda labai sunkiai prasiskverbia pro širdį.
TODĖL kartais tokios maldos netgi kenkia, nes suteikia žmogui klaidingą viltį. Kai paklausi tokių žmonių: „Ar atgailavai? Ar esi krikščionis?“, jie atsako: „Taip. Sukalbėjau atgailos maldą.“
TAČIAU šių žmonių gyvenimas visiškai nepasikeitė – jie toliau lieka nuodėmėje ir gyvena taip, kaip nori. Dievo Žodis apie tokius žmones sako: „Jie skelbiasi pažįstantys Dievą, o savo darbais Jį neigia, būdami bjaurūs ir neklusnūs, nesugebėdami daryti jokio gero darbo“ (Tit 1, 16).
Štai kodėl Jonas Krikštytojas, pamokslaudamas dykumoje, drąsiai kreipėsi į religingus žmones: „Angių išperos, kas jus perspėjo bėgti nuo ateinančio rūstybės? Tad duokite atgailos vertus vaisius“ (Lk 3, 7, 8 ).
BŪTINA duoti atgailos vaisių, bet pirmiausia – duoti jį savo širdyje! Tegul šioje maldoje yra tik du žodžiai: „Viešpatie! Atleisk!“ arba: „Viešpatie! Pasigailėk!“ – bet tai bus žodžiai iš širdies gelmių.
BŪTENT tokių maldų Dievas ir tikisi – Jam nereikia gražių ir darnių frazių – Jam reikia mūsų atgailaujančios širdies, kad galėtų ten patekti ir sukurti naują širdį! Taigi, kadaise meldėsi muitininkas, skaitome: „Muistininkas, stovėdamas atokiai, nedrįso nė akių pakelti į dangų, bet daužė save į krūtinę, sakydamas: „Dieve, būk man nusidėjėliui gailestingas!““
Ir tokią maldą Dievas tuojau pat priėmė, o Kristus apie jį pasakė: „Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 18, 13, 14).
TAI labai gera pamoka mums: galbūt mums, kaip ir tam muitininkui, reikia „susimušti sau į krūtinę“, kad pasiektume savo akmeninę širdį, kad ją sutraiškytume, jog iš ten „išsilietų“ mano malda, atgailos malda.
P.S. Nemanykite, kad esu prieš parašytas maldas – ne. Bet manau, kad svarbiausia, jog visos maldos būtų užrašytos mūsų širdies lentelėse!
TEBURIA MUS VIEŠPATS VISUS! Amen.
/a.vlasov/

Martynas Liuteris (ištrauka iš pamokslo)
Dievo Žodis yra Bažnyčios atrama. Pamokslas, sakytas 1531 m.
“Nes Kristus gyveno ne savo malonumui, bet kaip parašyta:”Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs”. O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.” (Rom. 15:3-4) Kantrus kentėjimas yra viena iš Bažnyčios charakteristikų. Šį rytą pirmiausia pažiūrėkime į tai, apie ką Paulius moko ankstesniuose laiško skyriuose. Jis ragina pakęsti silpnųjų silpnybes ir negyventi savo pačių malonumui. Jis rodo į Kristų kaip pavyzdį; Viešpats Jėzus nesistengė patikti sau pačiam, o nusižemino ir kentėjo visus bedievių nedorumus, kaip ir yra parašyta: ”Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs.” (Psal. 69:9). Mes turime saugotis ir nesidžiaugti kitų nesėkmėmis. Šis raginimas yra skirtas mažajai kaimenei; tiems, kurie iš tiesų yra krikščionys ir žiūri į Evangeliją rimtai. Jie elgiasi taip, kaip elgėsi Kristus, kuris nepataikavo sau nei piktdžiugiškai juokėsi iš kitų, kaip tai daro pasaulis. Bedieviai džiaugiasi kito nelaimėmis ir juokiasi, kai jam nesiseka. Toks elgesys yra ne krikščioniška dorybė, o demoniškas nedorumas. Pasaulietis, matydamas, jog turi pranašumą prieš kitą, pasinaudoja tuo be jokių sąžinės priekaištų. Turtingasis ir įtakingasis “bado pirštu” į tą, kuris nėra toks, ir juokiasi iš jo. Tokie žmonės yra panašūs į Evangelijoje aprašytą fariziejų: ”Aš nesu toks kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai…” (Luko 18:11). Jiems didžiausias džiaugsmas yra matyti kitus menkesniais už save ir šis nedorumas yra toks įprastas, jog visi džiaugiasi kito nelaime, kai iš tiesų turėtų būti priešingai. Jei Kristus būtų norėjęs taip elgtis, Jis galėjo daryti tai. Juk Jis buvo šventas ir be trūkumų, o mes pilni netobulumų, todėl Jis turėjo visišką teisę rėžti tiesiai mums į veidą: ”Jūs esate nedori, o Aš neturiu jokių trūkumų”. Tačiau mes neturime jokios teisės taip kalbėti, bet kalbame. Gailestingumas kitų silpnumui yra krikščioniško charakterio savybė. Mokykimės iš Kristaus užjausti kito žmogaus silpnumą, ypač dvasinius jo trūkumus. Augustinas sako: ”Tas, kuris nesidžiaugia kito nelaime, nesididžiuoja prieš paslydusį ir nusidėjusį, o ištiesia jam ranką, iš tiesų yra dvasinis žmogus. Tikras krikščioniškas elgesys reikalauja kantriai pakęsti kitą ir nepulti taisyti tai, kas mums nepatinka”. Gaila, bet dauguma negyvena taip. Atrodo, jog krikčionims labai sunku taip elgtis. Mes žinome, kad daugelis juokiasi iš kito nelaimės; netgi “broliai” negali nesidžiaugti, kai kažkas nepasiseka vienam iš jų. Tačiau, mes turime ne džiaugtis kito silpnumu, o užjausti jį, jei norime būti tikri krikščionys. Taip elgėsi Kristus. Jis buvo gailestingas ne tik mūsų mažoms nuodėmėms, bet ir tiems dideliems nusižengimams, kurie atėmė Dievo palankumą iš mūsų ir priartino mus prie amžinosios pražūties. Kristus prisiėmė mūsų kaltę ir neleido pražūti mums. Jei Jis, būdamas visiškai nekaltas, pasielgė taip, kaip turėtume elgtis mes?

AR ESI ATGIMĘS IŠ DVASIOS
Atgimimas iš dvasios – tai pagrindinė išgelbėjimo doktrina, todėl mes turime labai rūpestingai apsvarstyti, ar esame atgimę iš naujo.
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad jie yra atgimę, bet iš tikrųjų taip nėra. Krikščionio vardas dar nėra krikščionio prigimtis. Jei išpažįsti krikščionybę, neturi iš to jokios naudos, jei Šventosios Dvasios jėga nesi atgimęs iš naujo. Tai juntama ir apčiuopiama, atpažįstama iš šventumo darbų ir juntama iš malonės prisilietimo.
Šis atgimimas – tai antgamtinis veiksmas. To negali padaryti pats žmogus. Tai pakeičia mano prigimtį, aš nebe tas, kas buvau anksčiau, aš tapau nauju žmogumi Kristyje. „Mano gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve. Ir aš jau nebegyvenu, bet manyje gyvena Kristus.”
Būti neatgimusiam iš dvasios – tai būti neišgelbėtam, tam, kuriam neatleista, be Dievo ir be vilties.
/Ch. Spurgeon/

„Kam mums reikia Marijos užtarimo, kai Viešpats Jėzus visada gyvas, kad už mus užtartų? Visa Marijos garbinimo sistema yra šėtoniškas planas paslėpti Kristaus šlovę ir atitraukti nuo Jo sielas.“ – A. W. Pink

** Tai vienas iš ĮTAKINGIAUSIŲ įrašų, kuriuos esu skaitęs. Raginu visus perskaityti.**
‐———————
Kai mirsi, nesirūpink dėl savo kūno…
Tavo giminaičiai ir laidojimo personalas tai padarys. Žinau tai iš pirmų lūpų. Pats tai dariau…
Jie išves tave iš namų ir nuveš į tavo šeimos pasirinktus laidojimo namus.
Jie nuvilks tavo drabužius
Jie tave nuplaus
Jie tave aprengs
Jie netgi pasidažuos, kad atrodytum reprezentatyviai
Daugelis ateis į laidotuves tavęs pagerbti.
Kai kurie netgi atšauks savo planus ir paprašys leidimo dalyvauti laidotuvėse.
Tavo daiktai – daiktai, kurių nenori skolintis, bus parduoti, paaukoti arba sudeginti.
Tavo raktai
Tavo įrankiai
Tavo knygos
Tavo kompaktiniai diskai, DVD, žaidimai
Tavo kolekcijos
Tavo drabužiai…
Pasaulis nesustos ir neverks dėl tavęs.
Ekonomika tęsis.
Tave pakeis darbe. Tavo vietą užims kažkas, turintis tokius pačius ar net geresnius gebėjimus.
Jūsų turtas atiteks paveldėtojams.
Ir neabejokite, kad jūsų gyvenime padaryti maži ir dideli dalykai bus aptariami, teisiami, abejojami ir kritikuojami.
Žmonės, kurie pažinojo tik tavo veidą, sakys: „Vargšelis!“
Tavo geri draugai verks kelias valandas ar kelias dienas, bet paskui vėl juoksis.
Tavo augintiniai pripras prie naujojo šeimininko.
Tavo paveikslai kurį laiką kabės ant sienos, tada bus padėti ant baldų ir galiausiai sudėti į dėžės dugną.
Kažkas kitas atsisės ant tavo sofos ir valgys iš jos.
Gilus skausmas tavo namuose truks metus, dvejus, galbūt dešimt… Tada tu prisijungsi prie prisiminimų ir tada tavo istorija baigsis.
Ji baigsis tarp žmonių, baigsis čia, baigsis šiame pasaulyje.
Bet tavo istorija prasideda naujoje realybėje… tavo gyvenime po mirties.
Dalykai, kuriuos kažkada turėjai, praras savo prasmę. Negali čia atsinešti savo žemiškų turtų.
kūno grožio
pavardės
nekilnojamojo turto
paskolų
darbo pareigų
banko sąskaitos
namo
automobilio
akademinių vardų
klasės draugų
trofėjų
pasaulio draugų
vyro / moters
vaikų
šeimos…
Tavo naujame gyvenime, tau reikės tik tavo sielos.
Vienintelis turtas, kuris išliks, yra siela.
……………………………………………………….
Svarbiausias klausimas: ar žinai, kur tavo siela keliauja pasibaigus šiam gyvenimui?
Jėzus pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jono 14:6)
Biblijoje aiškiai parašyta, kad niekas negali matyti Dievo karalystės, jei negims iš naujo (Jono 3:3).
Jono 3:18 paprasčiausiai paaiškina, kas pateks į dangų, o kas – į pragarą: „Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra pasmerktas, nes netiki Dievo viengimio Sūnaus vardo.“ Taigi, tie, kurie eina į pragarą, yra būtent tie, kurie netiki Jėzaus vardu.
Paprasčiau tariant, jei priimsi Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją vien malone, vien tik tikėjimu, praleisi amžinybę danguje. Jei nepriimsi Jėzaus Kristaus kaip savo Gelbėtojo, būsi amžinai atskirtas nuo Dievo (Mato 25:46).
Biblijoje sakoma: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).
Galime pasirinkti pasitikėti Jėzaus sumokėjimu už mūsų nuodėmes arba galime pasirinkti patys sumokėti už jas, bet turime prisiminti, kad sumokėjimas už mūsų nuodėmes yra amžinybė pragare.
„Nes nuodėmės atlygis – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį“ (Romiečiams 6:23).
„Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas“ (Apaštalų darbų 16:31)

Marijos garbinimo stabmeldystė
autorius Johnas MacArthuras
2020 m. vasario 18 d., antradienis
Po pranašiškos vizijos apie amžinąją dangaus šlovę Apreiškimo knygos pabaigoje apaštalas Jonas aprašė, kaip jį pribloškė tai, ką matė.

Išgirdęs ir pamatęs, puoliau po kojų angelui, kuris man tai parodė, kad pagarbinčiau. Bet jis man tarė: „Nedaryk to! Aš esu tavo ir tavo brolių pranašų, ir tų, kurie klauso šios knygos žodžių, bendratarnis. Garbink Dievą!“ (Apreiškimas 22:8-9)
Romos katalikų bažnyčia padarė tą pačią klaidą kaip ir Jonas, pakeldama paprastą dangaus pilietį į netinkamą valdžios ir garbės vietą. Nepaisant neapsakomo Šventojo Rašto liudijimo, Katalikų Bažnyčia išaukštino Mariją – save Viešpaties tarnaite vadinančią (Lk 1, 38) – iki tokio paties lygio kaip Dievas, o gal net ir aukščiau.
1854 m. savo enciklikoje „Ineffabilis Deus“ popiežius Pijus IX įtvirtino Marijos nekaltojo prasidėjimo dogmą, kuri apsaugojo ją nuo gimtosios nuodėmės paveldėjimo. Baigiamieji jo teiginiai yra gera katalikų požiūrio į Mariją santrauka.

Tegul visi mums tokie brangūs Katalikų Bažnyčios vaikai išgirsta šiuos mūsų žodžius. Su dar karštesniu pamaldumo, religijos ir meilės uolumu tegul jie ir toliau gerbia, šaukiasi ir meldžiasi Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Dievo Motinai, pradėtai be gimtosios nuodėmės. Tegul jie su visišku pasitikėjimu skrenda pas šią švelniausią gailestingumo ir malonės Motiną visuose pavojuose, sunkumuose, varguose, abejonėse ir baimėse. Jai vadovaujant, globojant, gerumui ir apsaugai, nieko nereikia bijoti; niekas nėra beviltiška. Nes, jausdama mums tikrą motinišką meilę ir rūpindamasi mūsų išganymo darbu, ji rūpinasi visa žmonija. Ir kadangi Dievas ją paskyrė dangaus ir žemės Karaliene, ji yra išaukštinta virš visų angelų ir šventųjų chorų ir netgi stovi savo vienatinio Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, dešinėje, ji veiksmingai pateikia mūsų prašymus. Ko ji prašo, tą ir gauna. Jos prašymai niekada nelieka neišgirsti. [1]
Šie žodžiai atkartojami ir plečiami visoje Romos katalikų istorijoje. Tradicija diktuoja, kad Marija yra dangaus monarchijos dalis, prašanti Viešpaties malonės ir gailestingumo nusidėjėliams ir padengianti nuodėmę, dalydama iš savo nuopelnų lobyno. [2]Ji tapo bendraatpirkėja kartu su Kristumi Jo kančioje ant kryžiaus, o dabar yra bendratarpininkė kartu su Juo danguje – iš esmės alternatyvus kelias pas Dievą (tikėjimas, kuris visiškai prieštarauja1 Timotiejui 2:5(kur Kristui aiškiai priskiriamas išskirtinis tarpininko tarp Dievo ir žmogaus vaidmuo). Ji pakeičia Šventąją Dvasią teikdama pagalbą ir paguodą tikintiesiems. Iš esmės ji tampa papildoma Dievybės nare.
Ta šventvagystė smarkiai prieštarauja tam, ką Šventasis Raštas iš tikrųjų sako apie Mariją ir netgi tai, ką ji sako apie save.
Luko 1:46–55 užrašo savo nuolankią reakciją į žinią, kad ji pagimdys Dievo Sūnų. Marija pasakė:

Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, mano Gelbėtoju. Nes Jis pažvelgė į savo vergo nuolankią būklę. Štai nuo šiol visos kartos laikys mane palaiminta. Nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas. Jo gailestingumas tęsiasi per kartą po kartos tiems, kurie Jo bijo. Savo ranka Jis padarė galingus darbus; Jis išsklaidė tuos, kurie išdidžiai mąstė savo širdyse. Jis nuvertė valdovus nuo sostų ir išaukštino nuolankiuosius. Alkstančius Jis pasotino gėrybėmis, o turtuolius paleido tuščiomis rankomis. Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas savo gailestingumą, kaip Jis kalbėjo mūsų tėvams, Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
Dievo, kurį ji šlovino – Biblijos Dievo – nereikia įkalbinėti ar vilioti, kad dalintų savo palaiminimus. Jis nėra griežtas, atšiaurus ar abejingas – Jis maloningas, teisingas ir gailestingas. Užuot šlovinusi save, ji nuolankiai garbino Viešpatį.
Šventajame Rašte apie Mariją iš tikrųjų kalbama labai mažai. Nėra jokio jos fizinės išvaizdos aprašymo, nieko apie jos gyvenimą, vėlesnius metus po Kristaus mirties ar jos pačios mirtį ir palaidojimą. O kai ji trumpai pasirodo su mokiniais ir kitais tikinčiaisiais Sekminių dieną (Apaštalų darbų 1:14), ji nėra garbinimo objektas ar net lyderė ankstyvojoje bažnyčioje – ji tėra viena iš daugelio. Biblijoje tiesiog nėra pavyzdžių, kad kas nors kada nors jai melstųsi, ją gerbtų ar garbintų.
Ji taip pat nevaidina jokio vaidmens jokiuose bibliniuose Evangelijos aiškinimuose. Paulius parašė puikų traktatą apie išganymo doktriną, kurį žinome kaip Laišką romiečiams, ir viskas, ką jis pasakė apie Jėzaus motiną, yra tai, kad ji buvo „Dovydo palikuonė“ (Romiečiams 1:3). Jis dar mažiau konkretus Laiške Galatams – kitame ilgame grynos, tikrosios Evangelijos aiškinime, kuriame jis tiesiog pasakė, kad Kristus „gimė iš moters“ (Galatams 4:4).
Palyginkite tai su nesibaigiančiais katalikų tomais apie Marijos gyvenimą, Marijos stebuklus, Marijos mirtį, Marijos apsireiškimus ir taip toliau. Štai kodėl katalikams dažnai būna šokas skaitant Bibliją ir matant, kaip mažai iš tikrųjų kalbama apie Mariją.
Bet štai kas nutinka, kai tradicija iškeliama iki Šventojo Rašto lygio ir žmonėms priskiriamos neklystančios savybės, kurios priklauso tik Dievui. Tai iškreipia Šventojo Rašto tiesą ir Jėzaus Kristaus asmenį bei darbą.
Tik Dievas yra mūsų Atpirkėjas, Išvaduotojas, Geradarys ir Guodėjas. Tik Jį reikia garbinti, gerbti, dievinti ir prašyti Jo. Šventojo Rašto liudijimas yra aiškus.

Susirinkite ir ateikite! Sueikite kartu, tautų bėgliai! Jie nieko nežino, nešiojatės savo medinius stabus ir meldžiatės dievui, kuris negali išgelbėti. Išsakykite ir išdėstykite savo bylą, tegul jie pasitaria tarpusavyje. Kas tai paskelbė nuo senų laikų? Kas tai paskelbė jau seniai? Argi ne aš, Viešpats? Ir nėra kito Dievo, be manęs, teisaus Dievo ir Gelbėtojo; nėra kito, išskyrus mane. Gręžkitės į mane ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai! Nes aš esu Dievas ir nėra kito.Izaijo 45:20-22)

Galiausiai tampame panašūs į tai, ką garbiname. Jei garbiname pinigus, tampame materialistais. Jei garbiname galią ir prestižą, tampame šalti ir abejingi. Jei garbiname stabą, tampame dvasiškai mirę ir negyvi kaip akmuo. Kita vertus, jei garbiname Kristų, tampame panašūs į Jo paveikslą… Jei Jis yra mūsų vis didesnis rūpestis, tai Šventoji Dvasia nepastebimai keičia mus pagal Jo paveikslą. John MacAthur

Dienos citata (Bernardinai.lt)
Marija yra ta žmogiškoji būtybė, kuri ten, kur nėra Dievo, neša Dievo šviesą. Šiame kontekste tampa aišku, kad Bažnyčia be Marijos negalėtų egzistuoti.
Vyskupas, teologas Klausas Hemmerle (1929–1994)
————————————————————————
Visko teko matyti, bet tokią nesąmonę aptikau gal pirmą kartą. Ir tai skelbiama kaip “DIENOS CITATA” Tai rodo, kad nei tas kuris rašė, nei tas kuris skelbia, nenutuokia kokią nesąmonę skelbia. Ir tai parašė vyskupas ir teologas!!!! Tai iš tiesų dar kartą įrodo, kokioje tamsoje skendi katalikybė.
ar tikrai “Marija žmogiška būtybė, kuri neša šviesą, ten kur nėra Dievo” ?
Jono evangelija 1
1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.
4 Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.
5 Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
6 Buvo Dievo siųstas žmogus vardu Jonas.
7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.
8 Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą.
9 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.

Jn 8,12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka Manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Jn 12,46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje.
Dar ir dar kartą panagrinėkime ar Marija pati iš savęs tokia galinga? Remkimės šventuoju Raštu, Nes tai patikimas Žodis, mums paliktas testamentu Paties Dievo ir įkvėptas Dievo Dvasios. Pirmiausia skaitome apie Mariją Jėzaus gimimo istorijoje Mato evangelijoje 1:18-21
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė slapta ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.“
Esminė eilutė yra ne apie Mariją. Esmė – tai Gelbėtojo gimimas, kuris išgelbės Savo tautą iš nuodėmių.
Luko evangelija 1:46-55
O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!
Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.
Jis numetė galiūnus nuo sostų ir išaukštino nuolankiuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.
Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“
Esminė mintis – Pažado žmonijai išpildymas – todėl Marija džiaugiasi, nes Viešpats Jėzus yra ir jos Gelbėtojas, kaip ir visų žmonių, tą ji pati išpažino ir pašlovino Viešpatį.
Mato 12, 46-50
Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti.
Tada kažkas pranešė Jam: „Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasikalbėti.“
Jis atsakė pranešusiajam: „Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?“
Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!
Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis ir sesuo, ir motina.“
Atrodytų grubokas Viešpaties Jėzaus atsakymas savo mamai. Tai lyg savotiškas išsižadėjimas. Bet , numatydamas ateitį, ir erezijas Jėzus panaudojo būtent tokią retoriką. Tai yra, visus sulygino, neišaukštindamas savo motinos, o kaip tik nurodydamas, kad tie, kurie “vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis ir sesuo, ir motina.“
Vadinasi tie, kurie yra Dvasios vedami, jie yra Dievo šeima, yra Dievo vaikai, Rom 8,14 Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Juose gyvena šv. Dvasia : 1 Kor 3,16 Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Marija nešiojo Jėzų kūniškai, o tuose, kurie gimę iš Dvasios, Viešpats gyvena dvasiškai.
Ir dar labai svarbus momentas tai patvirtinimas, kad tarp visų, gavusių šv, Dvasią per sėkmines, buvo ir Marija. Vadinasi, būti Jėzaus kūno motina, dvasiniam brandumui pasiekti neužteko, nes tai duoda tik Dievas per MIRUSĮ UŽ ŽMONIJOS NUODĖMES IR PRISIKĖLUSĮ JĖZŲ, dėl Kurio nuopelnų esame išgelbėti ir apdovanoti šv. Dvasia . Kaip ir mums visiems, taip ir Marijai galioja Rašto eilutė: Ef 2,8 Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana. Tą Marija puikiai suprato ir vadino Viešpatį savo Gelbėtoju.
Apaštalų darbai 1:4-5,8,14-15
Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“
Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję, – Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis.
Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais.
Katalikybėje skelbiamas ne tas Viešpats Jėzus, bet taip pat skelbiama visiškai kitokia Marija, visiškai pakeičiamas jos charakteris, nes ji katalikybėje tampa ne kukli ir nuolanki, o uzurpuojanti Dievo valdžią. Jai priskiriamos savybės, kurių ji neturi. Pvz . Ji negali būti visus girdinti, visa reginti ir visur esanti. Tai išskirtinai tik Dievo savybės. Todėl jokios maldos, siunčiamos jai, nepasiekia jos, ir negali pasiekti, Nes, yra nustatytas Dievo išankstiniu pasirinkimu VIENAS TARPININKAS TARP DIEVO IR ŽMONIŲ – TAI JĖZUS KRISTUS.
Marija ir Kristaus bažnyčia. Ar tikrai “ Bažnyčia be Marijos negalėtų egzistuoti”
Efez 5,25-27 Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,
kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.
Marija, pagimdydama Viešpatį Jėzų dar netapo Kristaus Bažnyčios nare. Kaip ir visi 120, taip ir ji tarp jų, gavusi šv. Dvasią tapo pilnaverte Kristaus Bažnyčios nare. ši bažnyčia Kristaus nuosavybė, Jėzus Kristus Bažnyčios Galva:

Kristaus pamilta
Kristus numirė už ją
Kristus nuplovė bažnyčią Savo Krauju ir Žodžiu
Bažnyčia tapo šlovinga, neturinti dėmės, šventa , nesutepta.

ps .Matome, kad Marija vaikšto savo vaikų būryje. Tai yra Viešpaties broliai ir seserys, gimę po Pirmagimio Jėzaus.
Mato13, 55-56 Argi Jis ne dailidės sūnus?! Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai? Ir Jo seserys – argi jos ne visos yra pas mus? Iš kur Jam visa tai?“
Evangelija pagal Joną 7;2-5 Artėjo žydų Palapinių šventė. Jo broliai Jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.
Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui“. (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)
Tai dar vienas melas, kurį skleidžia katalikų bažnyčia, iškeldama Mariją ant pjedestalo kaip nekaltą, be gimtosios nuodėmės mergelę. Tai Dievo Žodžio falsifikavimas dėl savo tikslų. Nes Marija buvo paprastos, didelės šeimos mama.
Dėl to labai liūdna, kad taip apgaudinėjami žmonės ir nukreipiamas jų religingumas į Mariją, t.y. į stabmeldystę. Stabmeldystė Dievo nekenčiama, ir pasmerkta Biblijoje.
Nuoširdžiai visus kviečiu pamąstyti. Tai rašau , nes noriu, kad sugrįžtumėte prie tikrojo Gelbėtojo ir Vienintelio Tarpininko, nes tik Jis vienas užmokėjo savo krauju kainą už mus.. Niekas kitas kraujo nepraliejo…Ir nėra kito vardo mums išgelbėti..
V.R.

BALSAI, KURIOS STOJO PRIEŠ ROMĄ
Įvadas
Roma dažnai teigia, kad iki Reformacijos visa bažnyčia stovėjo vieninga jos valdžioje, tarsi penkiolika nepertraukiamų amžių niekas nebūtų kvestionavęs jos mokymų, tradicijų ar valdžios. Tačiau šis teiginys yra mitas. Kruopščiai prižiūrimas pasakojimas, naudojamas siekiant sukurti visuotinio susitarimo ir nenutrūkstamo tęstinumo iliuziją. Tačiau tiesa pasakoja visai kitokią istoriją.
Nuo pat pirmųjų amžių buvo balsų, kurie priešinosi kylančiai Romos kontrolės mašinai. Kai kurie iš jų buvo nežinomi. Kai kurie iš jų buvo netradiciniai. Tačiau istorijoje buvo išsibarstę vyrai ir judėjimai, kurie atsisakė paklusti sistemai, kuri apaštalų evangeliją pakeitė institucine dominavimu. Jie nepakluso popiežiaus dekretams. Jie nepripažino žmonių sukurtų tradicijų kaip dieviškosios valdžios. Ir daugelis jų už tai sumokėjo krauju.
Jie stojo prieš Romą, kai tai buvo pavojinga. Ir todėl jie svarbūs. Nes jie įrodo tai, ką Roma neigia, – kad gerokai prieš Liuterį, gerokai prieš Viklifą ar Husą buvo krikščionių, kurie atmetė jos teiginius ir laikėsi Šventojo Rašto, o ne sistemos.
Ši serija atskleis tuos pamirštus liudininkus. Ir tai darydami, atskleisime, kaip Roma reagavo ne dialogu, o slopinimu.
Nes tiesa yra tokia:
Reformacija neprasidėjo 1517 m. Tai buvo tik akimirka, kai įsiplieskė ugnis. Tačiau žarijos degė gerokai anksčiau. Daugiau nei tūkstantį metų Evangeliją saugojo, šnabždėjo ir perduodavo tie, kuriuos istorija bandė ištrinti balsus, kurie stovėjo prieš Romą.
PIRMA DALIS: KLAUDAS Turinietis
Europos koplyčiose kilo smilkalų dūmai. Žvakės mirgėjo priešais tapytas ikonas. Piligrimai klūpojo prieš kaulus auksinėse dėžutėse. Roma buvo sukūrusi tikėjimą, įamžintą relikvijomis ir ritualais, o Šventasis Raštas gulėjo palaidotas po tradicija. Tačiau IX amžiaus pradžioje, gerokai anksčiau nei Viklifas pakėlė plunksną ar Liuteris parašė tezę, vienas žmogus stojo prieš kylančią tamsą.
Jo vardas buvo Klodas iš Turino.
Jis nebuvo maištininkas dėl ambicijų. Gimęs maždaug VIII amžiaus pabaigoje, Klodas tarnavo Karolio Didžiojo sūnui Liudvikui Pamaldžiajam, kuris 817 m. paskyrė jį Turino vyskupu. Bažnyčia jau buvo gerokai susipykusi su imperatoriškąja valdžia, tačiau Klodas permatė korupciją ir kompromisus. Jis nesidomėjo popiežiaus palankumu ar bažnytiniu pritarimu. Jis buvo žmogus, valdomas vienos valdžios – Dievo Žodžio.
Nuo pat atvykimo į Turiną Klodas pradėjo griauti tai, ką buvo sukūrusi Roma. Tiesiogine prasme. Jis šalino atvaizdus iš bažnyčių, pasmerkdamas jų gerbimą kaip stabmeldystę. Jis pasisakė prieš piligrimines keliones, relikvijų garbinimą, maldas šventiesiems ir kryžiaus garbinimą. Jam tai nebuvo šventos tradicijos, o pagonybės šešėliai, slenkantys į Dievo namus.
Klodas tikėjo Šventojo Rašto pakankamumu. Jis mokė, kad išgelbėjimas pasiekiamas vien tikėjimu Kristumi, o ne darbais, ne kunigo užtarimu ir tikrai ne ikonų bučiavimu ar ilgomis kelionėmis į garbinamas vietas. Jis skelbė, kad išteisinimas ateina tikėjimu – ta pačia tiesa, kuri vėliau įžiebė Reformaciją.
Jo raštuose jis aršiai puolė tai, ką vadino „Bažnyčios iškrypimu“. Jis apkaltino Romą Evangelijos pakeitimu prietarais. Ir nors kiti tylėjo, bijodami popiežiaus rūstybės, Klodas atskleidė Romos klaidas iš savo sakyklos ir rašiklio.
Romos bažnyčia greitai sureagavo. Liono vienuoliai jį pasmerkė. To meto teologai apkaltino jį erezija. Tačiau, skirtingai nei daugelis po jo ėjusių reformatorių, Klodas nebuvo sudegintas ant laužo. Jis toliau pamokslavo, mokė ir rašė iki savo mirties apie 827 m. Jo kapas nežinomas, tačiau jo palikimas neabejotinas.
Klodas iš Turino nebuvo protestantas. Šio termino dar nebuvo. Tačiau jo teologija buvo kibirkštis tamsiame amžiuje. Jis rėmėsi Šventuoju Raštu kaip galutiniu autoritetu. Jis atmetė žmonių sukurtus tarpininkus ir išaukštino vien Kristų. Jis išvalė stabmeldžius nuo altorių ir paskelbė Evangeliją, kurios Roma negalėjo toleruoti.
Kai po daugelio metų atėjo Reformacija, ji neprasidėjo nuo nulio. Ji rėmėsi palaidotais, bet neužmirštais tokių žmonių kaip Klodas darbais.
Jis buvo pirmtakas. Balsas dykumoje. Vyskupas, kurio Roma niekada negalėjo sutramdyti.
Ir tai tik pradžia.
Tęsinys bus…
Tegul girdi, kas turi ausis.
Jeremiah Knight

Evangelijos įžeidimas

Evangelija nėra motyvuojanti žinia. Tai nėra kvietimas tobulėti ar raginimas atlikti religines apeigas. Tai dieviškas pareiškimas, kad žmogus yra visiškai sugriautas nuodėmėje, dvasiškai miręs, priešiškas Dievui ir negalintis jokia forma išsigelbėti. Evangelija ne meilikauja. Ji įžeidžia. Ji atima iš žmogaus bet kokį pasigyrimą ir atskleidžia visišką žmogaus būklės sugedimą. Romiečiams 3:10 sakoma: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.“ Jėzus neatėjo todėl, kad žmogui reikėjo šiek tiek pagalbos. Jis atėjo todėl, kad žmogus buvo miręs nusikaltimuose ir nuodėmėse, ir jei Dievas neįsikištų, niekas niekada neateitų pas Jį. Štai kodėl Jėzus Jono 6:44 pareiškė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei Tėvas, kuris mane siuntė, jo nepatraukia.“ Tai nėra kvietimas labiau stengtis. Tai kvietimas mirti sau ir būti atgaivintam suverenios malonės.
Šios Evangelijos niekada nepriims širdis, kuri myli savo teisumą. Kristų įžeidė fariziejai, nes Jis atskleidė jų išorinį tikėjimą ir pasakė, kad jie yra akli vadovai, pragaro sūnūs ir baltai nubaltinti kapai. Paulius Galatams 5:11 rašė, kad kryžiaus papiktinimas yra tai, kas sukėlė jo persekiojimą. Kodėl? Nes kryžius skelbia, kad mūsų darbai, pastangos ir moralė negali mūsų išgelbėti. Kai tik pamokslaujate, kad žmogus turi atgimti iš naujo… kad tikėjimas nėra laisvos valios produktas, o Dievo dovana, kad Kristus mirė tik už savo avis, o ne už ožius, ir kad išgelbėjimas yra visiškai vien malone per tikėjimą vien tik Kristumi… būsite nekenčiami. Ne ignoruojami. Nekenčiami. Nes ši evangelija kiekvienam žmogui, kad ir koks moralus jis būtų, sako, kad be Kristaus jie yra Dievo priešai (Romiečiams 5:10) ir yra Jo rūstybės aukomis (Jono 3:36).
Pažvelkite į apaštalus. Kai Petras pamokslavo per Sekmines, jis nesakė: „Dievas jus myli ir turi nuostabų planą jūsų gyvenimui.“ Jis pasakė: „Jūs nukryžiavote šlovės Viešpatį.“ Ir trims tūkstančiams širdys pervėrė širdį. Kai Steponas pamokslavo, jis buvo užmėtytas akmenimis, nes skelbė apie kietasprandžius Izraelio maištus. Paulius 1 Korintiečiams 1:18 rašė, kad kryžiaus žodis yra kvailystė tiems, kurie žūsta, bet mums, kurie esame išgelbėti, tai yra Dievo jėga. Jis nepadarė Evangelijos ieškotojo jautriu. Jis skelbė ją su šventa baime ir drebėjimu, nes žinojo, kad tai nėra jo žinia apie pasikeitimą. Net pats Jėzus Luko 12:51 pasakė: „Gal manote, kad atėjau atnešti žemėje ramybės? Aš jums sakau: ne, bet susiskaldymą.“ Jo Evangelija skaldo šeimas, naikina pasididžiavimą ir į žmogaus širdį įsmeigia tiesos kalaviją.
Ši Evangelija nežada sveikatos, turto ar sėkmės. Ji žada kryžių. „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių kasdien ir teseka manimi“ (Luko 9:23). Tai kvietimas pasiduoti. Kvietimas atgailai. Kvietimas mirti pasauliui ir gyventi Dievui. Ir tai vienintelė žinia, kuri išgelbėja. Romiečiams 1:16 sakoma: „Nes nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki.“ Tai reiškia, kad mes jos nepuošiame. Mes jos nesumenkiname. Mes jos negražiname, kad žmonės pritartų. Mes skelbiame ją tokią, kokia ji yra, nes nukryžiuotas Kristus nėra tik teologinis teiginys. Tai vienintelė viltis pasmerktam pasauliui. Evangelija nepritaikyta puikybei. Ji ją traiško. Ji neišaukština žmogaus. Ji išaukština Kristų. Ir jei išdrįstame ją ištikimai skelbti, turime būti pasiruošę būti nekenčiami, išjuokiami ir atstumti. Nes pasaulis myli religiją. Jis myli savipagalbą. Jis myli žmonių pastangas. Bet jis nekenčia malonės. Tikrosios malonės, tokios, kuri gelbsti ir nėra nukreipta į žmogų. Ji nukreipta į Dievą. Ir todėl pasaulis dėl jos suklumpa.
Tegul jie vadina tai kvailyste. Tegul jie ją atmeta. Tegul jie kaltina mus, kad esame griežti. Bet mes nepasitrauksime. Skelbiame nukryžiuotąjį Kristų, žydams – papiktinimą, pagonims – kvailystę, o pašauktiesiems, tiek žydams, tiek graikams – Kristų – Dievo galybę ir Dievo išmintį (1 Korintiečiams 1:23-24). Ir mes ir toliau skelbsime ne todėl, kad tai patogu, bet todėl, kad tai tiesa. Ir tik tiesa išlaisvina nusidėjėlius.
Kas turi ausis klausyti, teklauso.
Jeremiah Knight

Evangelijos paprastumas
Ji niekada neturėjo būti sudėtinga.
Evangelija nėra lotyniškos giesmės, smilkalų dūmai, apdarai, relikvijos ar ritualai. Tai ne sakramentų kopėčios su kunigu, laikančiu raktą. Tai ne indulgencijų, skaistyklos ir atlikimo sistema. Tai Romos katalikybė.
Tačiau tai taip pat ne karma, meditacija ar nesibaigiančių atgimimo ciklų nutraukimas. Tai hinduizmas ir budizmas.
Tai ne penkių ramsčių sekimas, žvilgsnis į Meką ar viltis, kad geri darbai nusvers blogus. Tai islamas.
Tai ne kopimas slaptų žinių laiptais ar tapimas savo planetos dievu. Tai mormonizmas.
Tai ne beldimas į duris, norint užsitarnauti rojų. Tai Sargybos bokštas.
Tai ne kalbėjimas kalbomis, siekiant įrodyti, kad esi išgelbėtas. Tai charizmanija.
Tai ne savo likimo įkūnijimas, sėklos sėjimas palaiminimui ar pergalės prieš skurdą ir skausmą skelbimas. Tai yra Gerovės Evangelija.
Svarbu ne tai, ką darai.
Svarbu, ką Jis padarė.
Evangelija yra tokia… Dievas tapo žmogumi. Gyveno gyvenimą, kurio mes niekada negalėtume. Mirė mirtimi, kurios nusipelnėme. Prisikėlė. Ir dabar kviečia nusidėjėlius atgailauti ir tikėti.
„Tikėk Viešpačiu Jėzumi ir būsi išgelbėtas.“ Apaštalų darbų 16:31
„Kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražus, bet turės amžinąjį gyvenimą.“ Jono 3:16
Jokių žvakių. Jokių ritualų. Jokių kunigų. Jokių antrų šansų skaistykloje. Tik kryžius ir tuščias kapas.
Vagis ant kryžiaus niekada ėjo į Mišias, niekada nebuvo pakrikštytas, niekada neišpažino nuodėmių pas kunigą, niekada neprisijungė prie bažnyčios. Jis tiesiog žvelgė į Jėzų ir tikėjo. „Šiandien būsi su manimi rojuje.“ Tai yra Evangelija.
Šis paprastumas yra įžeidimas, nes jis sugriauna pasididžiavimą ir atskleidžia kiekvieną žmogaus sukurtą sistemą kaip bejėgę išgelbėti.
Arba pasitikite vien Kristumi,
Arba pasitikite savimi, paremtu ritualais, kurie negali išgelbėti, ir religija, kuri negali atleisti.
Tik vienas išgelbėja.
Likę yra žmogaus sukurti pančiai, apvynioti pagarba, įkalinantys sielas šventumo iliuzija.
Tegul girdi tas, kuris turi ausis girdėti.
Jeremiah Knight

DIEVO PLANAS ŽMONIJAI GELBĖTI
Jei mes pasiimame istorijos, geografijos, biologijos, ir t.t. vadovėlius, mokomės, bet galiausiai numetam juos ir susigalvojame savo istorijas, savo šalis, savo augalus, gyvūnus, kurių tikrovėje nėra ir t.t. Kas mūsų laukia? Jei esame mokinys – mums garantuotas dvejetas. Tačiau žmonės galvoja, kad Dievo Žodžius, t.y Bibliją galima keisti, galima Dievo žodžiais manipuliuoti, galima išversti pagal savo mąstymą, ar tiesiog juos ignoruoti, susikurti savo Dievo (dievų) garbinimo sistemą. Ir jei kas klausia mes, aišku, sakome esantys tikintys, netgi giliai. Tačiau kuo? Ar tikime į savo , nebūtinai savo, kitų sugalvotas religijas, ar tikime Biblija, Jos Žodžiais, nes 2 Tim 3,16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas. Jei viskas yra iš Dievo, kaip mes ar kažkas kitas drįsta keisti Dievo Žodį, remtis tradicijomis, t.y. redaguoti Dievo Žodžius, nors tai prieštarauja Raštui! Tad pagalvokime, kaip būsime įvertinti gyvenimo pabaigoje. Tai ne mokykloje užsidirbtas dvejetas, Tai viso gyvenimo įvertinimas, dėl mūsų abejingumo Dievo Žodžiui, gali būti labai prastas. T.y. pragaras.
Pati Biblijos širdis yra Dievo sukurtas planas žmonijai gelbėti. Įsiklausykite: PATIES DIEVO PLANAS ŽMONIJAI GELBĖTI.
Tai yra: Jn 3,16-17” Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas” Todėl, siųstasis Dievo Sūnus Jėzus Kristus sako: “ Jn 14,6 Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. “
Todėl visi kiti keliai klaidingi ir nei vienas nenueis kitu keliu pas Tėvą, tik per Jėzų. Ėjimas kitu keliu nenuves į dangų.
Taip pat nenuves, jei Kristus bus tik vienas iš kelių.. Pvz Marija pats svarbiausias kelias, o Jėzus tik takelis… Taip nebus. Tai Dievo Plano pažeidimas . Nėra kito vardo mums išsigelbėti. Apd 4,11-12 Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“. Ėjimas į amžinybę kitu keliu, Dievo plano pažeidimas. Tokios taisyklės, jei pažeidžiate taisykles, tokį atlyginimą ir gausite.
Mes nesuprantame kas yra Dievas, jei manome, kad Savo sprendimus Jis keičia pagal žmonių sugalvotas taisykles. Nesuprantame kas yra Dievas, jei drįstam Jo planą keisti:
t.y. žmogus gali išsigelbėti savo gerais darbais.
NE, NEGALI, nes Viešpats mus gelbsti Savo MALONE. Ef 2,8-9” Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų”
Ar gali kreiptis į Mariją, šventuosius?
NE, NEGALI nes tai Dievo plano pažeidimas: 1 Tim 2,5-6 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu.
Todėl: Apd 2,38 „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės”
1 Kor 3,11-14 “Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį. “ Jei statysime ant kito pamato, ar praskiesime pamatą kitais asmenimis pvz, Marija, šventaisiais , savo darbais, mūsų pamatas gali neišlaikyti mūsų statomo pastato. Būkime budrūs, kol laikas statykime naują tvirtą savo tikėjimo pastatą, kurio pamatas yra Kristus.( nes niekas negali dėti kito pamato)
V.R.

Kas buvo sadukiejai?
Sadukiejai buvo žymi žydų religinė grupė Antrosios šventyklos laikotarpiu (apie 516 m. pr. Kr. – 70 m. po Kr.), dažnai siejama su aristokratija ir šventyklos vadovybe. Jie griežtai laikėsi rašytinės Toros (Penkiaknygės) ir atmetė fariziejų puoselėjamas žodines tradicijas.
Kuo tikėjo sadukiejai?
Senovės šaltiniai, tokie kaip Juozapas Flavijus (Senovė 13.5.9; 18.1.4) ir Naujasis Testamentas (pvz., Apaštalų darbų 23:8), patvirtina, kad sadukiejai atmetė prisikėlimą, sielos nemirtingumą ir predestinaciją – išrinkimą (likimą). Apaštalų darbų 23:8 taip pat teigiama, kad jie neigė angelų ir dvasių egzistavimą. Kadangi angelai pasirodo Toroje, tai gali būti sutrumpintas jų atmetimas vėlesnių žydų tradicijų apie tokias būtybes.
Ar sadukiejai buvo kunigai?
Kai kurie buvo kunigai, ir daugelis mokslininkų juos sieja su cadokiečių kunigų linija. Tačiau ne visi sadukiejai buvo kunigai – ir ne visi kunigai buvo sadukiejai (arba, tiesą sakant, fariziejai). Kai kurie kunigai tiesiog tarnavo nepriklausomai nuo sektantiškos priklausomybės.
Ar jie sutarė su fariziejais?
Visiškai ne. Sadukiejai ir fariziejai dažnai konfliktuodavo dėl teologijos, ypač dėl prisikėlimo, grynumo įstatymų ir žodinės tradicijos. Jų konkurencija taip pat buvo politinė: fariziejai turėjo platesnį visuomenės palaikymą, o sadukiejai valdžią sėmėsi iš šventyklos ir Romos.
Kokia buvo jų socialinė padėtis?
Jie paprastai buvo elito atstovai – turtingi, galingi ir glaudžiai susiję su šventyklos vadovybe bei Romos valdžia.
Kur jie yra Biblijoje?
Sadukiejai pasirodo Evangelijose ir Apaštalų darbų knygoje. Jie konfrontuoja su Jėzumi prisikėlimo byloje (Mt 22), priešinasi apaštalams (Apd 4–5) ir pasirodo Pauliaus teisme (Apd 23).
Kas jiems nutiko?
Po Jeruzalės šventyklos sunaikinimo 70 m. po Kr. sadukiejai išnyko iš istorijos. Jų galia buvo susieta su šventykla – ir jai griuvus, griuvo ir jie.
Šaltiniai: „Anchor Bible Dictionary“, „Lexham Bible Dictionary“

Jeigu jūsų išteisinimas prieš Dievą remiasi jūsų darbais, tai jūsų religija niekuo nesiskiria nuo visų kitų pasaulio šalių. Visos kitos religijos sako „daryk”. Krikščionių tikėjimas yra tai, ką Kristus „padarė”. Keith Fosk

Šiandien mano širdis plyšta dėl milijonų katalikų, kurie niekada nepažino tikrojo išganymo džiaugsmo per Jėzaus Kristaus atliktą darbą, likimo. Jie švenčia naujo popiežiaus atvykimą, kuris nieko negali jiems padaryti, tik toliau apgaudinėti ir įtvirtinti daugybę klaidingų šios žmogaus sukurtos religijos įsitikinimų.
Jie nežino, kad išgelbėjimas yra nemokamas ir jiems prieinamas: – be darbų
– be sakramentų – be krikšto – be žvakių – be ikonų – be Marijos – be išpažinties – be komunijos – be popiežiaus Tiesiog pripažink, kad esi nusidėjėlis, kuriam reikia išgelbėjimo, atgailauk ir pasitikėk Jėzaus Kristaus mirtimi, palaidojimu ir prisikėlimu. Jėzus sumokėjo už viską!
1 Timotieju i 2:5 Nes yra vienas Dievas ir vienas Tarpininkas tarp Dievo ir žmonių – žmogus Kristus Jėzus.
Titui 3:5 Ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo išgelbėjo mus, nuplavęs mus atgimdančiu ir atnaujinančiu Šventąja Dvasia.
Efeziečiams 2:8, 9
Nes malone esate išgelbėti per tikėjimą, ir tai ne jūsų pačių darbas; tai yra Dievo dovana, o ne darbų dovana, kad kas nors nesigirtų. Romiečiams 10:9, 10
Jei lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi tikima, kad būtų teisus, o lūpomis išpažįstama, kad būtų išgelbėtas.
– savo „Facebook“ puslapyje parašė fundamentalistų baptistų pastorius Stacey Shiflett.

Apie krikščionišką mąstymą.
Šiandien radau praleistą skambutį. Rašo telefono numerį ir žodį „Unsaved“. Tai reiškia, kad telefonas neišsaugotas atmintyje. O aš galvoju, kad man skambino neišgelbėtas žmogus.
Kai paleidžiu programą, kuri uždaro visas nenaudojamas programas, rašo „Saving power“. Tai reiškia, kad tausoja energiją. O aš galvoju apie gelbstinčią Dievo jėgą. Aurimas Gudas

Svarbiausi įvykiai žmonijos istorijoje: žmogaus sukūrimas, nuopolis, Jėzaus auka ir prisikėlimas, Jėzaus pergalingas surįžimas (šis dar neįvyko). Visa kita yra tik nuodėmės istorija. Aurimas Gudas

Nesu daktaras, bet kelis receptus galiu išrašyti:
Jei stinga drąsos: Shawn McDonald – We Are Brave.
Jei sunku: Brian and Jenn Johnson – Love came down.
Jei reikia pagalbos: NEEDTOBREATHE – Brother feat. Gavin DeGraw.
Jei norisi labiau pajusti pavasarį: Bethel Music – This Is What You Do ft. Matt Stinton.
Jei stinga šaunumo: Hillsong Y&F.
Jei jautiesi vienišas: Capital Kings – You’ll Never Be Alone.
Jei norisi pasikelti nuotaiką: Steven Curtis Chapman – Live Out Loud.
Jei norisi ramybės: United pursuit.
Jei stinga kietumo: PyRexx – Imma Get There FT. Bun B, Bizzle, P-Dub.
Norint vartoti šias dainas su vaistininku tartis nereikia. Perdozuoti neįmanoma. Visas dainas galite išgirsti radijo stotyje XFM. Aurimas Gudas

Geriausias kelias yra tas, kuris veda į dangų. Tas kelias yra asmuo ir Jis turi vardą – Jėzus. Aurimas Gudas

Dievas mus myli ne dėl to, kad mes nuostabūs, bet dėl to, kad Jis nuostabus. Aurimas Gudas

Apie audras.
Jona bėga nuo Dievo ir patenka į audrą. Jėzaus mokiniai klauso Jo paliepimo irtis į kitą pusę ir taip pat patenka į audrą. Kuo šios audros skiriasi? Pirmuoju atveju Jona susiduria su Dievo auklyba. Antruoju atveju, galbūt, Dievas bando mokinių tikėjimą, gal nori parodyti kas Jis toks ir ką gali. Todėl ar artėjame prie Dievo ar tolstame nuo Jo – neišvengsime audrų. Tik mums patiems svarbu žinoti dėl ko tos audros.
Moralas paprastas – bėgai nuo Dievo ir patekai į audrą – melskis, kad tave iš ten ištrauktų. Darei ką Dievas liepė ir patekai į audrą – būk ramus, Jis ją nuramins.
Malda: Dieve, su Tavim nors ir į audrą, be Tavęs – niekur. Aurimas Gudas

Kai būsi daug visko patyręs, išbandęs, pamėginęs, pajautęs, pamatęs, išgirdęs, palietęs, paragavęs, užuodęs ir kai visa tai tavęs nebetenkins – suprasi, kad tai ir negali patenkinti, nes visą laiką tu ieškojai Dievo. Aurimas Gudas

Jei Dievas yra šviesa, kodėl daugeliui žmonių taip skaudu tai priimti? Esi kada nors ilgai buvęs tamsoje ir paskui išėjęs į šviesą? Skaudėjo? Taip. Ir kuo ilgiau buvai išbuvęs tamsoje tuo labiau skaudėjo.
Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Evangelija pagal Joną 8, 12 Aurimas Gudas

Kas negelbsti: malda, ėjimas į bažnyčią, krikštas, pasninkas, Biblijos skaitymas, šlovinimas, žvakučių deginimas, aukojimas, geri darbai, kryžiaus pasikabinimas namie, tatuiruotės su Jėzumi, margučių marginimas, joga, pilvo šokiai, ufonautai, Supermenas…
Kas gelbsti: Jėzus. Aurimas Gudas

Kiekvienas savo gyvenime susiduriame su sunkumais, kurių kartais negalime įveikti. Jau atrodo, kad teks atsisakyti savo svajonių, savo planų, mesti pradėtus darbus. Nes nebegalime eiti toliau. Sakome „viskas baigta“. Toks laikotarpis atėjo ir Jėzaus mokiniams. Jie sekė Jėzumi ir daug tikėjosi. Tačiau jų Mokytojui mirus, jie tiesiog pasakė „viskas baigta“ ir nuėjo savais keliais. Ką darė Jėzus? Jis pats pas juos atėjo.
Savo gyvenime priėjai panašų tašką? Manai, kad jau pabaiga? Ieškok Jėzaus. Tik neieškok ten kur Jo nėra. Neieškok Gyvojo tarp mirusių. Neieškok Jo religijoje, ritualuose, tradicijose, prietaruose, papročiuose. Šaukis Jo. Ieškok asmeninio ryšio su Jėzumi. Aurimas Gudas

Tikėti, kad Jo kapas tuščias yra viena, o Jį sutikti yra kas kita. To ir linkiu – sutikti gyvąjį Jėzų. Aurimas Gudas

Kontekstas yra svarbu. Paulius rašo, kad jis visa gali Kristuje, kuris jį stiprina. Perskaičius vien šią eilutę atrodo, kad jis tikrai viską gali. Vienu pirštu negalėti savo priešus, greitai bėgti ar net skraidyti. Tik reikia, kad Kristus jį sustiprintų. Kartais ir krikščionys šią eilutę naudoja bandydami užsipumpuoti supersajaniškos energijos. Tačiau užtenka perskaityti vos vieną eilutę prieš ir vieną eilutę po, kad suprastum, jog Paulius rašo visai ne apie supermeniškus dalykus. „ Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.
Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.
Vis dėlto jūs gerai padarėte, dalyvaudami mano varge.“ (Fil 4, 12-14)
Jis kalba apie sunkumus, kuriuos patyrė: skurdą, alkį, vargą. Paulius buvo mušamas lazdomis, mėtomas akmenimis, skendo jūroje, buvo persekiojamas, suimtas, kentė šaltį ir nuogumą.
Paulius kalba apie sunkumus ir apie Dievo pagalbą juos ištverti, o ne jų išvengti.
Aš krikščionis. Aš ne superherojus. Mano superherojus yra Jėzus. Jis išgelbėjo pasaulį.
P. S. Pastebėjai kiek filme apie Supermeną nuorodų į Jėzų? Aurimas Gudas

Kodėl žmonėms nesinori priimti Dievo kaip asmens? Nes patogiau tikėti, kad dievas yra energija, kažkoks principas, visata ar kažkokia kosminė sriuba. Padarai kokį nors ritualą ir gauni ko nori. Naudoji kaip įrankį savo tikslams. Tai tuomet tu tarsi dievas. Aurimas Gudas

Daug kas mano, kad Dievas draudžia nuodėmiauti, nes nori, kad žmonės nebūtų laimingi. Iš tiesų Dievas tai daro, nes nori, kad mes būtume laimingi.
Kas yra geras tėvas? Tas, kuris savo vaikams leidžia viską? Ar tas, kuris neleidžia daryti to, kas jiems pakenktų? Aurimas Gudas

Ar yra kas nors gero nuodėmėje? Joje yra kažkas, kas mus traukia. Bet kai vėliau pamatome kiek nuodėmė iš mūsų atima, kaip ji mums kenkia ir gadina mūsų gyvenimus, suprantame, kad nuodėmėje nėra nieko gero. Gal nenorime ateiti pas Dievą, nes teks išsiskirti su nuodemėm? Dievas yra daug daug geriau, mielieji. Jėzus yra tikrasis mūsų turtas. Aurimas Gudas

Viena moteris nuolat abejojo savo vyro meile. Ji nuolat jo klausdavo ar jis ją myli ir vyrui nuolat reikėdavo kartoti tą patį. Galiausiai, kad to nereikėtų daryti vėl ir vėl, jis ant sienos užrašė: „Aš tave myliu“. Ir kiekvieną kartą jai paklausus to paties, vyras parodydavo į užrašą.
Mes, kaip ta moteris, nuolat abejojajme Dievo meile ir kiekvieną kartą, kai tai atsitinka Jis rodo į kryžių.
Jn 15, 13 „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ Aurimas Gudas

Ar tu gali nuspręsti kas yra nuodėmė, o kas ne? Tą gali tik Dievas. Bet žmonės vis vien vadovaujasi savo suvokimu. Aurimas Gudas

Tam, kad liktum nuodėmėje, velnias pasistengs tave įtikinti, kad visi taip daro. Aurimas Gudas

Dievas yra daugiau. Daugiau nei gali įsivaizduoti, suvokti. Kad ir į kokią didžiulę suvokimo dėžę bandytum Jį sutalpinti, Jis niekada netilps. Nes Dievas yra daugiau. Aurimas Gudas

Galbūt sau sakai: iš manęs nieko nebus, man taip daug kas sakė, aš daug žmonių nuvyliau ir net nesugebu (įrašyk pats). O Dievas sako: tu net neįsivaizduoji ką esu tau paruošęs. Aurimas Gudas

Ar Juozapas svajojo, kad išėjęs iš kalėjimo jis bus antras po faraono Egipte? Ar Dovydas ganydamas avis tikėjo, kad kažkada valdys Izraelį? Ar Marija tikėjosi, kad per jos įsčias Dievas ateis į šį pasaulį? Bet visa tai įvyko. Nežiūrėk į savo dabartinę situaciją, o į tai, kas gali būti. Taip, tu gal ir negali, bet Dievas gali. Aurimas Gudas

Žinai kas labiausiai sukrečia filmuose? Kai vienas herojus pasiaukoja dėl kitų. Kai kas nors sutinka mirti tam, kad kiti gyventų. Tuomet visuomet prisimenu Jėzaus auką. Mirdamas už mus ant kryžiaus Jis parodė pačią didžiausią meilę, kokią tik įmanoma parodyti. Jis prisiėmė prakeikimą, tam, kad mums tektų palaiminimas. Aurimas Gudas

Įsivaizduok. Esi didžiulėje žmonių minioje, visi esate alkani ir tu turi truputį valgyti. Ką darytum? Gal išsitrauktum maistą ir pradėtum valgyti? Bet juk žmonės pradės pavydėti ir pykti, kad jiems neduodi. Galbūt iš tavęs maistą net atims. O jei pavyks suvalgyti, ar nesijausi kaltas, kad nepasidalinai? O jei dalinsiesi su kitais, vis vien visiems neužteks ir bus nepatenkintų, kad jiems nedavei. Tai ką daryti?
Toje minioje buvo berniukas, kuris turėjo penkis kepaliukus miežinės duonos ir dvi žuveles. Jis mąstė paprasčiau ir atnešė jas Jėzui. Jėzus padalino maistą mokiniams, šie susirinkusiems ir visi pasisotino.
Ko galime pasimokyti iš to berniuko? Kad ir kiek mažai beturėtume – atneškime tai Jėzui ir Jis padaugins. Kad ir kokia maža būtų mūsų pradžia, Dievas gali tai paversti į kažką labai didingo. Būkime tokio nusistatymo kaip tas berniukas. Aurimas Gudas

Melas, kad gelbsti ir Jėzus.
Tiesa, kad gelbsti tik Jėzus. Aurimas Gudas

Jei sutinki Gyvąjį Dievą, tu nebelakstai po religijas. O jei lakstai, tai kyla klausimas ar tikrai Jį sutikai. Aurimas Gudas

Anksčiau bijodavau, kad manęs nepakviestų pamokslauti. Galvodavau: juk aš neturiu ką pasakyti. O kai pakvietė, iš karto sulaukiau ir Dievo žodžių apie ką kalbėti. Jei Dievas siunčia, Jis ir aprūpina. Aurimas Gudas

Jautiesi nepasiruošęs? Jauti, kad kažko negali? Nesijaudink, Dievas gali ir Jis nenuvils. Aurimas Gudas

Jei muzika groja tyliai, tu jos neišgirsti, kol nenurimsti ir neįsiklausai. Taip ir mes kartais negirdime Dievo balso jei esame pilni pasaulio triukšmo. Aurimas Gudas

Dievas yra tas, ko tu visada ieškojai, ko tu visada troškai ir ko tau visada trūko. Aurimas Gudas

„O, aš girdėjau tūkstantį istorijų apie tai, ką jie galvoja, koks Tu esi
Bet aš girdėjau švelnų meilės šnabždesį nakties gūdumoje
Ir Tu man sakai, kad esi patenkintas
Ir kad aš niekada nesu vienas“
Chris Tomlin

Abejoji Dievo meile? Galvoji, kad Jis myli truputį ar vidutiniškai? Žvelk į kryžių. Jėzus ištiesęs rankas, kad daugiau jau neįmanoma ištiesti, sako: tiek aš tave myliu. Aurimas Gudas

Jautiesi vienišas, atstumtas, visų pamirštas? Niekas nenori su tavimi bendrauti?
Turiu tau gerą žinią. Dievas nori. Tu jam brangus. Aurimas Gudas
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ Jėzus

Mes siekiame laimės. Mums atrodo, kad ją atrasime moteryse, turtuose, šlovėje. Ir kai visa tai turime ir kai atrodo, kad gyvenimas turėtų vežti. Jis neveža. Mes ieškojome ne ten. Saliamonas turėdamas visa tai ir dar daugiau, vadino tai tuštybe. O kas nėra tuštybė? „Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.“ Ekl 12, 13-14 Aurimas Gudas

Neateini pas Dievą, nes jautiesi nešvarus? Atidėlioji ir planuoji ateiti pas Jį kai būsi švaresnis? Tu pats negali apsivalyti. Nes valymo priemonė yra tik pas Dievą. O tai yra Jėzaus kraujas, kuris nuplauna visas nuodėmes. Aurimas Gudas

Viena mano mėgstamiausių vietų Naujajame Testamente yra Luko 24 skyriuje. Mokiniai keliauja su Jėzumi. Prieina kaimą ir Jėzus apsimeta, kad ketina keliauti toliau. O mokiniai Jį paprašo pasilikti, nes jau artėja vakaras. Kristus lieka su jais ir jie vakarieniauja. Jėzus nori pasilikti kartu, bet taip pat Jis nori, kad ir mes norėtume.
Manau, kad vieni maloniausių žodžių, kuriuos galima išgirsti yra: „Pasilik su manimi. Man tavęs reikia.“ Aurimas Gudas

Mes laukiame Dievo vedimo, sekame Juo, o susidūrę su sunkumais manome, kad tai ne Dievo kelias. Jei Dievas sakė eiti tuo keliu, reiškia reikia eiti. Dievas juk nesakė, kad nebus sunkumų. Sunkumai ugdo. Didelis spaudimas sukuria deimantus. Aurimas Gudas

Kas palaiko mano tikėjimą? Suvokimas, kad nėra nieko nuostabiau už Dievą. Aurimas Gudas

Tai, kas yra kaip išgelbėjimas, gali atrodyti tarsi pražūtis. Taip buvo žydams, kai juos vijosi egiptiečių kareiviai ir jie priėjo Raudonąją jūrą. Turbūt ne vienas pagalvojo, kad dabar juos išskers. Juk nėra kur toliau bėgti. Tačiau Dievas viską perkeitė ir ta situacija tapo išgelbėjimu žydams, o egiptiečiams – pražūtimi. Aurimas Gudas

Dievas veikia kaip GPS. Tau nepaklusus ir nusukus savais keliais, Jis nesako „Dabar pats ieškokis kelio“. Jis tavęs nepalieka, bet veda toliau rodydamas kelią.
Manai, kad jau taip nutolai nuo Dievo kelio, kad jau per vėlu sugrįžti? Turiu tau gerą žinią – kol esi gyvas, niekada nevėlu. Aurimas Gudas

Taip, kartais visai nesinori melstis, skaityti Bibliją ar eiti į pamaldas. Sunku tai sunku. Bet ar kada nors esi gailėjęsis, kad prisivertei? Aurimas Gudas

Evangelija išlaisvina. Ji padeda nukreipti žvilgsnį nuo savęs į didį ir nuostabų Dievą.
Kai tikėjau išgelbėjimu per darbus, gyvenau nuolatinėj įtampoj. Kiek darbų yra pakankamai? Milijonas, milijardas? Taip pat labai stipriai įsižeisdavau dėl menkiausios kritikos. Nes kritika visuomet reikšdavo, kad nesu pakankamai geras.
Geroji naujiena yra, kad aš ir neturiu būti geras. Jėzus yra geras. Dabar Evangelija veikia kaip amortizatorius kritikos duobėms. Klystu, darau klaidas, žeidžiu kitus, nusidedu, bet esu išgelbėtas. Aurimas Gudas

Tau patiks daryti tai, kam Dievas tave kviečia. Nežinomas autorius

Jei su visais elgčiausi mandagiai ir per savaitę padaryčiau po vieną gerą darbą ar patekčiau į Dangų? Ne.
O jei aukočiau daug pinigų bažnyčiai, daug melsčiausi ir dažnai pasninkaučiau? Ne.
O jei atiduočiau visą turtą ir visą gyvenimą tarnaučiau Dievui? Ne. Nes išgelbėjimas nėra nusipelnomas. Tai Dievo dovana. Pirmiau išgelbėjimas, paskui tarnavimas. Ne atvirkščiai. Aurimas Gudas
„Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų.“ Ef 2, 8-9.

Dievo pažadų daug, „tačiau“ vieno Jis tikrai nežada, kad gyvenimas su Juo bus nuobodus. Aurimas Gudas

O kokia didinga naktis. Žemėje gimsta Dievas. Ne karaliaus rūmuose, o tvarte. Žmonija gauna teisę pažinti savo kūrėją iš arti. Nes Jis ne šiaip dievas, o Emanuelis – Dievas su mumis. Ne vien Aukščiausias protas ar kažkokia beasmenė jėga, o konkretus asmuo vardu Jėzus, su kuriuo gali turėti santykį. Tas, kuris supranta, užjaučia ir palaiko.
Patyrei draugo mirtį? Jis taip pat. Patyrei išdavystę? Jis taip pat. Iš tavęs skaudžiai pasišaipė? Iš Jo taip pat. Tave sumušė? Jį taip pat.
Dievas žino ką reiškia būti žmogumi. Aurimas Gudas

Žmonės vadinantys savo ar kitų kūnus tobulais turbūt nežino, kas yra tobulas. Tobulas yra tas, kas be priekaištų. O bet kuris kūnas sensta ir serga. Kada tai pasikeis? Po prisikėlimo arba kai Kristus sugrįš. Tuomet turėsim tobulus kūnus. Aurimas Gudas

Ką sako pasaulis? Kol esi jaunas išbandyk viską – tatuiruotes, narkotikus, alkoholį, cigaretes, dulkinkis su visom, bėk didžiuliu greičiu nesusimąstydamas.
Ką sako išmintis? Kol esi jaunas – ištaisyk savo blogąsias savybes, nes vėliau tai padaryti bus daug sunkiau. Aurimas Gudas

Skelbdami, kad tik Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą, galime atrodyti pernelyg siauro mąstymo ar netolerantiški. Bet kas jei tai tiesa?
Jei išrastum vaistus nuo vėžio ar būtum tolerantiškas tiems, kurie parduoda preparatus, kurie tik mažina vėžio simptomatiką, bet ligos nepanaikina?
O čia daug daugiau nei vaistai nuo vėžio. Aurimas Gudas

Vienas atrodo toks užtikrintas savimi, bet kalba nesąmones. Kitas kalba malonius ausiai dalykus, bet abejoji ar teisingus. Kitas kalba tai, ko nekalba niekas kitas. Kuriuo tikėsi? Remsiesi autoritetais, savo suvokimu ar gūžčiosi pečiais, nesuprasdamas, kuris iš jų kalba tiesą? Ne. Tikrinsi pagal Bibliją. Aurimas Gudas

Gyvenimo prasmė yra mylėti Dievą ir žmones. Aurimas Gudas

Jei koks nors žmogus ką nors moka žymiai geriau nei kiti, labai retai jis būna paprastas. O Dievas visose srityse būdamas pats pačiausias išlieka be galo paprastas, prieinamas ir artimas. Aurimas Gudas

„Mes slėpdavomės nuo šviesos
Draugavome su naktimi
Buvome pasirinkę ne tą kelią
Ir greitai lėkėme į niekur
Pripratome prie tamsos
Susitapatinome su ja
Ir manėme, kad jau esame pražuvę
Bet mes klydome
Nes meilė išliejo kaip upė
Ir mus nuplovė vanduo
Tuomet Jis pasakė, kad man atleista
Tavo nuodėmių nebėra“ Josh Wilson

Žinai, kas gražu? Kai žmogus nesigėdija savo praeities. Kai rodo supjaustytas rankas ir sako: Čia buvo anksčiau, o dabar aš savo gyvenimą statau ant Uolos. Aurimas Gudas

Ramybė nėra, kai esi ramus, nes tavo gyvenime nėra audrų. Tikroji ramybė tai, kai siaučia audra, o tu ramus, nes tu Jėzaus valtyje. Aurimas Gudas

Dievas kuria ir mato, kad visa tai yra gera. Dievas sukuria žmogų ir mato, kad tai labai gerai. Viskas tobula. Tobulos gyvenimo sąlygos, tobuli santykiai su Dievu. Tačiau vienas dalykas nebuvo geras. Dievas sako: „Negerai žmogui būti vienam“. Ir sukuria Ievą. Žmogui reikia žmogaus. Aurimas Gudas

Žinai kuo labiausiai stebina Dovydas? Savo sugebėjimu neišpuikti.
Gyvenimo pabaiga. Tiek turtų, šlovės, valdžios. Juk tokia pagunda visus nuopelnus priskirti sau. O ką sako Dovydas? „Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs.“ 1 Krn 29:14 Aurimas Gudas

Tamsa nėra amžina. Reikia tik mažo gerumo žiburėlio, ir visa siela nušvinta. Toks ir yra Velykų stebuklas. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Prisikėlimas – tai ne tik Kristaus pergalė prieš mirtį. Tai ir kiekvieno žmogaus galimybė prisikelti iš nuodėmės, iš nevilties, iš abejingumo. Kiekvieną dieną. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Kad ir kokį darbą darytum, daryk su didžiausia meile. Pajusi džiaugsmą. <…> Juk visa, kas pasaulyje padaryta gražaus, padaryta iš meilės. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Juk aplink tave ne vien ištiestos rankos, bet ir alkanos sielos-daugybė išsekusių, nualintų, meilės nepatyrusių širdžių, liūdnų akių! Nepraeik neištiesęs išmaldos – ne centų, bet pats savęs! Nepraeik nepasisveikinęs kad ir vos pastebimu šypsniu, neprataręs bent vieno žodžio, nepakvietęs kad ir pigios arbatos. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Laimė – kai aš džiaugiuosi.Štai atsiminkite šitą paprastą tiesą! Garantuotos laimės nėra ir nebus, o štai džiaugsmo akimirkų – yra. Dvasininko pareiga yra žadinti žmoguje tas džiaugsmo akimirkas. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Bet štai Kalėdos! Ir turi vėl, iš naujo atsibusti didis, stiprus, galingas tikėjimas, kad žmogus yra ir turi būti didis, žmoniškas. Religingas žmogus pamąstęs turi suprasti: Dievas nepaniekino žmogaus, pas tą menką, kartais tragišką žmogų jis atėjo. Tai ir yra Kalėdų esmė. Per Kalėdas, per Naujuosius metus kiekvienas – tikintysis ar netikintysis – turėtų sau pasakyti: darysiu viską, kad būčiau žmogus ir kad Dievas manęs nesigėdytų. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Paimkite iš gyvenimo ne tik saldumynus, bet ir tulžį: neieškokime vien tik neribotos laisvės, bet sugebėkime save prikalti ir prie pareigų kryžiaus. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Reikia ramybę skleisti. Dievo garbinimą ir ramybę. Jeigu paklausti, ko tas Kristus atėjo? Kad atnešti ramybę ir santarvę. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Pabudink, saulele, visus susikrimtusius, visus stokojančius, o ypač – įniršusius… Saulute, Močiute, šviesk, šviesk! Juk tau liepta šviesti, o mums – įsižiūrėti į tavo skaistų veidą ir atsiminti, kad tavo spinduliuose ir Dievo meilėje galime sutilpti visi. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

… dabar jau labai daug esu laimėjęs. To, ką visą gyvenimą stengiausi įgyti: širdies ramumo, vidinės šilumos, tylumos, kuri yra būtina artimam ryšiui su Dievu.

Yra žmonių, kurie ne tik patys nebeturi į ką kelti akis, bet ir juokiasi iš tų, kurie kelia akis į dangų… Ir žvaigždės krinta iš dangaus… O ar bent saulė šiandien neužtemsta? Kai nėra šviesos, neaišku, kur eit, viskas neaišku. Tada tenka vaikščioti apgraibomis. Tada tikima tik tuo, kas apčiuopiama. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Vaikeliai, reikia mokėti išlaukti, viskas praeina, baimė, skausmas, nerimas ir nežinomybė.
Gyvenkite, vaikeliai, su tikėjimu, viltimi ir meile maldoje.
Tik tam reikia laiko.
Ramaus, palaiminto jums laiko, vaikeliai, maldoje, pasninke ir buvime su Dievu.
Tuomet širdyje bus ramu ir gera. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Visuomenėje per daug liūdesio. Žmonės praradę viltį ir tikėjimą šviesesne ateitimi, jie nusivylę, juos slegia baimė ir neviltis. Mes turime juos ištraukti iš baimės ir nevilties, išvaduoti iš nuobodulio, sugrąžinti jiems tikėjimą šviesesne ateitimi. Mes turime atgimti dvasiškai, pakelti žmonių dvasią. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Viltis ir tikėjimas senatvės termino neturi. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Svarbiausi žmogaus bruožai: sąžiningumas, darbštumas, tvarkingumas, teisingumas, nuoširdumas, dvasiškumas. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Tik Dievas mato širdis, o žmogus – tik veidą. Algirdas Mykolas Dobrovolskis

O Dieve! Aš vis klaidžioju.
Bet Tavo akys toliau žvelgia
negu trumparegiai žmonės.
Gerai, kad Tu mums pasakei,
kuriuo keliu eiti.
„Tu turi amžinojo
gyvenimo žodžius”.
Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Aš noriu eiti prie Tavo tyliųjų altorių.
Ten, kur galima nurimti,
kur mano gyvenimas įgauna ramų,
džiugų ritmą.
Iš Tavo puotos vėl išeinu
energingesnis ir linksmesnis.
Į savo ūkį,
pas savo jaučius,
pas savo daržus…
Ir vėlei noriu pas Tave.
Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Tikiu, kad jei visagalis, mylintis Dievas pažvelgtų į jūsų gyvenimo problemas, Jis pasakytų: „Ir dėl tokių niekų tu nerimauji? Rimtai? Nežinomas autorius

Kai mąstau apie savo gyvenimą, dažnai mintys krypsta į dvi puses – gera ir bloga. Tačiau pastebiu, kad pirmieji impulsai dažniausiai būna susiję su laukimu to, kas negera – tarsi nuojauta, kad kažkas nepasiseks, kad ateis blogos žinios. Lyg širdis būtų labiau pripratusi prie neigimo nei prie vilties. Tuo metu prisimenu, ką apaštalas Paulius rašė laiške Titui apie bažnyčios vyresniuosius. Jis ragino būti blaiviais – ne tik susilaikančiais nuo pertekliaus, bet ir aiškiai mąstančiais, be spekuliatyvios, klaidinančios vaizduotės. Tai iššūkis man. Blaivus protas reiškia gebėjimą matyti tikrovę ne per baimės ar praeities sužeidimų filtrą, o per tai, ką jau padarė Kristus. Per Jėzų Dievas mane sutaikė su savimi. Mano kaltės atleistos. Ne dalinai, ne sąlyginai – bet pilnai. Ir nors širdis kartais vis dar įsikimba į kaltės ar nevertumo jausmus, tiesa lieka ta pati: esu mylimas. Tai keičia požiūrį. Tokia tiesa kuria erdvę, kurioje galima kvėpuoti laisviau – kur galima atsitiesti po gyvenimo sužeidimų, kur galima augti, klysti, vėl atsitiesti. Kur nereikia slėptis. Tikiu, kad Dievo meilė – besąlygiška – vis dar gydo. Kad jo ramybėje įmanoma rasti paguodą ir naują viltį. Ir kad net kai ateina tamsesnės mintys, jos nebėra galutinė tiesa apie mane. Jonas Sipavičius

Kokia nauda būti garsiam žemėje, jei danguje tavęs nepažįsta? Bilis Greimas
Kuo ilgiau arbatos maišelis būna puodelyje, tuo stipresnė tampa arbata. Kuo daugiau laiko praleidi Dievo Žodyje, tuo stipresnis tampa tavo tikėjimas.
Kai man sunku, Dievas yra mano viltis. Kai tamsu, Dievas yra mano šviesa. Kai esu silpnas, Dievas yra mano stiprybė. Kai man liūdna, Dievas yra mano guodėjas.