Žmogus juokiasi
…juokiasi
Apnarpliok sąmonę nors ir auksiniu voratinkliu, vis vien ji bus nesąmonė. (A. Abubakaras)
Senos beždžionės nereikia mokyti vaipytis. (O. Balzakas)
Svetimom nuodėmėm šventas nebūsi. (A. Čechovas)
Riekė svetimoj rankoj visada atrodo didesnė. (F. Dostojevskis)
Širdis klauso tik tada, kai liežuvis liaujasi jai trukdęs. (T. Dreizeris)
Kas labai smarkiai ginasi, širdies gilumoje nori būti puolamas. (V. Hugo)
Moters plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. (Japonų patarlė)
Žmogui reikia dvejų metų, kad išmoktų kalbėti, šešiasdešimties, kad išmoktų laikyti liežuvį už dantų. (Japonų posakis)
Ne tas stiprus, kuris triukšmauja, o tas, kuris neišsigąsta triukšmo. (V. Kočetova)
Miręs žmogus neatsako už tai, kas dedasi jo laidotuvėse. (E. Krotikis)
Kai mašinistas ieško naujų kelių, vagonas nurieda nuo bėgių. (E. Krotikis)
Kuo mažiau oratoriai išmano savo temą, tuo noriau jų klausomasi. (M. Larnis)
Alimentai – bauda, kurią mokėti tenka vienam už dviejų žmonių klaidą. (M. Larnis)
Žmona – lyg degtinė: iš pradžių jinai sušildo, o paskui žmogų paverčia kurčiu. (M. Larnis)
Geriausias būdas išsisukti nuo melo – leisti meluoti kitam. (M. Larnis)
Plaukas ant galvos visados vertesnis už plauką šukose. (M. Larnis)
Pavojinga glostyti žvėrį, kai jis yra žmogaus kailyje. (S. J. Lecas)
Kiek daug lakštingalų turi praryti grobuonis, kad sugebėtų pračiulbėti kaip lakštingala. (S.J.Lecas)
Nėra baisesnio velnio už tą, kuris meldžiasi. (Lenkų patarlė)
Juokas – ne tik jėgos požymis, bet ir pats – jėga. (A. Lunačarskis)
Kai nemoki kalbėti, tylėti nesunku. (K. Miksatas)
Pats bjauriausias dalykas senatvėje – kaišioti nosį į savo jaunystę. (G. Mopasanas)
Kuprių šalyje turi arba pavirsti kuprium, arba vaidinti kuprotą. (G. Mopasanas)
Žmogus nemėgsta per dažnai susitikti su savo nuodėmėmis. (V. Petkevičius)
Ne kiekvienas pučiąs ragą yra medžiotojas. (D. Rėjus)
Verčiau avinų armija, liūto vadovaujama, negu liūtų armija, avino vadovaujama. (Romėnų priežodis)
Brangiausias turtas yra tas, kuris nieko nesveria. (K. Saja)
Niekad neatkišk rankos taip toli, kad paskui negalėtum jos lengvai atitraukti. (V. Skotas)
Dažnai gera prekė perkama blogame turguje. (V. Skotas)
Geriau giminiškai nusiteikęs svetimas, negu svetimai nusiteikęs giminė. (V. Skotas)
Kam parūpo kūnas, tas visada kalba apie sielą. (F. Šileris)
Doras vardas – iš tikrųjų tai graži moneta, kuria galima daryti stebuklus, tik mokėk ją leisti apyvarton. (F. Šileris)
Žvirblis gailisi povo, kad jo tokia sunki uodega. (R. Tagorė)
Galvos netekęs, kepurės niekas nesigaili. (L. Tolstojus)
Nėra beviltiškesnių kurčiųjų kaip tie, kurie nenori girdėti. (L. Tolstojus)
Alachas duoda duoną vienam, o apetitą – kitam. (Turkų patarlė)
Jei žmogus pesimistas iki 48 metų, jis per daug žino, o jei po 48 metų jis optimistas, jis žino labai mažai. (M. Tvenas)
Nėra pasaulyje skurdesnio reginio, kaip jaunas pesimistas, aišku, jeigu neturėsime galvoje seno optimisto. (M. Tvenas)
Šeimyninis gyvenimas panašus į miražą: visada gražesnis iš toli. (A. Vasiljevas)
Kantrybė- gelė, auganti ne visų soduose