Dovana
Šį jaudinantį pasakojimą apie dardantį Pietinės Amerikos keliais autobusą pasakoja Bennetas Cerfas.
Autobuse važiavo liesas senukas, rankose laikydamas neseniai nuskintų gėlių puokštę. Kitoje eilėje prieš jį sėdėjo jauna mergina. Ji vis žvilgčiojo į puokštę. Senukas jau ketino išlipti, bet staiga gėles įbruko merginai sakydamas: „Matau, šios gėlės jums patinka. Manau, jog žmona neprieštaraus, kad jas atidaviau jums. Aš jai tai papasakosiu.“ Mergina gėles priėmė, o senukui išlipus stebėjo jį. Pro vartelius jis įžengė į mažas kapinaites.
Istorija iš Jack Canfield ir Mak V.Hansen knygos „Atgaiva sielai“
Atsiuntė Gailė.
Gražu..
Nors labai trumpas, bet tikrai labai jaudinantis. Man patiko. 😉
Turbūt visą gyvenimą nepamiršiu šio pasakojimo…ir sukrėtė, ir sužavėjo…nuostabu…nerealu…gražu…
Sukrėtė… Apsižliumbiau kaip mažas vaikas…
Kilo beprotiškas noras padaryt ką nors gero…
Man tūksta žodžių… ašaros pačios byra… jaudinančiai grazuu..:)
mmmm ;]
Skaičiau su ašarom akyse :)) nerealus pasakojimas :)) nepamiršiu ..
Šiame skyrelyje rašomi tokie svarbūs dalykai, pati esmė, koks turėtų būti žmogus. Visada troškau ir trokštu, kad žmonės būtų kaip tik tokie: suprantantys ir užjaučiantys kitus, nors patys yra šimtą kartų labiau nelaimingi. Taip norėčiau, kad nebūtų piktų, kerštingų, žiaurių žmonių. Juk taip paprasta būti doram ir sąžiningam, o būti piktam ir kerštingam yra daug sunkiau. Gal todėl yra piktų žmonių, kad jie patys save įpareigoja kurti keršto planus, padaryti kuo daugiau blogo kitam, gauti kuo daugiau pinigų nesąžiningais būdais: juk tam reikia laiko, sugebėjimų ir mokėjimo vis kurstyti, kaitinti ir mobilizuoti save šiems baisiems dalykams…
Žmonės, būkime geri, draugiški ir sąžiningi, juk mums visiems tada bus lengviau gyventi.
Labai gražu,šio pasakojimo nepamiršiu niekada.Vos neapsiverkiau…
Pradžioj susidomėjau ištrauka,wėliau pyktis įpusejus imt pradėjo,maniau panai swetimai dalina gėles. O pabaiga super, manau patį nejautriausią žmogų sujaudintu!
tikrai labai gražus pasakojimas, trumpas, bet paveikė:) nuostabu tiesiog 🙂
Toks trumpas, bet toks… Toks… O Dieve…
pritariu Gintautei. /labai nustebau, viskas taip grazu, o gale ,,kapinės” – sukrėtė. Na bet gražu.
Tikiu, kad ir Tu gali būti(ir tikriausiai esi) didžiausia dovana Sau artimiems žmonėms . MAnau mus visus paveikė ištikrųjų net nežinau kas To negalima apsakyti žodžiais,
Tikrai, geras tekstas!!!
pasaka