Idealas ir optimizmas Be idealo žmogus yra materialinių sąlygų vergas: jis jų klauso, joms pasiduoda, jomis aiškina ir teisina visą savo negalą. Yra kiekvienoje sieloje nepaprastos ugnies kibirkštėlė, kuri šviečia kelią ateitin. Kai ji užges, tai priešais pasidarys tamsu, kad nieko prakilnesnio nebematysi: tik...
Apie gyvenimą Gyventi – tai iš lėto gimti. Karo lakūnas Būtis nepraleidžia progų. Citadelė Gyvenimas visados griauna formules. Karo lakūnas Juk tik tuo, dėl ko sutinki mirti, kaip tik tuo tu gali gyventi. Citadelė Būtis neregima akimis, ji vien dvasiai skirta. Karo lakūnas Kuriems galams tvirtovė,...
Bailiams pasauly nėra vietos. Visi privalom būti pasirengę kažkiek plušėti, kentėti ir mirti. Tavasis pasaulis – ne mažiau kilnus, nors būgnai nemuša, kai išeini j kasdieninį mūšio lauką, nors minios neklykia apie tavo pasirodymą, kai sugrįžti po kasdieninių pergalių ar pralaimėjimų. Robertas Luisas Stivensonas...
Šypsokis. Būk kuo arčiau gamtos. Apsupk save vien pozityviais žmonėmis. Daryk tai ką visada mėgai. Daryk tai ko niekada nedarei, bet visuomet norėjai pabandyti. Išmok ką nors naujo. Pauostyk ką nors kas tau patinka: mandariną, tavo mylimojo(osios) kvepalus, šokoladą. Sprendi tu. Apdovanok save dėl...
Štai 15 dalykų, kurių atsikračius tavo gyvenimas taps lengvesnis ir būsi laimingesnis. Mes laikomės daugelio dalykų, kurie mums sukelia daug skausmo, streso ir kančių – ir vietoj to, kad visa tai paleistume, vietoj to, kad leistume sau būti be streso ir laimingi – mes...
Gyventi verta, nes filosofija yra gyvenimo menas Senojo Testamento Išminties knygoje yra nuostabus sakinys: „Geriau tai, ką akimis matai, negu tai, ką troškimu apčiuopi” (Mokytojo 6,9) Sunkiais laikais tai buvo mano burtažodis. Kai trūko pinigų, kai vaikai buvo maži ir buvo neįmanoma tobulintis profesijos...
Kasdienybė su mumis dažnai elgiasi negailestingai. Jau seniai prie to pripratome ir dažnai nesiskųsdami žaidžiame šį žaidimą, kurį iš tiesų ne mes sugalvojome. Dirbame viršvalandžius, kol visai „perdegame“, tūnome bute prie intensyvaus eismo gatvės, nusistatome žadintuvą ankstyvam rytui, nors esame pelėdos. Pajusti ir suvokti,...
* Ir visgi Ta riba – reali. Lyg akmuo, Kuriam pajudėjus – Prasidėtų kalnų griūtis, Naikinanti ir negailestinga. Ir kai bučiuoji mane – Mano vergas ir mano viešpats – Aš jaučiu, kad galėčiau numirti Už akimirką laimės – Būt tavo. Bet aš niekada niekada...
Kur baigiasi pasaka, prasideda gyvenimas… „Jie gyveno ilgai ir laimingai“- užbaigdavo pasaką mama. O aš vis klausinėdavau: „Kaip laimingai?“ ir stebėdavausi, kodėl visos pasakos taip baigiasi, vėliau supratau, kad taip yra todėl, kad norint aprašyti sąvokos „laimė“ prasmę rašytojams reikėtų mažų mažiausiai padvigubinti savo...
Naujausi komentarai: