Jurgis Baltrušaitis. AMŽIŲ ŽVAIGŽDYNAS Į Kalėdų žilą naktį aš žiūriu — Daug beglobės žemės žiburių, Daug žvaigždžių, žvaigždynų aš matau, Jų stebuklus, žemės kurmi, — tau! Kur tik žvelgsi, žėri atdarai Aukso bokštai, arkos, aukurai — Ar nemoki melstis, negali, Mano žemės prote, nebyly?...
ŽMOGUS KELYJE Tokia tamsi naktis, toks vėjas ir lietus, kad noris žiburį uždegt ir iš savęs išimti šiltesnį žodį — tiems, kas šiąnakt ne namie. 1962 * * * Iš nieko nenoriu nieko. Jei noriu — tik iš savęs. Man reikia save bent sykį...
Ruduo Tie lapai krenta, krenta iš aukštai, lyg vystų sodai tolimų padangių; kraipydamiesi nenorom jie krenta. Ir iš visų žvaigždžių per juodą dangų vienatvėn Žemė krenta sunkiai taip. Visi mes krentam. Krenta ši ranka. Kitus matai: ir jiems neišlaikyti. Yra tačiau Jisai, kuris per...
Vidas Marcinkevičius Bokštai lietuj Ant grindinio šalto tamsių akmenų, Kur žingsniai virš lapų duslėja, Klane guli bokštai, ir juos aš minu Lyg drėgną arimą prieš sėją. Pro nuotaiką, gestą staiga prasišvies Akimirkos, skaudžios ar geros. Kaip lietų blaivinantį kantriai nešies Mintis, kurios liko patvarios....
Palikimas Laukinis paukštis — kaip laukimas, Laukų, Liepynų palikimas, Aviečių kvapas po šaka, Kurios nepalietė ranka, Žaltys varinis nei gyvatė, O paukštis atlėkė – pamatė, Dvi uogas sulesė. Trečia – Raudonam vilktakui nakčia… Laukinis paukštis – ak, ramybė, Lizdų minkštumas, amžinybė Giesmės – labai...
Rolandas Povilionis. Vienatvė (Etiudas) Siela yra mano gimtieji namai. Vienatvė yra mano gimtieji namai. Vienatvė yra mano tikroji laisvė. Vienatvė-mano sielos buveinė. Čia aš esu iš tikrųjų laisvas. Mano erdvė; erdvė, kurioje, be manęs, nieko nėra. Mano vienintelis tikrasis prieglobstis. Ten, kur nusivelku visus...
Paul Valéry (1871-1945m.) KAPINĖS PRIE JŪROS Rami pastogė kur balandžiai zuja, Tarp pinijų kur virpa ir kapų, Vidur ugniakuro, kur liepsną telkia, O jūra, jūra, vėlei kildama, Atlygink man už mintį, Žvilgsniu į poilsį dievų. Koks rafinuotas triūsas ties smulkmenom, kurios praeina, Kurios vartoja...
Eduardas Selelionis Traukiniai Traukiniai — per taigą ir per tundrą, per dienų vaiskumą ir naktų skaidrią vėsą — dunda vis ir dunda… Nuo stotelių, toly paliktų, prie kitų — skirtingų ir vienodų savo amžinuoju laukimu. Ten — kad žmogui žmogų atiduotų, patys neturėdami namų....
Petras Keidošius Viltis Pakartok man tą pamirštą vardą Ir pašauk, Iš jaunystės pašauk…- – Širdį vėl atmintis skaudžiai tardo, Kaip kadais klausinėdama daug. Daug ko užnešė dulkės Ir plėnys, Kviečia tiltai, naujai pakelti. Bet kai tąsyk aš vėliakos vėlinuos Arba bėgu kažkur per anksti....
Alfredas Šimkus Laimingas vakaras Atėjo vakaras. Toks didelis ir nepažįstamas. Duris plačiai atvėrė tartum pareigūnas. Man pasirodė, kad atėjo iš vaikystės, girgždėdamas ir mosikuodamas, malūnas. Jisai anuomet stebuklingai sukosi: pasilypėjęs ant piliakalnio, vis kaišioja pro tirštą rudenišką rūką pūslėtas, tartum mano dėdės, letenas. Iškiš,...
Naujausi komentarai: