Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai 2
ŽMOGUS KELYJE Tokia tamsi naktis, toks vėjas ir lietus, kad noris žiburį uždegt ir iš savęs išimti šiltesnį žodį — tiems, kas šiąnakt ne namie. 1962 * * * Iš nieko nenoriu nieko. Jei noriu — tik iš savęs. Man reikia save bent sykį...
Naujausi komentarai: