* Ir visgi Ta riba – reali. Lyg akmuo, Kuriam pajudėjus – Prasidėtų kalnų griūtis, Naikinanti ir negailestinga. Ir kai bučiuoji mane – Mano vergas ir mano viešpats – Aš jaučiu, kad galėčiau numirti Už akimirką laimės – Būt tavo. Bet aš niekada niekada...
Stasys Anglickis. Mano pavasarisSugrįžta plunksnoti paukščiai,strykčioja tarp šakų.Lyg kanapes lesiojasavo cypsėjimo sėklas. Obelys atverčia pasauliuisavo vidaus gražumą.Kas galėjo tikėti,kad tos pastyrėlėstokios puikios savy. Uogų vėrinių pakaksvisam mano žvaigždėtamlikimui. Nesitrauksiu nuo žemėsbe vėjo nušvitintųdūdų.Švysčios medžių lapai,pablūdę iš džiaugsmo.Atgiję atvers ąžuolynaiužkimusias savo dreves. Radovanas Zogovičius. ApokrifasO...
Jonas Graičiūnas. Kas tu? Kas tu? – Gal ašara graudi, nutiškusi laike, Taip greit prabėgančiam kaip vilnys okeano, Sužirusi tamsių viduramžių klaike, Kryžiuočiams krikštijant tave gaisrų tvaike,- Atbloškusi ir juos, ir ordas Tamerlano?! Likai Jokių istorikų mįslė neįminta, Nors jų ne vienąsyk buvai įmint...
Duona ir žodis 1. Invokacija Tu davei man duoną ir davei man žodį… Tu davei man kūną ir davei man sielą… Tu man ištiesei dosnią ir švelnią motinos ranką… Ir, ištiesusi vieną ranką, tarei: — Čia bus tavo duona. Ir, ištiesusi antrą ranką, tarei:...
Visai moderninis eiliavimas Aš senas, bet per smarkus, Aš jaunas, bet jau kremblys, Aš nei šioks nei toks būro padaras, nebe Tuo galu atsidvesiu, Aš – mokslinuos ir plunksninu Ir man Skiedžias smegenys. Viduriai kieti, Viduriai skysti. Ei, tu pūslė vienatinė Ir didžiam ir...
Kai saulę – Jaunystės skaidrią saulę Nešiojau savo širdyje, Tą kitą saulę – Dangaus liepsnotą saulę, Kur dieną nuo nakties Šviesos ir šilumos atsieja srautais, Niekinau! O šiandien, Kai širdyje ir šalta, ir tamsu, Ir naktį nuo dienos atskirti nebemoku, Aš į dangaus ugninę...
Smarkiai pučia šaltas vėjas Jau purvai, vanduo. Ilgos naktys, trumpos dienos – Vėlyvas ruduo. Samanotoj pirkužėlėj vakaras tylus Tik lengvai ratelis ūžia Verpdamas linus. Ten močiutė jau labai sena Verpia, džiaugias, Kad ji ne viena. Apie senę susispietę Anūkai maži Klauso, tyli, Nes senelės...
Kaštonai Nuo seno Kaštono Nukrito Gražiai Į pievą Geltoną Mažiukai Ežiai Jie rieda, Atstatę Mažus Spygliukus, Ir kviečia Prie seno Kaštono Vaikus. Drugeliai Tie drugeliai – Kaip rudenio lapai, Ak, raudoni, Geltoni, rudi. Kaip drugeliais Spalvotais jie tapo, Kaip išmoko Tie lapai skraidyt? O...
Nuotrauka: Mikko Luntiala Per žiemą kieme stovėjo,Anglinėm akim žiūrėjo.Sulaukęs šiltų dienų,Pavirto vandens klanu.(Sniego senis) V. GiedraMano rainisVaikai kieme po sniegąBėgioja tekini,O mano RainisMiega,Atgulęs pakrosny. Galėtų atsikelti,Pažaisti su vaikais.Bet kaip į tokį šaltįVargšelis basas eis? Aš batukusJam duočiau,—Bet pats tik du turiu,O reikiaTam ūsočiuiBatukų keturių…Pažadinau...
R. Skučaitė. Mamyte mylima Mamyte mylima, Tu — laimės pasagėlė. Mamyte, tu — daina, Tu — mano pasakėlė. Mamyte, tu šilta Saulytė dieną blausią. Tu — pievoj atrasta Gėlytė raudoniausia. Galėčiau daug vardų Tau šiandien sumanyti. Gražesnio nerandu Už mieląjį — Mamytė. Just. Marcinkevičius....
Naujausi komentarai: