Vyniautas dar tebevaikščiojo su lazda, bet dabar turėjo palikti ją medininke ant varstoto, nes nebūtų užtekęs darbui rankų. Išėjo į kiemą ir pasuko į sodą. Ant kairiojo peties nešėsi trumpas medines kopėčias, dešinėj rankoj – mažąjį rankinį pjūklą, ant krūtinės tabalavo koncervų skardinė, parišta...
Apie meną ir tautos sielą Nėra tarptautinio meno: tėra tautinis menas. Menininkui duoda palaiminimą savieji, o ne svetimieji dievai. Per meną tauta kalba pasauliui. Per meną atsimaino tautos siela. Menininkas, neįaugęs į savo tautos istoriją bei kultūrą, bus tik plūduriuojantis šapas, nešamas upės tėkmės...
Vieno žmogaus sieloje nuolatos tvyrojo juodi debesys. Jis nemokėjo patikėti gerumu. Ypač netikėjo Dievo gerumu ir meile. Sykį besibastydamas po kalvas, juosiančias jo miestelį, ir kaip visuomet kankinamas slogių abejonių sutiko piemenį. Piemuo buvo geraširdis žmogus šviesiu žvilgsniu. Pastebėjęs, kad nepažįstamojo veidą ženklina neviltis,...
Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia: – Ką čia darai? – Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris. – Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti. – Ai ir taip nukris. – Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir...
Pasaulio pakrašty, Kąirkalbėti mieste, plytėjo klonis, kuriame net patį vidurvasarį žmonės negalėdavo sušilti. Klonis buvo gražus, derlingas ir žalias, tačiau jį dengė didžiulio kalno metamas amžinas šešėlis. Šis kalnas buvo toks neregėtai aukštas, kad pro jį negalėjo prasiskverbti nei šviesa, nei šiluma. Klonio gyventojai,...
Kartą vėjas ir saulė susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Vėjas ir sako: Aš esu stipresnis už tave! Ir tau tai įrodysiu! Antai eina senukas. Aš tuojau nuplėšiu nuo jo drabužius! Saulė užlindo už debesies ir pasislėpė, o vėjas taip pradėjo pūsti, kad kilo tiesiog...
Branginkite laiką, „nes dienos yra piktos.“ Taip glaustai pasakyta… Dienos apgaulingos, gyvenimas trumpas, todėl tai reikia prisiminti, tai reikia jausti visa širdimi ir suprasti, koks vertingas tas laikas, kuris mums skirtas. Kai kurie žmonės mano, jog galvoti apie laiko bėgsmą – tolygu galvoti apie...
Žmogus gimsta sudužęs. Jis gyvena save taisydamas. Klijai yra Dievo malonė. Eugene’as O’Neillas Gal ši diena buvo tokia, kad mes pasijutome sudužę į daugybė šukių, negalėjome pasirinkti krypties ar praradome pasitikėjimą savimi? Šįvakar gali atrodyti, kad tiesiog neįstengiame susirinkti savo šukių, kad geriau susisukti...
Senieji lakotai buvo išmintingi. Jie žinojo, kad atitolusio nuo gamtos žmogaus širdis pasidaro kieta; jie žinojo, kad liovusis didžiai gerbti visa, kas gyva, visa, kas auga, netrukus sunyksta ir pagarba žmogui. Todėl gamtos vaidmuo auklėjant jaunuolį, ugdant jo jautrumą, buvo labai svarbus. Lutheris Stovintis...
Gyveno sykį auksinė žuvelė, kuri vieną dieną nusprendė pasiimti savo septynias aukso monetas ir išplaukti ieškoti laimės. Netrukus sutiko ungurį. Šis jos paklausė: – Ei, ką matau, kur keliauji? – Plaukiu ieškoti laimės,- išdidžiai atsakė žuvelė. – Vadinasi, patekai į reikiamą vietą,- užtikrino ungurys.-...
Naujausi komentarai: