Upė ir dykuma
Ramiai sruvendama jūros link upė pasiekė dykuma ir sustojo. Prieš ją stūksojo pavienės tarpeklių uolos, atkampūs urvai, horizonte dingstančios smėlio kopos. Iš baimės upė sustingo. – Tai mirtis. Man niekada nepavyks įveikti šios dykūmos. Smėlis sugers mano vandenį, ir aš pranyksiu. Niekada nepasieksiu jūros....

Naujausi komentarai: