Karo laivas patruliavo pavojingame Viduržemio jūros sektoriuje. Įguloje tvyrojo įtampa. Pakilo rūkas, matomumas buvo prastas, tad kapitonas liko ant tiltelio stebėti ekipažo narių veiksmus. Temstant žmogus iš stebėjimo bokštelio pranešė: – Šviesa už borto! – Stovi vietoje ar tolsta? – sušuko kapitonas. – Stovi...
Žmogus buvo itin nepatenkintas savimi ir kitais. Nesiliovė priekaištavęs net Dievui. „Kas nusprendė, kad kiekvienas žmogus turi nešti savo kryžių? Nejau neįmanoma surasti būdo to išvengti? Mane galutinai pribaigė tos kasdienės naštos!“ Gerasis Dievas jam atsakė sapnu. Žmogus išvydo gyvenimą žemėje kaip ilgą žmonių...
Sužinojęs apie pasiturinčio bendro pažįstamo mirtį, vienas žmogus paklausė kito: – Ir kiek jis paliko? – Viską,- atsakė šis Tolimos šalies princas mėgo puikuotis savo nesuskaičiuojamais turtais. Kasdien vilkėdavo auksu siuvinėtais, brangakmeniais išpuoštais drabužiais. Kiekvieną rytą, kai saulė šviesdavo jam tiesiai į veidą ir...
Pilies šeimininkas surengė didelė šventę, į kurią sukvietė visus miestelio, įsikūrusio už pilies sienų, gyventojus. Tačiau valdovo rūsyje, nors ir erdviame, negalėjo tilpti tiek vyno, kiek būtų pakakę pagirdyti gausią ištroškusių žmonių minią. Pilies šeimininkas paprašė miestelio gyventojų paslaugos: – Kieme, kur vyks puota,...
Viename Polinezijos kaime gyveno du nuolat vaidijęsi vyriškiai. Kivirčai kildavo dėl menkiausios priežasties. Abiem gyvenimas tapo nepakenčiamas. Taip pat ir visam kaimui. Sykį keli senyvo amžiaus žmonės patarė vienam iš nenuoramų: – Sprendimas tegali būti vienas: tu turi eiti ir pamatyti Dievą. – Gerai,...
Žmogus nusprendė uoliai rūpintis prieš savo namą augusia pievele, kad ši taptų tobula žalia „angliška“ veja. Kiekvieną laisvą akimirką jis skirdavo pievelei prižiūrėti. Jautėsi beveik pasiekęs tikslą, bet štai vieną pavasario dieną pastebėjo pievoje išdygusius spindinčių geltonų gėlių ūglius. Puolė juos rauti. Tačiau kitą...
Pirkliui puikiai pasisekė tolimo miesto mugėje: pardavė viską, ką buvo atsivežęs. Laimingojo krepšyje žvangėjo sidabro ir aukso monetos. Atsargumo dėlei nusprendė grįžti namo dar iki sutemstant, tad nieko nelaukęs susiruošė į kelią. Pritvirtinęs krepšį prie žirgo balno, spustelėjo pentinais ir pasileido šuoliais pirmyn. Vidurdienį...
… Ir kodėl mums tai yra nelaimė? Todėl, kad jūs ir kiti 62 milijonai amerikiečių dabar manęs klauso. Todėl, kad mažiau nei 3 procentai jūsų skaito knygas. Todėl, kad mažiau nei 15 procentų jūsų skaito laikraščius. Vienintelė tiesa, kurią jūs žinote yra ta, kurią...
Pamokantis pasakojimas, kaip turėtumėm vertinti nematerialius dalykus, kuriuos turime… Diena dar nesutemo, ir mugė dar nesibaigė, – ta mugė, kuri vyko ant upės kranto. Bijojau, kad laiką sugaišau ir pinigus paskutinius išleidau. Bet ne, brolau, man dar šis tas paliko. Likimas iš manęs ne...
Senovinė dao didaktinė alegorija siūlo kitokį požiūrį, kaip reaguoti į nuo mūsų nepriklausančius dalykus. Pasakojama apie vargingai gyvenusius seną žmogų ir jo sūnų. Vienintelis jų turtas buvo arklys. Vieną dieną arklys pabėgo. Kaimynai atėjo pareikšti jiems užuojautos, apgailestaudami, kad senukui taip nepasisisekė. – Ką...
Naujausi komentarai: