Rankose laikau Žiulio Verno knygą „Klasikinė mokslinė fantastika“ kietais viršeliais, o ant grindų mėtosi suplėšytas oro paštu gautas paketas. Knygoje įrašas: „Metui, su meile nuo senelio Loreno, San Franciskas“. Kodėl mano septyniasdešimt penkerių metų tėvas siunčia mano devynmečiam sūnui 511 puslapių knygą? Mane erzina...
Tik ta meilė, kurią padovanojame, lieka mūsų širdyse. Elbertas Hubardas Šiame skubančiame pasaulyje daug lengviau kažką nupirkti, atsiskaičius kredito kortele, negu padovanoti dovaną iš širdies. Dovanos iš širdies ypač reikalingos per šventes. Prieš keletą metų ėmiau vaikus pratinti prie minties, jog Kalėdas tais metais...
Ar reikia dar ką nors padaryti? – paklausė sekretorė Darbais apsivertęs direktorius žvilgtelėjo į laikrodį ir užrašų knygą. – Darbo laikas jau senokai pasibaigęs. Šiandien viskas baigta. Sekretorė šyptelėjo: – Iš tiesų dar yra jūsų sūnaus kalėdinių dovanų sąrašas. Nepamirškite, kad Kalėdos po trijų...
Maža mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. Didelę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksinį popierių. Ir popieriaus, ir spalvotos juostos kaspinui sunaudojo labai daug. – Ką darai? – rūsčiai subarė ją tėvas. – Sugadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai, kiek jis kainuoja? Apsiašarojusi mergaitė apglėbė...
Aki Gahukas buvo galingas bendruomenės vadovas, vėliau paseno – kaip visi. Šios istorijos pradžioje jis buvo susiraukšlėjęs, pražilęs senis, eidamas svirduliavo, jo rankos drebėjo. Jo sūnūs buvo suaugę, sukūrę savo šeimas ir palikę tėvo namus. Labai nenorom jie ateidavo prižiūrėti tėvo. Senolis vos begalėjo...
Parašė: James Baldwin Tai buvo šviesus rytas Romoje prieš daugybę metų. Vynu kvepiančiam sode, netoli didžiulio namo, stovėjo du berniukai. Jie žiūrėjo į savo motiną ir jos draugę, kurios vaikštinėjo tarp gėlių ir medžių. – Ar kada nors matei tokią nuostabią moterį kaip mūsų...
Požiūrį į įvairius dalykus žmonės dažniausiai pakeičia tuomet, kai susiduria su jais akis į akį. Taip nutiko ir man. Vieną dieną supratau, kokiame gražiame pasaulyje, pilname meilės, šilumos ir gerumo, gyvenu. Nepamiršiu ramybės jausmo, užplūdusio mane grįžus į namus, kuriuose buvau laukiama. Dabar galiu...
Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: – Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis? Dievas atsakė: – Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi. – Bet pasakykite man, čia Danguje, aš...
Kaimo vieškeliu bėga mergaitė. Netoli. Tik iki autobuso stotelės. Autobusas jau pravažiavo. Buvo atidžiai daugelio akių nulydėtas pro visų kaimo gryčių langus. Ta mergaitė – tai aš. Penktadienio vakarą autobuso laukdavau nenustygdama prie stalo, nenulaikoma bobutės ir dieduko, nusipraususi švariau nei kitom dienom, įsitempusi…...
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau. 2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite...
Naujausi komentarai: