Reikia daug drąsos mylėti ir leisti būti mylimam
Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro Šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą savo gyvenimą nebuvo girdėjęs nei Asilas, nei Fleita.
Nesuprasdami, kas pasidarė, – mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, – kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą.
Kiek daug mūsų gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esa, ir prašo meilės iš kitu, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai – prabudimas, atsivėrimas, šviesos spindulys… Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti.
Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.
Bruno Ferrero
Tikra tiesa
toks jau tas gyvenimas!
Kaip gražiai parašyta ir lyg apie mane…… buvau ir aš sutikus tokį „asilą”, kuris išsigando savo ir mano jausmų…. tikrai, ko jau ko, bet mylint drąsos tikrai reikia
Šiandien aš pasielgiau su juo kaip tas asilas. arba fleita. pasidaro baisu kai pajunti, jog myli..
Labai skaudu, bet tiesa… Ir kaip norečiau buti to neisgyvenusi… t y. butent tokios pabaigos.
Meilę reikia branginti, o su metais dvigubai, meilė ne atodūsiai ant suolelio ir ne pasivaikščiojimai mėnesienoje. Meilę reikia skirti nuo aistros aistros ir susižavėjimo. Svarbu atriboti ją nuo svajonių ar išskaičiavimų, kartais tokių stiprių, kad daugelį net apakina… O KAIP?? išsaugoti JĄ???????…
M E I L Ė (Jonas Markūnas kalba 2011-02-14 …)
http://soundcloud.com/user9365765/meile