Jausmai keičiasi kas dieną
Jausmai keičiasi kas dieną – tai pasakiau vienai mergaitei, kuri beviltiškai verkė dėl nelaimingos meilės…
Nežinojau, kaip daugiau ją paguosti – ką besakyčiau, praradimo naktys visada sulaistytos ašaromis… Šiandien rytoj eini dėl jo iš proto, po mėnesio jau neapkenti, o paskui pamiršti – argi netaip kasdien baigiasi tūkstančiai pasižadėjimų mylėti amžinai?
Mergaitė manimi patikėjo, ir aš jai pasiūliau rašyti dienoraštį – kad pamatytų,jog širdyje pamažu mažėja skausmas, o į jo vietą braunasi įvairiaspalviai džiaugsmai. Čia taip kaip gamtoje: tik sulaukusi,kol pievoje ištirps sniegas, gali ten gulėti ir džiaugtis drugeliais…
Buvau ją pamiršusi. Ji manęs – ne. Po penkerių metų atnešė tvarkingą sąsiuvinį, kuriame buvo daugybė datų – kiekviena praėjusių penkerių metų diena – ir šalia jų vienas vienintelis žodis – MYLIU…
Žiūrėjau į ją su pavydu. Jausmai tikrai turi keistis kas dieną, tą buvau patyrusi savo kailiu. Pyktis laikui bėgant tampa gailesčiu, kaltė – baime, dėkingumas – neapykanta, džiaugsmas – nuoboduliu…
Tik meilė, jei ji buvo tikra, išlieka ilgiausiai…
O trumpiausiai? Laimingi tie, kurių širdyje trumpiausiai užsibūna pyktis…
Laimingi tie, kurie moka vėl įsimylėti
o man meilė, tai ne jausmas. Tai kur kas daugiau. Tai Žmogus.
Mylėk taip lyg niekada nebūtum įskaudintas…
Visada draugystėje (meilėje) vienas myli labiau… Niekada nenorėjau būti tuo žmogumi…
Na žinokit net ašaros birėjo…
Jau tokie gražūs žodžiai, kad negaliu apsakyti…
Meile iš pradžiu būna graži linksma ir nuoširdi o paskui liudna kai tave palieka Bahuras bet pokeliu dienu tu ji sugražini tad mylėkit ir jus linksma širdim ir neapsirikit meile yra klastinga
🙂 😛
Tikrai aš irgi apsiverkiau kai perskaičiau nes labai mieli žodžia ir graudus