Karo laivas

Karo laivas patruliavo pavojingame Viduržemio jūros sektoriuje. Įguloje tvyrojo įtampa. Pakilo rūkas, matomumas buvo prastas, tad kapitonas liko ant tiltelio stebėti ekipažo narių veiksmus.
Temstant žmogus iš stebėjimo bokštelio pranešė:
– Šviesa už borto!
– Stovi vietoje ar tolsta? – sušuko kapitonas.
– Stovi vietoje,- atsakė stebėtojas. Tai reiškė, kad karinis laivas plaukia pavojingu kursu ir gali susidurti su kitu laivu.
Kapitonas įsakė ryšininkui:
– Pranešk tam laivui: mes plaukiame priešais, patariame jums pakeisti kursą 20 laipsnių.
Atėjo atsakymas: „Patartina, kad jūs pakeistumėte kursą 20 laipsnių.“
Tada kapitonas nurodė:
– Perduok: aš esu kapitonas, pakeiskite kursą 20 laipsnių.
„Aš esu antros klasės jūrininkas,- toks buvo atsakymas.- Bus geriau, jei jūs pakeisite kursą 20 laipsnių.‘
Kapitonas įsiuto.
– Perduok,- suriko ryšininkui.- Mes esame karo laivas: pakeiskite kursą 20 laipsnių.
Atsakymas buvo paprastas: „Aš esu švyturys“
Karo laivas pakeitė kursą.

„Jėzus jam tarė: […] tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės..“ (Mt 16,18) Negalime sudaužyti bažnyčios. Galime tik sudužti patys.

Atsiuntė: Dovilė Šileikytė