Meilės žodžiai
Ėjo bučkis per girelę, Ir sutiko jis širdelę. Pabučiavo į žanduką ir paliko jai laiškiuką: „Gal tikėsi, o gal ne, bet MYLIU tikrai TAVE“.
Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.
Meilė žino, meilė daro, Meilė į kapus nuvaro… O kapuose negerai, visi guli atskirai…
Kai aš arti ir Tu arti, Mus sieja vien jausmai tikri.
Aš mylėjau Tave Tau nežinant. Tau nežinant, Tave aš myliu. Mano meilė plati kaip žvaigždynai, Kaip žydėjimas lauko gėlių.
Kas jaučia meilę, O kas ne. Priprask, pasaulyje jau taip yra, Kad žmogų nugali aistra. Bet jei jo meilė amžina, Nenugalės jo niekas niekada!!!
Obuoliuką Aš kremtu, Ir galvoju kur gi Tu, Jeigu būtum kartu, Gautum pusę ir Tu.
Meilės ieškok širdimi, O ne akimis, Nes akys ieško grožio, O širdis – širdies.
Nedaug apie meilę kalbėjau, Niekuomet nerašiau Tau eilių, Argi būtina gimti poetu, Kad galėčiau ištarti „myliu“?
Nereikia krintančių žvaigždžių, Nereikia nei švelnių raudonų rožių… Tereikia Tavo nuostabių akių, Ir Tavo meilės žodžių…
Jei baltos snaigės kris ant Tavo veido, Šviesus mėnulis Tau bučiuos akis, Prisimink, kad kažkur pasauly Yra dėl Tavęs plakanti širdis…
Ar žinai, Kodėl šypsosi saulė, Ko pasaulis toks šiandien šviesus? Tai todėl, kad margajam pasauly mes atradom pačius šilčiausius jausmus…
Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.
Nors ir laimė lindės pasislėpus giliai, Laikas sustos, ištirps ledai, Bet aš mylėsiu Tave, Mylėsiu amžinai…
Tyloje aš girdžiu Tavo balsą, O balse aš girdžiu Tavo tyla, Šitaip sielos dvi šoka valsą, Šitaip širdys dvi prabyla.
Myliu Tave, Kaip vaikas myli mamą, Kaip slieką myli alkana žuvis, Kaip balta duona myli „Rama”, Taip aš myliu tavas akis.
T aš noriu parašyti, A pridėti dar galiu, V širdelė geidžia pasakyti, E, atspėk ką aš MYLIU.
Melsva žibutė prasiskleis, Manęs pamiršti Tau neleis, O tarp pavasario žiedų, Mes būsim visada kartu.
Kai pirmą kartą Tave pamačiau, Bijojau apkabint… Kai apkabinau – bijojau pabučiuot… Kai pabučiavau – išsigandau… Kad negaliu sustot…
Jei iš audros atimsi žaibą, O žmogui meilę iš širdies, Nieko gražaus neliks pasauly, Neliks pasaulyje ugnies…
Meilė neklausia Tavo vardo, Ir kiek metų nesvarbu… Sustoja ji ties Tavo langu, Ir tyliai sako „Ateinu”…
Nemylėk, kas auksu žiba, kas meilę perka pinigais. Mylėk, kas turi tyrą širdį, ir Tave myli ne juokais…
Mes ėjom ten, kur vedė mus likimas… Tave aš pamilau, tik vieną iš visų… O ką žada ateitis, to nieks dar nežino, Gal tikrai ne veltui susitikom – aš ir Tu?
Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, ilgesiu apdovanojo, Naktimis aš jas sapnuoju. Tavo rankos apkabino, apsvaigino…
Tu – mano laimė, džiaugsmas ir svajonė Tu – mano meilės nuostabūs sapnai. Myliu Tave dabar ir amžinai, Tau visos mintys, Tau visi troškimai. Tau visas darbas, ir visi sapnai, Aš nežinau, ką ruošia mums likimas, Myliu Tave dabar ir amžinai…
Aš pabūsiu lietum, Kai Tau širdį skaudės, Kad galėčiau nuplaut Dalį Tavo rimties. Aš ateisiu išryt, Jei reikės – ir nakčia, Kad galėtum mylėt, Kad liktum šalia. Aš ateisiu. Tu lauk Ir jei niekas nekvies, Tau atnešiu lietaus Ir truputį nakties…
EILĖ Kilnių geismų ir apmaudo siautimas, Keista būtybė, gimusi nakčia, Džiugi vergovė, šaldanti liepsna, Žavingų formų mišinys, kraupus Švininis pūkas, dūmas spindulingas, Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė, Medus saldžiausias ir nuodų kartybė.
Nepasakiau aš Tau „myliu”, Ir Tu man meilės nežadėjai, Bet šiąnakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėjai.
Nebijok žaizdų – jos užgyja, Nebijok skausmų – jie praeina, Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina.
Mėnulis nuliūdęs į žemę žiūrėjo. Girioj svyravo svyruokliai beržai, Bet mano širdis kažko taip ilgėjos… Pasakyčiau,bet ir Tu tai žinai.
Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta… Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo, kas amžina!
Mėnulis pašvietė pro langą Į Tavo spindinčias akis, Tau savo širdį dovanoju… Tešviečia ji Tau per naktis!
Tavo vardas gražesnis už saulę ir už tūkstančius aukso žvaigždžių, Tavo vardas man vienas pasauly, Kurį aš taip širdy branginu…
Myliu Tave labai labai. Teišsipildo mūsų sapnai. Sapnai visi visi visi, Ten, kur mes lakstome basi.
Tikėk, kad vietoj stovi saulė. Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna. Tikėk jog tiesa – tai apgaulė, Bet mano meilė Tau – amžina!!!
Kol saulė dar nenusileido, Kol dar širdis pilna liepsnos, Man reikia Tavo veido Ir balso Tavo lyg dainos!
Tu – obelų žiedai mažyčiai, Tu – ramunėlė nuo lankos, Tavęs į saulę nemainyčiau, Tavęs, kaip pasakos žavios!
Meilė – tai žodis šventas, Meilė – galinga yra, Meilė nemiršta, ne… Meilė yra Tavyje!!!
Aš atbėgau tam, kad pasakyčiau tai, ką Tu ir taip seniai žinai Noriu, kad žinotum: aš mylėjau, tebemyliu ir žadu mylėti amžinai.
Jau naktis, o blakstienos nelimpa… Ir sapnai neaplanko manęs… Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta… Gal todėl, kad ilgiuosi Tavęs..?
Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų, Tai lyg jūra be krantų…
Labia graži ta meilė… Meilė kaip seilė…
Faini bet nelabai
Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus… Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane… o taip tikrai nėra….
Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis,
Mėnulis išmokė liūdnųjų dainų,
Audringas pasaulis išmokė mylėti,
Ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu..
man patiko
Kartais apie meilę galima pasakyti tiek daug… Bet labai dažnai žmogui, kurį ištiesų myli, tai pasakyti buna sunku… Labai sunku…
Kaip skaudu, kad tavęs nėra šalia. Taip norėčiau apkabint ir išbučiuoti tave visa. Patikėk, čia ne tik žodžiai, nes taip ir padaryčiau, nes labai karštai myliu tave.
Prieš miegą Tau svajonę aš nuskinsiu,
Padovanosiu, aš joje Tau rožę be spyglių,
Į gilų sapną panardinsiu, ir eisiu su Tavim kartu…
Lb gražus žodžiai
Padovanosiu Tau snaigę, ir pasaką, ir sapną, ir naktį žvaigždėtą,
Pagražintą šerkšną ir ledais…
Tik Tu nebijok – Tu nesušalsi…
Užklosiu aš Tave šiltais sapnais…
Myliu Tave, Kaip savo begalinį troškimą gyventi… Myliu, Kaip angelą, nušviečiantį man visą gyvenimą… Myliu taip, Kad nemoku tos meiles Tau pasakyti…
Daužos durys… Varstos langai… Amžina tamsa, saldūs kerai… Cia laiko nėra, jis tarytum sustojęs, nors tiesa Tavim abejojęs… Žvarbus lietus, šaldo jausmus… Lango stikle matysiu Tave… Juodoj tamsoj žvaigždės žibės, vaško šiluma per kūną nubėgs… Ir sustingęs kraujas drebėti pradės… Nepamirštamų akių grožis raudonoj nakty melą atspės… Paibaigs ir vėl prasidės…
P.S pati kūriau ;p
Vasario 15 dieną mes pirmą kartą susitikom… —> ir bet kokia kaina susigražinsiu Tave… <3
Jei kartais tau ašaros riedėtų.. ….Pagalvok, kad tai lietus,… …Jis palis ir pasibaigs. … …Jei kartais tau širdį skaudėtų … …Pagalvok, kad tai žaibas, … …Sušvytės ir greit užges. … …Jei kartais tave kas įžeistų … …Pagalvok, kad tai griaustinis, … …Jis sudundės ir greit nutils. … …Bet jei meilė tave užkluptų … …Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis, … …Pakaitomis jie švies tau amžinai!
Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada kai randi be ko negali gyventi…
Pavydžiu lietui – jis Tave bučiuoja, Pavydžiu sapnui, lankančiam Tave, Sutikčiau amžiams pasiverst į rūką ir paskęsti Tavyje.
Žali beržai,dulkėtas kelias
Už lango gęstanti žara.
Ar tu žinai? kaip širdį gelia
Kaip tarp draugų,nėra tavęs…
Myliu Tavę ir nenoriu Tavęs prarasti.
mano gyvenimas be Tavęs tuščias ir beprasmis.
Dėl Tavęs padaryčiau betka,
Tik prašau buk šalia. ;@*
Kai ryte pabundy ir matai ,
Kad jo šalia nėra , o norėtum.
Tada gyliai sirdy supranti,
Kaip sunku gyventi be zmogaus.
Kuri tu myli ir nori tureti savo sirdy,
Atrodo visa pasaly atiduočiau .
Kad ji turečiau…
Bet gyvenimas toks ir jo nepakeisi,
Kad ir kaip butu sunku.
faini visi ;D
Labai nuoširdu ir liūdna… net susigraudinau
Jau naktis, o blakstienos nelimpa.. Ir sapnai neaplanko manęs.. Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta. Gal todel, kad ilgiuosi tavęs???
Didziausias skausmas ne tada kai durklas perveria krutinę, didžiausias skausmas tik tada kai žūsta meile pirmutine
Išmokei tu mane myleti ir į gyvenimą pažvelgt kitaip, ir dabar aš supratau kad be tavęs aš niekas visiškai……….
Meilė – tai antrosios savo sielos pusės atradimas kitame žmoguje.
Kaip naktį mienuo nardo
Tarp mirgancių ziedų,
Neklausk meilės vardo-
Jai tūkstančiai vardų.
Meilė – tai seilė išspjausi nepagausi.. <3
Meilė – tai ledai, mylėti reikia amžinai.. Mylėsi Mane, mylėsiu Tave ir paskęsim, mes meilės rūke ! ;**
Visi eilėraščiai nuostabūs !!
Meilė – tai ledaj, mylėti reikia amžinai…
Mylėsi Mane, mylėsiu Tave ir paskęsim mes meilės rūke.
Kodėl saulė myli mėnulį?
Kodėl žemė sukas ratu?
Kodėl šis pasaulis spalvingas?
Todėl,kad Tave aš myliu.
Kai turi žmogeliuką,
Tau Jo netrūksta…
Bet, kai Tą žmogeliuką prarandi,
Supranti, kad tau Jo labai trūksta…
Gal tu su Juo nebuvai susitikus,
Tu norėjai Jį apkabinti, pabučiuoti,
Bet tai ir liks…
Norai…
Kurie turbūt jau niekada neišsipildys…
Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus apkabinti.
Būtum…
Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį apkabintum,
Tu Jo tada niekada nepaleistum,
Tu Jį apkabintum stipriai, stipriai,
Ir niekada niekada nepaleistum.
Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus pabučiuoti,
Būtum…
Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį pabučiuotum,
Tu tai prisimintum visam gyvenimui…
Kai tu Jo nebeturi,
Tu supranti,
Kad tu Jį labai mylėjei, myli, mylėsi.
Kai tu šįkart pasiilghsi Jo,
O ilgesys tik didės…
Tu supranti,
Jog šio ilgesio tu nenumalšinsi niekada.
Kai tu dėl Jo jaudinsies,
Ar Jam kas nors atsitiko, ar ne…
Šįkart tu taip ir liksi nesužinojus…
Jam kas atsitiko, ar ne…
Kai tu Jį sapnuosi…
Tai ir liks sapnai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu norėsi Jam parašyti…
Tai ir liks norai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu norėsi užgirsti Jo balsą, juoką..
Tai ir liks norai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu Jo nebeturi,
Tu supranti, jog tu..
Jį praradai visam laikui…
Laikui…
Kurį (kartais) galima atsukti atgal…
(Bet tik kartais..)
Tu pagaliau supranti,
Kad tu be Jo tikrai negali gyventi.
Tau galvoje pradeda suktis mintys…
Mintis…
Tik viena mintis..
Kad tu nori, kad tau reikia, palikti šį pasaulį…
Ir galiausiai…Tu tai padarai…
Tu toks, kurio man… Tu toks, kuris nieko… Tu toks, kad as negaliu… Tu toks mazas, kaip… Bet koks tu bebutum, vis viena esi man…
Kai saule i jura nugrimsta, tamsa apkabina gatves… Kazko man sirdis neberimsta, galbut, kad ilgiuosi taves…
Kartais mintimis i rytoju vaziuoju, kartais kaip vaikas kvailioju, kartais tavo varda sapnuoju, kartais tavo zvilgsni medzioju…
Tu juk zinai, kad mano sirdutej busi azinai, tu zinai, kad man patinki labai, bet, turbut, nezinai kad man esi reikalinga labai!
Saukiu per miegus tavo varda. Sanuoju, kad mes ir vel kartu. Jauciu as vel ta pati jausma, kad be taves gyvent as negaliu!!!
Buk gele, tik ne kiekvieno skinama ir prie sirdies segama !
Ateis tamsi tamsi naktis, o su naktim ir sapnas atkulniuos, kuriame visi man bus vienodi, taciau tave as atpazinsiu is akiu, kuriu pamirsti niekaip negaliu…
Atleisk, gyvenime ne taip jau buna, o as nedaug tau blogo padariau… Tad stengiuosi is kelio pasitraukti vien tik todel, kad butu tau geriau…
Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų, Tai lyg jūra be krantų…
Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus… Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane… o taip tikrai nėra….
Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį – lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?
Jei meilė būtų gėlė aš ją laistyčiau kasdiena, jei meilė būtų muzika aš jos klausyčiau kasdiena, bet mano meilė esi Tu ir aš tave labai branginu.
Be galinio grožio eilėraštukai…
Skaičiau ir grožėjausi…
<3~
jeigu trinat mano kamentarus,taigi ir mano eilerastuka nutrinkit
Apie draugus:
Jei Tu liūdnas ,tikras draugas Tave paguos, jei Tu linksmas Jis džiaugsis su tavimi, bet jei Jis to nė nepastebės, žinok, tai nebuvo Tavo tikras draugas…
Tikriems draugams nesunku padėti Tau nelaimėje, tikriems draugams nesvarbu koks Tu esi, tikriems draugams tereikia Tavo draugystės.
Visada maniau,
kad pasaulis
tai spalvų paletė.
bet aš klydau
kai pamačiau tave
pasaulis man nušvito
tūkstančiu kitu spalvų.
jis pasidare
ryškesnis už vaivorykšte
o mano širdis
džiaugsmu šaukė
negaliu gyventi
be TAVĘS ;]
Nieko nėra sunkiau kaip likti vienai su neišsakytais žodžiais, su mylinčia kartu ir kenčiančia širdimi, jausmais taip ir likusiais be atsako… Tik dabar supratau kaip gera turėti žmogų, kurį myli ir kuris myli tave… Negi reikia tokios karčios praeities, kad suprasntum tikrąją Meilės kainą… ♥
Kai myli, jauti viską širdimi,
Kai nekenti,buna sunku
išrekšti ta ka jauti,
Kai ateina meile viskas buna
tas kas gražu ir miela, nes žinai
kad kaškas yra tavo dalelė širdies!!!
Jei myli mylėk,
Nuo meiles nebėk…
Jei pamilai mylėk amžinai!♥
Visi eilėraščiai, mintys ir meilės prisipažinimai labai gražūs;]]*
bet norėjau paklausti, ar kuriai nors panelei buvo taip, kad išpradžiu vaikinui pasakai, kad jis tau tik draugas, nes ištikruju atrodo kad nieko jam nejauti, o tik vėliau kai jau tikriausiai per vėlu, supranti kad jis tau daugiau nei draugas,..????:/
{Pero no puedo, siento que muero
Me estoy ahogando sin tu amor
Como quisiera poder vivir sin aire
Como quisiera calmar mi aflicción
Como quisiera poder vivir sin agua
Me encantaría robar tu corazón(Mana – Vivir sin Aire mp3.)}
Meilei reikia tik dviejų širdžių, gėlei reikia saulės ir vandens, o man reikia tavęs, tavo širdies ir puokštės gėlių….
Nuodėmę galima atpirkti, klaidą ištaisyti, bet praradus artimą žmogų taip arti jo ne be prisijaukinsi.
Labai mieli eilėraštukai. Man patiko…! ;]
Patikėsiu – Jei atneši saulę ant delnų, Jei suprast, mane mokėsi, Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu Jei nusišypsosi – patikėsiu.
Tavo vardas gražesnis už saulę ir už tūkstančius aukso žvaigždžių, Tavo vardas man vienas pasauly, Kurį aš taip širdy branginu…
Va sitas eirerastis amn labai patiko
Tikėk, kad vietoj stovi saulė. Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna. Tikėk jog tiesa – tai apgaulė, Bet mano meilė Tau – amžina!!!
Draugystė-gražiausias žodis;
Ne lūpom, o širdim tari…
Nėra pasaulyje paguodos.
Kada geriausio draugo neturi!
Tu esi
Tu esi ta, pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi..
Ir vidurnaktį vėsų užkritusi,
Ant žiedo raselė esi..
Tu esi ta pavasario upės srovė,
Gaivalingai drąsi,
Ir gegutė klevelin įtūpus,
Ir šlaito žibutė esi..
Tu esi ta lauko vyturėlio
Suvirpus giesmelė garsi..
Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus
Ievos viršūnėlė esi..
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis
Ir jos lobiai visi.
Visos pasakos, visos legendos,
Visi padavimai esi..
Tu esi ta bekraštė melynė,
Pražydus šventam ilgesy,
Ir širdy išnešiota tėvynė,
Ir džiaugsmas ir laimė esi!
p.s eilėraštis su meile, Mamai.
Labaj grazus zodziai ties zodziai tikraj teisybe sakoTau
galvoje pradeda suktis mintys…
Mintis…
Tik viena mintis..
Kad tu nori, kad tau reikia, palikti šį pasaulį…
Ir galiausiai…Tu tai padarai…
Žiuriu aš y dangu paslapčia.
Tarp žvaigdžiu matau tave,
Tu esi ryškiausia žvaigžde danguje.
Niekeno neatrasta,neapglėpta,
Žiuri y mane,o aš verkiu paslapčia.
Nes tau nezinant MYLIU tave!!! ♥
(pati kuriau);D*
Meškutis myli medų, o aš myliu tave, Meškutis bijo bičių o aš prarast tave
Ir tada kai tu esi viršuje
laimingai nuvargusiu veidu,
regi jos geismo nuspalvintas akis
ir nagučius ta proga susmigusius giliau,
jautiesi kaip pasakų valdovas
kuriam nėra ribų nei valdant nei mylint……
įsivaizduoji esantis geriausiu ir mylimiausiu…..
ir…..norisi ten likti amžinai……arba sugrįžti kuo greičiau…….
Išėjau… Ir išsinešei viską ką širdį laukiau dėl Tavęs…
Tu prašai, kad aš tavęs nebemylėčiau, bet kaip išrauti meilę iš širdies?… Geriau paprašytum manęs numirti, nes tai tūkstantį kartų lengviau, nei nustoti mylėti…
Kaip susigrąžinti meilę, kuri vienoje iš dviejų širdžių jau išblėso? Kaip nustoti mylėti, kai be meilės daugiau nieko nebeturi pasaulyje? Tu išėjai ir niekada nebesugįši… Išėjai nepalikdamas man nieko išskyrus sudaužyta širdį ir savo balso aidą mano mintyse… Man jau nebeliko nieko, tik pilkas popieriaus lapas prieš akis, kuriame aš galiu išsakyti visas savo mintis… Visas savo svajones, viltis, nerimą, ilgesį, nusivylimą… Aš nebeturiu tavo meilės… Vietoj mylinčios širdies liko gabalas ledo, vietoj besišypsančių akių, kurios tau sakė, kad aš tave myliu, liko tik ašarų upelis… Lūpose liko paskutinį kartą tartas sustingęs tavo vardas, kuris man buvo daugiau nei žodis. Kaskart kai apie tave pagalvoju, mano širdis ima virpėti, o akyse kaupiasi ašaros, nes aš vis dar be galo tave myliu. Meilė, kuri atėjo į mano širdį taip netikėtai, nebegali iš jos pasitraukti, nes aš pati jos nepaleidžiu. Neleidžiu meilei išeiti naiviai tikedama, kad tu kadanors pas mane sugrįši, kad kadanors gailėsies mane palikęs. Bet taip nebus, taip niekada nebus… Tu nebegrįši tuo keliu, kuriuo išėjai ir neateisi jokiu kitu keliu. Tavo širdyje nebeliko nei trupučio meilės man, o gal ten jos niekada ir nebuvo… Nežinau ir jau nesužinosiu, nes tu nuėjai tuo keliu vienas, tuo keliu, kuriuo galėjome eiti kartu, susikibę rankomis, laikydami vienas kitą taip tvirtai, kaip tvirtai įaugęs medis savo šaknimis į žemę… Bet to deja niekada nebus, nes tavo širdyje, tavo gyvenime nėra vietos man… Ir kur man dabar eiti? Kur dėti tą didelę meilę, kurią jaučiu tau? Tu man negali atsakyti į šiuos klausimus, nes pats to nežinai… Ką man daryti, kam išdalinti savo meilę, kuri skirta tau? Tu tyli kai tavęs to paklausiu, tik paprašai nebeverkti, nes nebegali klausyti kiekvieną vakarą to paties, mano ašarų pripildyto, sprangaus balso. Bet aš nebemoku sustabdyti ašarų, nes verkia ne akys, o širdis. Širdžiai neįsakysi ir neišmesi iš jos meilės, kuri priverčia lietis ašaroms… Meilės, kuri užvaldžiusi kiekvieną širdies kertelę…
Protu suvokiu, bet širdimi netikiu…
Norėjau būt kartu,
Bet to nenorėjai tu,
Bet dabar jau per vėlu,
Nes man jau be tavęs saugu…
Neįsivaizduoji kaip tave mylėjau
Neįsivaizduoji kaip tave myliu…
Naktim sapnuoju
Dienom galvoju
Ka veiki , ir kur gi tu…
Bet įskaudinai ir palikai tik tarei ir išėjai…
Gyvenk , kad mylėtum , mylėk , kad gyventum ..
mylėk taip , kad netektų ištart atleisk man ..
Kėkvieną diena Tave myliu vis labiau… Šiandien labiau nei vakar… Ir mažiau nei rytoj..♥
Nesakysiu , kad amžinai. Svarbiausia , kad mums gera kartu dabar ;* ♥
Šiandien pirkau meile -20% pigiau! Gal nusipirkti dar? Rytoj pirksiu tavo šypsenas -dvi už vienos kaina. Išseko ašaros , pirkau dar,15% daugiau nei iprasta, o kaina ta pati
Kartais kai nieko nemyliu aš myliu vandenį, Jis skaidrus, tyras, jis nedūžta kol nevirsta ledu. Kartais kai nieko nesulaukiu aš laukiu vėjo, Jis švelnus, nematomas jis nepabėga kol nevirsta viesulu. Kartais kai nieko neturiu aš turiu gyvenimą.
Visada brangiam žmogui pasakyk myliu, nes niekada nežinai, kada gali būti pervėlu tai ištarti.
Meškutis myli medų ,o ašh myliu tavhe.
Meškutis bijo bičhių, o ašh prarast tavhe.
(huug)
Sėdžiu viena…bet žinau,jaučiu,kad tave turiu..Lūpos rodos taria MYLIU o akys žiūri i ateitį tolyn..Rankos švelniai apkabina o kūnus traukia vis artyn ..Sėdžiu viena,bet žinau sau pasakiau kad sulaukti privalau …Lauksiu diena,mėnesį,metus …Viska kas aplink mane galiu drąsiai atiduoti tau …ir ištiesus rankas stipriai apkabinti ..Nesmerkiu savęs,bet visą gyvenima noriu praleisti su tavimi ….MYLIU džiaugsme mano:*
Parašykit ką nors apie bučkius. labai prašau ;}*
Aš Tavo saulė,tamsiam danguje…
Aš Tavo lašelis,šiltam lietuje…
Aš Tavo žvaigždelė žydram danguje…
Aš Tavo širdelė, mylėk tik mane.;*
Man nereikia tavo pažadų kad mylėsi mane,
Man tik reikia tavo rankų švelnių kurios visad būtų šalia.
Tu eini o as žiuriu į tave.
Aš tave myliu be galo o tu manes ne
Man skaudu kad tu manes nemyli
Aš naktimis verkiu o tu juokiesi iš manės
Tu nežinai kad aš tave myliu ir mylesiu amžinai !!!!*
Draugai yra svarbūs kiekvieno iš mūsų gyvenime. Jie suteikia mums džiaugsmo,pilnavertiškumo jausmą. Tai žmonės, kuriais mes galime pasitikėti, kuriems galime paspasakoti kas mums sunku nebijodami,kad būsime nesuprasti. Juk negalime būti atviri kažkam,kuo nepasitikime. Draugas- tai tavo antrasis Aš. Su tikru draugu gali sėdėti ir papraščiausiai tylėti-ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia,nes draugai vienas kitą supranta be žodžių „Geriausi draugai tave girdi be žodžių” ,.
Ačiū kad išmokei mylėti
Ačwww.kriminalas.lt iū kad parodei ką reiškia kentėti
Ačiū kad palikai, kai man tavęs reikėjo
Aš suprantu, ne tu čia kaltas
Tiesiog gyvenime taip lemta
Mylimasis.;*
Dėkuitau už tai, kad prikėliai mane šiai palaimai ir džiaugsmui. ;**
Kažkur toli tu – rasi mane
Kažkur toli – atrasi save
kažkur kur kraštas nežinomas
Ten kur meile gražinama
šiaip visai gražūs eilėraštukai
Kodėl saulė šviečia?
Kodėl diena naktį kviečia?
Kodėl naktis tamsi?
Kaip tavo širdį
Tu man saulė,
Tu visas pasaulis,
Tu mano širdį
Ir mane tu myli…
Labai įdomūs, ir gražūs. Gržiai labai skaitosi, na žodžiu viskas labai gerai suderinta.
Praėjus metams dviems ir vėl širdis tava nerimsta.
Ir vėl atėjus gruodžiui – vieniša, deja.
,,Ir vėl nutiks tas pats” – širdis mana taip jaučia.
Rasi meilę svaiginančią ir tikrą – pasirodys Tau.
Bet būki atidus, naivus bernioke,
Nutiks taip netikėtai – paims ir subyrės skausmingai,
Pranešdama klaidas Jųdviejų darytas.
Ir vėl nutiks tas pats – skaismu gyvensi vienas, meilę nusivylęs.
Tačiau linkiu Tau, meilę jos akyse matyti,
Džiaugtis taip, kaip nesidžiaugėm Mes.
Protas mano taip galvoja,
O širdis kovoti nebenori…
„Mūsų meilė amžina kaip žvaigždelės danguje”
Tu prašai, kad aš tavęs nebemylėčiau, bet kaip išrauti meilę iš širdies?… Geriau paprašytum manęs numirti, nes tai tūkstantį kartų lengviau, nei nustoti mylėti…
Kaip susigrąžinti meilę, kuri vienoje iš dviejų širdžių jau išblėso? Kaip nustoti mylėti, kai be meilės daugiau nieko nebeturi pasaulyje? Tu išėjai ir niekada nebesugįši… Išėjai nepalikdamas man nieko išskyrus sudaužyta širdį ir savo balso aidą mano mintyse… Man jau nebeliko nieko, tik pilkas popieriaus lapas prieš akis, kuriame aš galiu išsakyti visas savo mintis… Visas savo svajones, viltis, nerimą, ilgesį, nusivylimą… Aš nebeturiu tavo meilės… Vietoj mylinčios širdies liko gabalas ledo, vietoj besišypsančių akių, kurios tau sakė, kad aš tave myliu, liko tik ašarų upelis… Lūpose liko paskutinį kartą tartas sustingęs tavo vardas, kuris man buvo daugiau nei žodis. Kaskart kai apie tave pagalvoju, mano širdis ima virpėti, o akyse kaupiasi ašaros, nes aš vis dar be galo tave myliu. Meilė, kuri atėjo į mano širdį taip netikėtai, nebegali iš jos pasitraukti, nes aš pati jos nepaleidžiu. Neleidžiu meilei išeiti naiviai tikedama, kad tu kadanors pas mane sugrįši, kad kadanors gailėsies mane palikęs. Bet taip nebus, taip niekada nebus… Tu nebegrįši tuo keliu, kuriuo išėjai ir neateisi jokiu kitu keliu. Tavo širdyje nebeliko nei trupučio meilės man, o gal ten jos niekada ir nebuvo… Nežinau ir jau nesužinosiu, nes tu nuėjai tuo keliu vienas, tuo keliu, kuriuo galėjome eiti kartu, susikibę rankomis, laikydami vienas kitą taip tvirtai, kaip tvirtai įaugęs medis savo šaknimis į žemę… Bet to deja niekada nebus, nes tavo širdyje, tavo gyvenime nėra vietos man… Ir kur man dabar eiti? Kur dėti tą didelę meilę, kurią jaučiu tau? Tu man negali atsakyti į šiuos klausimus, nes pats to nežinai… Ką man daryti, kam išdalinti savo meilę, kuri skirta tau? Tu tyli kai tavęs to paklausiu, tik paprašai nebeverkti, nes nebegali klausyti kiekvieną vakarą to paties, mano ašarų pripildyto, sprangaus balso. Bet aš nebemoku sustabdyti ašarų, nes verkia ne akys, o širdis. Širdžiai neįsakysi ir neišmesi iš jos meilės, kuri priverčia lietis ašaroms… Meilės, kuri užvaldžiusi kiekvieną širdies kertelę…
Protu suvokiu, bet širdimi netikiu…
Nežinau nuo ko pradėti…ir kaip pradėti..Nežinau kur pasibaigia pradžia, o kur prasideda pabaiga… kaip tau pasakyti..sunku surasti tinkamus žodžius, bijau, kad nemokėsiu paaiškinti ir tu nesuprasi… nežinau kaip pavadinti tai, ką tau jaučiu… tikriausiai meilės vardu…šis žodis idealiausiai tinka…aš Tave myliu…myliu už tai, kad esi..ir koks esi man.. myliu už Tavo jautrumą, nuoširdumą.. už tai, kai nemeluoji.. už tai, kad mane girdi, kad pasakai šilta žodį.. myliu Tave.. už tai, kaip tari mano vardą.. už tai, kaip šypsaisi, kaip juokiesi savo kerinčiu juoku.. už tai, kad mane apkabini..kai atiduodi visą savp šilumą…myliu Tave už tai, kad paimi ir laikai mano ranką…už švelnų prisilietimą…myliu!…myliu Tave už tai,kad dovanoji šilta žvilgsnį… už tai, kai bandai mane pakutenti…myliu už tai, kai apkabini…už tai, kad esi šalia… myliu Tave už Tavo pyktį, už tai, kad mane bari.. myliu už tai, kad padedi galvą man ant krūtinės…myliu už tavo geras ir blogas savybes…myliu Tave už tai, kad Tu mane myli.. myliu už tai, kad galiu tave mylėti..už tai, kad tau atsiduodu visu kūnu ir siela, kaip ir Tu-man.. myliu Tave.. myliu už tyla, už drąsą ir nedrąsą.. myliu už drovumą..myliu už tai, kad Tavo skruostai parausta, kai jautiesi sugėdytas, bet laimingas…myliu Tave už tai, kad Tu skęsti mano meilėje..myliu už Tavo karštus ir geislius bučinius, kai abu užmerkiame akis..už visas glamones, nuo kurių mano visas kūnas virpa..myliu už tai, kaip Tu kvailioji.. už tai, ka darai mane laiminga..myliu už tai, kai būni susiraukęs..už tai, kai pakeli antakį arba prikandi apatinę lupytę…myliu Tave už tai, kad man nusileidi ir kad aš galiu Tau nusileisti..myliu tave..myliu.. už padrąsinantį žodį…už tai, kaip mes valgome saldainius..myliu už tai, kaip man glostai plaukus, kaip priglaudi šalia.. myliu už tai, kad darai man masažą, nors ir spyriojiesi..ir kad aš galiu Tau atsilyginti tuo pačiu..myliu už tai, kad gaili manęs..už rūpestingumą ir supratimą..myliu už užuojautą..myliu tave.. už tai,kad pabudusi išvystu Tavo veidą, kad galiu Tave sapnuoti…už tai, kad ilgą laiką Tavęs nemačiusi, galiu vėl pamatyti ir šokti Tau į glėbį..myliu už Tavo jausmus man..už atlaidumą…myliu Tave..myliu Tave už viską..o man esi Tu-viskas..visas pasaulis.. visas gyvenimas.. net nemoku apsakyti, kaip Tave aš myliu, nes visi šie žodžiai per menki apibūdinti jausmui…
Myliu Tave taip, kaip žvaigždės myli naktinį dangų..kaip pavasaris myli žibuokles..kaip lietus myli žemę….kaip bangos myli gintarais nusaistytą krantą…
Ar Tu žinai, kokia yra laisvės kaina?.. aš žinau..bet savo laisvės paukštę dovanoju Tau visiems laikams..juk pameni, kaip kažkada sakiau – forever and ever…
Aš esu laiminga..skruostais rieda ašaros..jos taip degina..bet iš džiaugsmo..todėl, kad galiu Tave myleti..ir esu tik tai tavo, kaip ir Tu – mano…
Kad Tu žinotum, koks esi man reikalingas..man Tavęs reikia kaip dykumai gaivaus lietaus…kaip ledynams šilto saulės spinduliuko..aš Tave myliu..ir mylėsiu amžinai,mano gyvenime, mano pasauli, mano Simuk !!!…:*
1.Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė… Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė… Privertei mane per daug tavęs pasiilgti…
2.Šypsokis, kai ašaros byra
Ir juokis, kai verkia širdis.
Juk niekas pasauly nežino
Kas verkiant nušluostys akis.
3.Netektis. O gal žvaigždė?
Išsivedė brangiausią žmogų.
Lemtis. O gal gyvenimas?
Paliko begalinį skausmą.
Tuomet.. žiūrėjau į vieną, vienišą juodą tašką..
Kai pamačiau tave.. tik pažiūrejau ledinėmis akimis..
Nieko nesakiau.. jausmai užšalo..
Tu – tiesiog praejai pro mane..
Mano veide, atsirado šaltos, sūrios ašaros..
Jos bėgo, bėgo, bėgo..
Aš tebežiūrejau į tavo išnykstantį kontūrą..
Užšalo ašaros.. sėdėjau, ten, ant to ledinio suoliuko..
Nebesugėbėjau net pajudėti, širdis – plyšo iš skausmo..
Tu buvai su kita mergina..
Ir aš sėdėjau, sėdėjau.. kol pajutau..
Kad mano veidas visas apšalęs, akys apledyjusios..
Po truputį į ledą virto mano rankos..
Bet aš niekur neėjau..
Jau nebepajudėjau iš vietos..
Nebebuvo prasmės.. juk niekam neberūpiu..
Po truputį pradejo ledėti visas kūnas..
Tada jau nebepajėgiau net pasjudinti galvos..
Sėdėjau.. šalta ašara tebegulėjo ant mano sušalusio veido..
Beviltiškai sėdėjau.. žinojau.. niekas neateis..
Nebejaučiau, nei kojų, nei rankų..
Visas kūnas jau buvo suledijęs..
Dar bandžiau išsilaisvinti, paprašyti pagalbos..
Bandžiau prašnekėti.. balso stygos – jau buvo sušalusios..
Taip sėdėjau.. sėdėjau.. sėdėjau.. jau sutemo.. žiūrėjau šaltomis akimis į šviečiančius žibintus..
Staiga, iš tamsos.. išniro kažkoks siluetas..
Prie manes jis priėjo.. pamačiau dailų vaikiną..
Jis bandė mane kalbinti.. aš negalėjau prašnekėti..
Žiūrėjau į jį tomis ledinėmis akimis..
Jis suprato..
Aš – galiu nebeišgyventi..
Jis mane apkabino.. bandė sušildyti..
Bet.. mano sušalusiame veide atsirado tik paskutinė ašara..
Ji po truputį riedėjo..
Paskui pamačiau, kaip jam pradėjo kristi ašaros..
Jis sėdėjo mane apkabinęs..
Paėmė mano suledijusias rankas į savasias..
Mūsų rankos susiliejo..
Mes sedėjome ant suledijusio suoliuko..
Jis priglaudė savo veidą prie manojo..
Akyse pasidarė balta..
Jaučiau kaip užšalo mano užmerktos akys..
Mes sėdėjome susiglaudę.. Nieko jau nebesugebėjome pajudinti..
Mūsų kūnai suledijo kartu.. jaučiau kaip po truputį šaltis siekia širdį..
Sėdėjome mes ilgai.. žmonės einantys pro šalį..
Nekreipė dėmesio, nematė..
Mūsų širdys visiškai sušalo..
Jutau.. mano širdies paskutiniai dūžiai priklausė jam..
Širdis pasinėrė į tamsų, gilų pasaulį..
Jutau kaip aš atsiskiriu nuo kūno..
Užgeso liepsna..
Mūsų širdys visiškai nustojo plakti..
Atsiskyrėme nuo šio pasaulio..
Dienomis žmonės matė mus susiglaudusius ant to ledinio suolelio..
Niekas nedrįso prieiti..
Taip ir sėdėjo ten mūsų suledyję kūnai..
Niekas nežiūrejo.. netikrino..
Visi vaikščiojo tokie abėjingi..
Mūsų ašaros tebegulėjo ant veidų..
Nugrimzdome į gilų, tamsų sapną..
Užmigome amžinai..
Ant to suoliuko.. šaltąją dieną..
Bežiūredami vienas į kitą….
Noriu pasakyti tau kai ką,
Bet man sunku ištarti šiuos žodžius.
Nes aš tve … O gal ir ne
Girdii, kaip mano širdis plaka?
Ji tave nekada ne apgaus
Tu žinai, aš myliu tave labai.
Kai norėsi man ištarti myliu, bus vėlu…
Kai saujoj laikysi šipuliuka šidies savos…
Meilės tau norėsis dar labiau…
Bet manęs jau nebebus šale…
meile mane užklupo netikėtai.jaučiuosi kaip iš dangaus iškritęs.nežinau ką daryti.
aš myliu ta kuris mane tikrai niekada nemylės .tik galiu svajoti apie ji ir apie mane su juo…
aš taip ji myliu kat negaliu gyventi,be mano meilės aš nieko nenoriu žinoti
Meile mane užklupo netikėtai.Ką daryti ar jam pasakyti ar slėpti visa likusi gyvenimą. ‘-‘ ‘-‘
Gražu 🙂 tik aš manau,kad truksta logikos,bet ne visuose.
Myliu Tave, manoji meile.
Gyvenime gali susirasti begalybe draugų, suvalgyti begales cepelinų, sužaisti daugybe pulo partijų ,tačiau tikrą meilę per savo gyvenima gali surasti tik viena …
“Skauda” – tai ne tas žodis. Gelia. Drąsko. Plėšia širdį lauk.
“Verkiu” – ne tas žodis. Raudu. Kaukiu kaip vilkas.. Kruvinom ašarom.
Atsisveikinti.
Šios dienos akimirkos įsirėžė į mano širdį visam laikui..
Tramdžiau ašaras. Strigo gerklėj. Apsikabinau. Paskutinį kartą paglosčiau plaukus. Nurijau tūkstantį ašarų. Ir tyliai ištariau: “Ačiū Tau.” Dar paklausė už ką. Nebeturėjau jėgų ištarti. Ašaros gniaužė gerklėj užstrigusius žodžius.. “Ačiū Tau” – po kelių akimirkų ištarė… Išlipau iš mašinos. Pirmą kartą šitaip greit. Ir ėjau. Į priekį. Nenorėjau atsisukt, bet nesugebėjau – atsisukau. Nuvažiuoja. Nuvažiuoja brangiausias pasaulyje žmogus… Akimirka ir supratau, kad mašinoje palikau raktus. Apsisukau bėgt. Jis sustabdė mašiną. Priėjau. Įdavė. Pasakė: “Ateik čia, duok bučkį”.. Paskutinis.. Nuvažiavo. Norėjau dar apsikabint, stipriai stipriai. Norėjau dar bučiuot. Norėjau dar išrėkt paskutinį kartą – MYLIU TAVE. Nesugebėjau. O reikėjo…
Tarsi žiūrėčiau patį dramatiškiausią filmą apie meilę.
nuostabus
Draugystė tai žvaigždė, meilė, meilė tai žvake. Žvaigždė nenustoja šviesti net ir tada, kai žvakė sudega… ;*
Myliu aš Luką, bet jis manęs ne sapnuoju jį, o jis juokiasi iš manęs su draugais… Ką man daryti aš nežinau? Pamiršti ar mylėti toliau gal kas nors žino? Nemanau, nes tai mano PRAKEIKSMAS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
O Klaudijau aš tave myliu ir mylėsiu amžinai… :*
Nežinau kur pasibaigia pradžia, o kur prasideda pabaiga… Tave myliu…myliu už tai, kad esi..už tai, kaip šypsaisi, kaip juokiesi savo kerinčiu juoku.. už tai, kad mane apkabini..kai atiduodi visą savo šilumą…myliu Tave už tai, kad paimi ir laikai mano ranką…už švelnų prisilietimą…myliu!Tave už Tavo pyktį, už tai, kad mane bari.. myliu už tai, kad padedi galvą man ant krūtinės… myliu tave mazute :****** nepaleisiu;*****
Ar tu žinai kodėl aš kenčiu? Nes kaskart jai palietus tavo lūpas man nurieda ašara, kaskart jai palietus tavo kūną, man sustoja širdis, o kai ji tampa tavo, tu supranti, kad aš tai jaučiu.
Sutiksiu aš tave sapne, apkabinsiu nejučia. Žvaigždes po kojomis patiesiu, su Tavo lūpom susiliesiu. Atsikeliu aš ryte, ak, ak, kaip gaila buvo tai sapne!!!
Tavo grožis, lyg raudonos rožės žiedlapis.
Tavo akys, kaip saulės spindulėlis nušviečiantis visą, visą pasaulį.
O šypsena ryškesnė, už pačią ryškiausią saulę
Jis skirtas Viktorijai Kuvikaitei iš Žaiginio. Kurią begalo myliu :*
Jei aš turėčiau pasirinkti tarp meilės tau ir kvėpavimo, ikvėpčiau paskutinį oro gurkšnį, kad pasakyčiau – aš MYLIU TAVE. ;** myliu tave mažuk begalo! ;*******
Kadais,žiūrėjau į tavas akis, jos švietė lyg ryto. Bet tik ryte aš supratau, kad jos nėra man skirtos
Būk šalia būk mano meile
aš be tavęs kaip paukštis besparnis danguj.
Meilė, tai toks nuostabus jausmas <3
Ėjo bučkis per girelę, Ir sutiko jis širdelę. Pabučiavo į žanduką ir paliko jai laiškiuką: „Gal tikėsi, o gal ne, bet MYLIU tikrai TAVE“. Šitas labeusiai patiko
Norėčiau, kad mylėtum dar stipriau. Kad norėtum dar labiau. Kad bučiuotum dar daugiau. Kad laikytum dar tvirčiau. O tada, aš ir išeisiu.
Grazu labai.
Viena Naktį Menulis Paklausė : – Jei Jis Verčia Tave Verkti, Kodėl Jo Nepalieki? Aš Atsakiau : – Menuli, O Tu Kada nors Paliktum Savo Dangų?♥
Aš ir Tu, mes kartu, aš tu bučkį Tu man du
Meilė tai vienas žodis.
Kurį aš noriu pasakyti tau.
Meile mieliauses dalykas kurį as pajutau.
Ištarus tavo vardą. Mano širdis ties kiekvienu dužiu sako AŠ TAVE MYLIU!!!
Pasaulis būtų per žiaurus,
per daug klastingas ir klaikus,
jei tarp gyvenimo audrų
nebūtų meilės valandų.
Sy eilerastuka skiriu savo mylimam Karolukui;*****
Prieblanda, aplink tyla…
Tavo lūpos, jos jau čia…
Prisiglaudžia, nuramina,
Vėl užkaitina, vėsina…
Tam nėra jokių ribų –
Tai lyg jūra be krantų…
Nėra kitų vaistų nuo meilės, kaip tik mylėti dar labiau;***
Ir myliu tik tave Karoli;***
..meilė yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki…
Sėdėjom mano kambary ir Aš žiūrėjau į Tave. Tada ir supratau, kad tave myliu. Prisimenu, kaip pažiūrėjai į mane ir pabučiavai man į lūpas. Nesuprantu, kodėl aš rašau į šitą web. Tikriausiai visdar esu pasiklydęs žmogus.. ;’/ Nebežinau, ką man be tavęs daryt.. Praėjo pusė metų, kai tavęs netekau, bet atrodo, kad tai būtų nutikę vakar. ;’/ Kiekviena diena be tavęs man lyg košmaras, kuris niekada nesibaigia. Galvoju apie tave kiekvieną minutę.. Bet aš tau neberūpiu.. Tirpsta žemė man po kojom. Drąsko širdį abejonės. Atrodo, kad imsiu ir nužudysiu, bet pagalvoju apie draugus… Artimus žmones, kad neverta to daryt. O kas, jeigu liksiu gyvas?! Amžina gėda prieš tėvus. Niekada sau neatleisčiau..
Katinėli, kai sutikau tave , gyvenimas nušvito kitomis spalvomis. Dabar viskas atrodo daug paprasčiau. Dėkoju likimui, kad suvedė mus. Jei nebūtų tavęs, nejausčiau tokios meilės kokią dabar jaučiu tau. :* Nepatirčiau tų švelnių prisilietimų, saldžių bučinių ir stiprių apkabinimų. Ačiū , kad Esi. :* Labai myliu. :* :* :*
Ji kovojo už kiekvieną akimirką su tavimi,tavo žvilgsnį.Bet vieną rytą atėjo sms : pamiršk mane,o aš tave,nors bus sunku.Bet,tada ji suprato,kad nebejaučia tau nieko.Ji net nebandė Tavęs sulaikyti.Tik ištarė:ate.Buvai jai VISKAS,o tapai NIEKUO. **
Mergaitėm patinka lėlės, berniukams – gražios mašinėlės. Po kiek laiko būna atvirkščiai…
Aš tave myliu, labai myliu
Jei būtum auksas, būtum
Pats brangiausias
Jei būtum uogytė būtum braškytė
Saldi, labai saldi
Tu grožis neapsakytas,
Tu jausmas gražus,
Tu saulė ryškiausia.
AŠ MYLIU TAVE!!!!!!!!
Prieblanda, aplink tyla… tavo lupos, jos jau čia… prisiglaudžia, nuramina, vėl užkaitina, vėsina… tam nėra jokių ribų – tai lyg jūra be krantų…
puiku
Apsiniaukęs dangus virš mūsų galvų..
Žaibuoja aštiai, tada tu mane apkabinai..
Stovėjome dviese, Susiglaude, Kartu..Buvo gera būti su tavim po atviru dangum…
Kita diena atėjo ir tu viską pamiršai..
Kodėl tu toks buvai?
Jei dėjas ant manęs esi senai?;]<3*~
Kai pirmą kartą Tave pamačiau, Bijojau apkabint… Kai apkabinau – bijojau pabučiuot… Kai pabučiavau – išsigandau… Kad negaliu sustot…
myliu begalo savaji Martyna
Meškutis myli medų…
O aš myliu tave…
Meškutis bijo bičių..
O aš prarast tave…;*
Ykelsiu savo kūrybos.:
Kiekvieną dieną raudona spalva mane veda iš proto.. Kodėl? Nes tu turi tą ryškų gražų RAUDONĄ bliuzoną… Bet visvien tu labiau vedi iš proto… Kiekvieną dieną einu pro tavo namus.. Sutinku tave.. o tu net nepažiūri į mane.. Man jau atsibodo.. Aš noriu tavęs. Noriu labiau už viską gyvenime.. Nors ir žinau jog niekada nebūsi mano.. Aš visvien noriu tavęs. Gal kadanors tu mane pastebėsi.. BNet gerai žinau.: ne šiandien… Šiandien tu su kita…
Mes skyrėmės, pykomės, šaukėm. Visa tai buvo po tų dviejų savaičių, kurių jis prašė susivokti. Pabaigėm gražiai, Jis pasakė, kad gaila, kad viskas taip įvyko, bet viską lemia likimas. Jei turėtumėm būti kartu, Jis būtų mus suvedęs. Tuomet išėjom į skirtingas puses.
Aš kvaila vienišė, bebaimė vienišė. Išėjau į mišką, prie ežero, kur 100 procentų buvau tikra, kad nėra žmonių, nes tai buvo mudviejų vieta. Žinoma verkiau tk įžengusi į mišką, tai buvo kelias, kuriuo mes eidavom. Mp3 į ausis, mūsų daina <3 … Prisėdau ant Mūsų tiltelio prie Mūsų ežero… Kadangi minčių kitaip lieti nemoku, išsitraukiau sąsiuvinį. Pradėjau rašyti: " Jei Jis būtų vėjas, gaudyčiau Jį kasdien. Jei Jis būtų vanduo, niekada nevartočiau jo daugiau, nei išgyvenčiau. Jei jis būtų sniegas, aš būčia minusinė temperatūra…"(rašiau daugybę tokių nesąmonių, nes verkiau ir buvo skaudu) "Jei Jis būtų šalia, aš Jį mylė" Gilus atodūsis pūstelėjo man į kaklą iš nugaros. Aš pašokau taip staigiai, kad mano trintukas išskriejo bent porą metrų į viršų… Ten buvo Jis,bėgo manęs vytis, o pribėgęs dar spėjo perskaityti ką parašiau… Ištraukė ausinės iš mano ausų ir pasakė, "nekalbėjau su tavim dvi savaites, be tavęs neištverčiau nė minutės daugiau". Galvojau kad mirsiu. Iš laimės ir meilės. 😉
Kai pirmą kartą Tave pamačiau, Bijojau apkabint… Kai apkabinau – bijojau pabučiuot… Kai pabučiavau – išsigandau… Kad negaliu sustot…
Dažnai apie meile kalbejau beveik amžinai,bet ar tu tai žinai,kad aš tave myliu labai labai?
Meilė – tai kai žmogus tampa nemąstančia būtybę, kuri dėl mylinčio žmogaus paaukotų net gyvybę…bet gyvenimas leidžia suprasti,kad gyvybė yra tik 1 kartą, o meilė gali daug kartų pasikartoti…
Per gyvenima tu eini
Be jokio atsakomybės jausmo
Ir tik po to supranti,
Kiek daug tu iškentei skausmo
Tu norėjai kad viskas klostytusi taip, kaip tau dera
Tu galvojai, kad niekada nebus per vėlu,
Bet tavo visi norai ir mintys buvo beprasmiai
Ir tau te liko laukti ir apgalvoti viską iš naujo
Niekas taves nesuprato, nesupranta ir gal būt nesupras
Ir tik tu pats galėsi save kontroliuoti
Ir niekas negalės tau padėti, pamatyti tikrają gyvenimo prasme.
Bet jai tu pasiduotum savo jausmams ir beribiams norams,
Aš tave suprasiu…Tik aš!:*
(Mano kuryba)
Gaila, kad pasaulyje kuriam pilna žmonių pmilau tik tave.
Gaila, kad ta meilė niekada napasieks tavęs.
Gaila, kad tu jau niekada nebūsi mano.
Gaila, kad tu jau danguje, ten kur tave visi myli ir brangina, ko nesugebėjau padaryti aš…
Atleisk mano meile, kad dėl manęs tu turėjai iškeiliauti ten.
Bet daugiau aš negaliu be tavęs ir tuojau pat ateinu pas tave!
Saule, taip man taip buvo kažkada susipažinau su vaikinu kuris mane pamilo iš pirmo žvilgsnio, o jo ne ir jis mano nuomone turėjo būti tik draugas, bet po kurio laiko aš supratau kad jis man daugiau nei draugas, jis mano gyvenimas, bet jau buvo per vėlu.
Numirsiu aš, išeisiu tyliai.
Numirsiu gruodžio šalnoje.
Tegul nebus manęs pasauly,
Tegul nebus manęs šalia…
Ir siaučiant žvarbiai sniego pūgai,
Tegul pajusi tu mane,
Nes niekada daugiau mielasis neapkabinsiu aš tavęs.
Šaltais lediniais vėjo pirštais paliesiu aš tave.
Pajusi paskutinį kartą, kaip aš apkabinu tave.
Išgirsi paskutinį kartą, kaip aš myliu tave,
Kai sniegas šaltą žiemą migdys medžius šerkšne…
Nuo šakelės ant šakelės šokinėjo dvi širdelės, o kai vėjas jas pagavo jos linksmai pasibučiavo.
Man brangūs žodžiai tyloj
Aš juos vis tiek girdžiu
Kai man sakai „myliu“.
Man brangūs žodžiai…
Man žodžiai taip artimi
Juos aš taip branginu
Kai man sakai „myliu“.
Man brangūs žodžiai…
Valdas – Žodžiai, iš http://www.dainos.lt
Taip gražu ir tikra.:) Tik verktis norisi.;(*
Aš mylėjau, myliu ir mylėsiu, nes tu šalia.:*
(Mano kūryba – pati kuriau)
Nepalik manęs, mano sielos
Nedaužyk širdies, ji nustos plakusi
Nepalik manęs aš niekas be tavęs
Nepamiršk manęs aš esu šalia su tavim kartu
Nesakyk man, kad palieki aš to neištversiu
Ka nori daryk tik manęs nepalik
Ši meilė man yra viskas, visas pasaulis
Tu man esi šviturys tamsią naktį
Vilties spindulys kai nėra vilties
Tu lyg saulė, kuri žadina rytais.
žiauriai Gražūs žodziai.:DDDDDD
Mylėsiu tą, kuris paskambins antrą, trečią kartą, jei aš supykusi padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą, kuris švelniai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi. Kuris supras, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti… ♥
Faini…
O man labai patiko :))
Labai gražūs žodžiai.
Meilė kaip alus kai turi per daug daraisi durnas
Meilės labiausia reikia tiems, – kuriuos sunkiausia pamilti.
Meile net nežinau ar ji yra…
Gal širdies dalalyte maza…
Del jos mes kiečiame , mirštame ,
Jinai viska gadina musu gyvenime!
Norėčiau kad jos nebutu iš vis,
Nes kada sužinoji kad nemyli taves jis
Tai yra pats žiauriausia ,o tu ji myli, miršti dėl jo
o jam pom….
O kada tu ji užmiršti ,
jis tada tik suvokia kad tu jam esi brangi…
O tu jau net negalvoji apie ji
Esi laiminga su kitu…
O jis tegul miršta ir prisimina
Tas dienas kada ji nenorėjo prarast taves..
Tai kad mirk lope mirk tu jau jos esi nevertas…
Jei Myli Mylėk,
Nuo Meilės Nebėk,
Jei Myli Tikrai,
Mylėk Amžinai!!!
gražūs žodžiai ;*
Tu mano mylimas žmogus,niekas toks brangus,amžiais šitaip bus ;*niekas neatims taves niekada iš manes.
Tu perlas delnuose,auksas pukuose,vėjas laukuose,man reikia tik taves,buk šalia manes kol širdis gyva mielasis…;**
Aš pasiilgau tavo akių.. Negaliu gyvent be jų..
Tu pasiilgai tų bučinių.. Nuo kurių mes skrendam abu…
Aš pasiilgau žodžių šiltų.. Tų kuriuos kartoji tu..
Tu pasiilgai rankų švelnių – Kai būnam kartu…
Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau – myliu .
Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš vienas kenčiu.
Kodėl tokia skaudi ta meilė renkies ne tu, o ji tave.
Kodėl pasaulis apsiverčia pažvelgus į akis tavas.
Sapne kasdien tave sapnuoju realybėj pamatau retai.
Bet tik apie tave svajoju, mylėsiu tave amžinai.
Šiek tiek mano kūrybos
Mieliausi žodžiai, kuriuos gali pasakyti vaikinas – savo merginai: „Kita mergina, kurią kada nors mylėsiu bus mūsų dukra”
Meilę jauti,bet kartais neišdrysi to jam pasakyti,kai stengies jam tai pasakyt būna per velu..
Kodel aš negaliu tau tai pasakyti?
– tu nesi daili
– tu nuostabi,
– aš nenoriu buti su tavimi amžinai
– man reikia buti su tavimi amžinai.
– ir aš neverkčiau jei tu išeitum-aš mirčiau
Aš noriu visą likusį gyvenimą būti su tavimi!!!
Gražūs dainų žodžiai http://www.dainos.lt
Meilė-tai liga nuo kurios apsikrecia zmonės.Apsikrėčiau ir as ,bet nesigydau .norėčiau ,kad ir tu apsikrėstum:).
tavo vardas grazesnis už saule ir už tūkstančius aukso žvaigždžių tavo vardas man vienas pasaulį kurį aš taip širdį branginu <3
Labai gražus eilėraščiai ;]] man labai patiko ;*
MEILĖ
Juokas, laimė, šypsena..
Džiaugsmasni ir saulėsmšviesa…
Geriau pasidžiaukime ja
Nes meilė ateina, bet vėl apsisukus išeina…
Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.
Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.
Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.
Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.
Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?
Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.
♥♥Imk♥♥
♥♥ šypseną♥♥
♥♥ ir dOvanOk♥♥
♥♥ tam, kuris♥♥
♥♥ jO niekada neturėjO.♥♥
♥♥ Paimk♥♥
♥♥ saulės spindulį♥♥
♥♥ ir nešk jį į nakties vidurį.♥♥
♥♥Atrask♥♥
♥♥ šaltinį ir atgaivink tą♥♥
♥♥ kuris yra nukritęs♥♥
♥♥ į dulkes.♥♥
♥♥ Paimk ašarą♥♥
♥♥ ir padėk♥♥
♥♥ant veidO tam♥♥
♥♥ kuris♥♥
♥♥ niekada neverkė♥♥
♥♥Paimk drąsą♥♥
♥♥ ir įdėk į tą sielą,♥♥
♥♥ kuri♥♥
♥♥ nemOka kOvOti.♥♥
♥♥ Paimk gyvenimą♥♥
♥♥ ir papasakOk♥♥
♥♥ tam, kuris♥♥
Visada maniau, kad pasaulis tai spalvu mišinys.
Bet aš klydau kaip pamačiau tave pasaulis man nušvito tūkstačiu spalvų.
Jis pasidarė ryškesnis už vaivorykšte o mano širdis džiaugsmu šaukė negaliu gyventi be TAVĘS!!!
labai graži ta miele
Priminimas: visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai. ;D
aš nekenčiu žmonių kurie gyvena čia, ir savęs ašnekenčiu, ir žinai dėl ko?nes tavęs nėra šalia….
Patiko
Niekada nemaniau, kad susipažinsim, bet susipažinom.. Niekada nemaniau, kad dar kada galim būt draugais, tačiau esam.. daugiau nei draugai 🙂 net nepagalvojau apie tai, kad galiu tave mylėt, bet.. Myliu.. Labai..
Aš keista mergaitė . . . Nekenčiu alkoholio , bet su draugėm prisigeriu . . . Aš nekenčiiu melo , bet vardan gėrio meluoju . . . Dar aš nekenčiu idiotų . . .Bet kažkodėl butent juos aš įsimyliu . .
Aš tave myliu, labai myliu
Jei būtum auksas, būtum
Pats brangiausias
Jei būtum uogytė būtum braškytė
Saldi, labai saldi
Tu grožis neapsakytas,
Tu jausmas gražus,
Tu saulė ryškiausia.
AŠ MYLIU TAVE!!!!!!!!
Nesinori ilgėtis žmogaus kurį labai myli,norisi jį apkabint ir išbučiuot,kad jis tuos bučinius brangintu ir saugotu savoj širdy ;)))
Lb grazius <3
Gražu
Geriausias 127 pasakojimas<3
Bučkių pugą pagavau
ir truputy apsvaigau,
Kad nebūtu taip ir tau
bučkį skanu siunčiu tau;*
Vakarėjantis dangus pasirodo toks gražus,
Žvaigždės švyti ten aukštai mėnuo šypsosi tenai.
Pažiurėki tu į tolį pamatysi ten svajonę,
Ji tikrai nepaprasta neša bučkį pas tave;*
Meilės laišką parašysiu, gražią gėlę tau nuskinsiu. Pabučiuosiu aš tave, tu tik buki čia šalia… :)*
Galite padėti ? Apie užburiančias akis sukurti. Bučiau dėkingas 🙂