Jonas Aistis Karaliaus šuo
Numirė karaliaus šuo – šunelis geras,
Geriausias iš šunų…
Ir sušaukė karalius visą dvarą
Ant šunio šermenų.
Markizai, freilinos, baronai, grafai,
Ir daug kareivių, daug tarnų
Karaliui meilinos pas šunio kapą,
Geriausio iš šunų…
Karaliui ašara nukrito ant to kapo,
Geriausio iš šunų –
Nukrito freilinų, markizų, grafų,
Baronų ir tarnų…
O juokdarys tik juokino karalių: –
Turi, karaliau, daug šunų,
Bet kur tu rasi kitą tokį pat šunelį,
Geriausią iš šunų?
Užsirūstino karalius ir jo visas dvaras –
Iš tiek dvariškių, tiek tarnų!..
Pakorė juokdarį, kad šmeižė šunį gerą,
Geriausią iš šunų…
Kaunas, 1928.5.6
Man patiko tas „Geriausią iš šunų…” 😀
Pakorė juokdarį xD taip jam ir reikėjo 😀
labai gražus eilėraštis 😉
Labai gražus eilėraštis 🙂
Superinis :)))
Jai įsiskaitytumėt suprastumėt, kad tas šuo perkeltine prasme karaliaus vergas, kuris jį išdavė.
nesuprantamas
Kad ne apie išdavystę čia kalbama, o apie padlaižiavimą „aukštesniems”. Arba : „Kieno valdžia, to ir religija…”
😛