Bono apie skirtumą tarp malonės ir karmos

„Neįtikėtina, kad Visatą sukūręs Dievas gali ieškoti draugijos, tikro santykio su žmonėmis, tačiau mane ant kelių parklupdė ne tai, o suvokimas, kuo skiriasi malonė ir karma…
Žinai, visų religijų centre yra karmos idėja. Tai, dėl ko stengiesi, sugrįžta; akis už akį, dantis už dantį, arba, fizikiniais dėsniais kalbant, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Man aišku, kad karma yra visatos šerdyje. Aš esu tuo visiškai įsitikinęs.
Ir vis dėlto, tuo pat metu iškyla idėja, vadinama malone, ji nustelbia visa tą reikalą „ką pasėsi, tą ir pjausi“. Malonė ignoruoja priežastį ir logiką. Meilė įsiterpia, jei nori, į tavo veiksmų pasekmes, mano atveju tai tampa labai gera naujiena, nes esu pridaręs daug kvailų dalykų.
Tai yra tarp manęs ir Dievo. Tačiau aš būčiau didelėje bėdoje, jei galiausiai karma būtų mano teisėja. Būčiau giliame mėšle. Ji neatleidžia mano klaidų, bet aš laikausi malonės. Įsikibęs laikausi to, kad Jėzus paėmė mano nuodėmes ant kryžiaus, nes aš žinau, kas esu, ir tikiuosi neturįs priklausyti nuo savo paties religingumo.
Kristaus mirties tikslas buvo paimti pasaulio nuodėmes, kad tai, ką padarėme, negrįžtų mums ir mūsų nuodėminga prigimtis nepjautų mums akivaizdaus mirties derliaus. Štai kur esmė. Tai turėtų laikyti mus nusižeminusius… ne dėl mūsų gerų darbų įeisime pro dangaus vartus…
Jei tik galėtume būti panašesni į Jį, pasaulis pasikeistų. Viskas, ką darau, tai nešu ant kryžiaus savo ego; sunkias pagirias, blogą atsiliepimą. Kai pažvelgiu į Kristaus kryžių, viskas, ką matau, tai mano mėšlas ir pan. Tuomet paklausiu savęs klausimo, kurio daug žmonių klausė: kas šis žmogus? Ar buvo Jis tas, kuo sakėsi esąs, ar tik religinis keistuolis? Toks klausimas. Ir niekas tavęs negali tuo klausimu įkalbėti arba nuo to atkalbėti.“
Visas tekstas paimtas iš Bono apie Bono: pokalbiai su Michka Assayas, 2005 (Hodder) 11 skyriaus.
Iš anglų kalbos vertė: Auksė Sereda.