Dvasinės dovanos
PRANAŠYSTĖS DOVANA
Vilniaus teologijos koledžas
Vilniaus mokymo centras
Kursinis darbas
Tema: Dvasinės dovanos
Atliko: 2 kurso studentė
Katryna Banel
Dėstytojas: Ivanas Škulis
Vilnius
2019
TURINYS
ĮVADAS
I. PRANAŠYSTĖS DOVANA. REIKŠMĖ
II. PRANAŠYSTĖS PASKIRTIS
2.1. Ugdymas
2.2. Paraginimas
2.3. Paguoda
III. PRANAŠYSTĖS DOVANA NĖRA…
3.1. Ateities spėjimas
3.2. Pamokslavimas
3.3. Kaltinimas
3.4. Kritika
IV. PRANAŠYSTĖS DOVANOS NAUDOJIMAS
4.1. Pranašystės dovanos valdymas
4.2. Netinkamas dovanos naudojimas
V. TRIJŲ ĮKVĖPIMO DOVANŲ TARPUSAVIO RYŠYS
VI. PRANAŠYSTĖS DOVANA NAUJOJO TESTAMENTO LAIKAIS
6.1. Pranašystės dovanos veikimas Jėzaus tarnystėje
6.2. Pranašystės dovana ankstyvojoje Bažnyčioje
6.3. Skirtumas tarp pranašystės dovanos Senojo ir Naujojo Testamento laikais
VII. NETIKRA PRANAŠYSTĖ
VIII. PRANAŠYSTĖS DOVANA ŠIANDIEN
8.1. Ar pranašystės dovana egzistuoja šiandien?
8.2. Pranašystės dovana – visiems
8.3. Pranašystės dovana šiandien
8.4. Pranašystė maldos gyvenime
IX. PRANAŠYSTĖS DOVANA IR PRANAŠAI
IŠVADOS
BIBLIOGRAFIJA
ĮVADAS
Naujajame Testamente minimos devynios Dvasios dovanos. Viena iš jų yra pranašystės dovana. Antgamtinė, paslaptinga, dažnai neteisingai suprantama. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti šiuos klausimus: kas yra pati pranašystė? ar pranašystės dovana egzistuoja Bažnyčioje šiandien? ar visi žmonės, turintys pranašystės dovaną, yra pranašai? Siekiant šių tikslų, bus nagrinėjamos įvairių krikščionių autorių knygos, liečiančios šią temą, ir remiamasi Biblija.
I. PRANAŠYSTĖS DOVANA. REIKŠMĖ
Pranašystė – tai antgamtinis kalbėjimas suprantama kalba. „Graikiškas žodis, verčiamas kaip „pranašauti“, reiškia „kalbėti už kažką“. Tai reiškia kalbėti Dievo vardu arba būti Jo pasiuntiniu. Paprasčiausia forma pranašystė yra dieviškai įkvėptas ir pateptas kalbėjimas.“
Pirmajame laiške korintiečiams nuo 11 iki 14 skyriaus pranašystės dovana minima dvidešimt du kartus.
Nors Biblijoje Dvasios dovanos neskirstomos į grupes, daugelis teologų tai daro, siekdami geriau jas suprasti. Pranašystė kartu su kalbomis ir kalbų aiškinimu priklauso įkvėpimo dovanų grupei.
Lesteris Sumrallas apie šią dovanų grupę sako: „Trys įkvėpimo dovanos nėra skirtos pakeisti pasaulį. Jos veikia išimtinai Bažnyčios labui. Dievas nori, kad Bažnyčia būtų gyva ir pilna jėgos. Būtent tam Jis ir duoda įkvėpimo dovanas.“ Apie pranašystės dovaną jis sako: „Pranašystės dovana gali pakelti krikščionis iš depresijos, abejingumo ir apatijos bei sugrąžinti juos atgal į Dievo judėjimo srautą.“
II. PRANAŠYSTĖS PASKIRTIS
Pranašystės dovana, kaip ir visos dvasinės dovanos, tarnauja Kristaus Bažnyčios ugdymui.
„Pranašauti reiškia kalbėti žmonėms Viešpaties vardu ugdymui, paraginimui ir paguodai (1 Kor 14:3), taip pat atskleisti paslėptus ir būsimus dalykus.“
2.1. Ugdymas
Viena iš pranašystės dovanos paskirčių yra ugdymas. Ugdymas reiškia mokymą ir pamokymą.
Biblijoje randame pavyzdžių, kai ši dovana buvo naudojama Bažnyčios mokymui ir stiprinimui (Apd 15:32; 1 Kor 14:4–5,31). Ši dovana taip pat gali padrąsinti žmogų, esantį sudėtingoje situacijoje ir ieškantį krypties gyvenime bei tarnystėje Kristui. Jei žmogus yra dvasiškai silpnas, ši dovana gali jį sustiprinti.
Šiandien tūkstančiams krikščionių reikia dvasinio sustiprinimo ir ugdymo.
2.2. Paraginimas
Pats žodis „paraginimas“ reiškia kvietimą.
Ir šiandien yra daug pranašysčių, kviečiančių Bažnyčią į šventumą, pasišventimą ir atsiskyrimą nuo pasaulio. Šiais laikais, kai nėra persekiojimų, Bažnyčia pradeda dvasiškai snausti ir nepastebimai susilieti su pasauliu.
Todėl mums labai reikalingos pranašystės, kurios perspėtų apie šiuos pavojus, ragintų veikti ir kasdien vis labiau įšaknytų mus Dieve.
2.3. Paguoda
„Graikiškas žodis originalo kalboje pažodžiui reiškia „paguodą“ ir „nuraminimą“, apimantį išlaisvinimą iš sielvarto, kančių, persekiojimų ir kentėjimų.“
Šiuolaikiniame pasaulyje iš žmogaus nuolat reikalaujama daugiau, nei jis pajėgia padaryti. Egzistuoja nuostatos, reikalaujančios iš žmogaus kuo didesnių pasiekimų darbe, moksle, šeimoje ir materialiniame gyvenime. Jei žmogus neatitinka šių reikalavimų, jis laikomas nevykėliu.
Visi stengiasi pasiekti kuo didesnę sėkmę. Dėl to griūva šeimos, gyvenimai ir viltys. Todėl ši dovana šiandien yra ypač svarbi ir aktuali.
Žmonėms reikia ne užuojautos ar gailesčio, bet paguodos, kurią jie gali gauti Bažnyčioje. Per šią dovaną galime laimėti žmones Dievui.
Tačiau nereikia pamiršti, kad ir pačiai Bažnyčiai reikia dieviškos Šventosios Dvasios paguodos, kuri atneša dangišką išgydymą į mūsų širdis.
Mes nežinome, kiek žmonių šiandien ateina į bažnyčią sudaužyta širdimi ir kokios mintys yra jų galvoje. Pažiūrėjus į žmogų kartais net neįmanoma įtarti, kad jam sunku.
Todėl Šventoji Dvasia mums bent iš dalies atskleidžia konkretaus žmogaus išgyvenimus ir duoda žodį jam paguosti.
Kartais tai gali būti net paprasta frazė: „Tegul Viešpats tave paguodžia ir palaimina“, kartu su rankos paspaudimu ar apkabinimu.
Mes galime paguosti žmogų tiesiog nuoširdžiai su juo pasikalbėdami ir jį išklausydami.
Ir nereikia manyti, kad šis pranašystės paskirties aspektas būtinai turi būti visiškai antgamtinis ir būdingas tik pranašams. Visi galime tai patirti, jei būsime atviri žmonėms ir pirmiausia Dievui.
„Tokio pobūdžio pranašiški pasakymai dažniausiai būna netikėti ir suteikia padrąsinimą, tinkamą konkrečiai situacijai.“
„Šie trys pranašystės aspektai – ugdymas, paraginimas ir paguoda – turi veikti kiekvienoje vietinėje bažnyčioje ir kiekvienoje maldos grupėje. Ši dovana prieinama ne tik kai kuriems, bet visai Bažnyčiai.“
III. PRANAŠYSTĖS DOVANA NĖRA…
3.1. Ateities spėjimas
Bažnyčiose iki šiol vyrauja nuomonė, kad pranašystė būtinai reiškia ateities numatymą. Tačiau taip nėra.
Naujojo Testamento pranašystė skiriasi nuo pranašo tarnystės, susijusios su ateities skelbimu. Nuo Naujojo Testamento laikų Dievas apribojo pranašystės dovaną trimis aspektais: ugdymu, paraginimu ir paguoda.
Jos nereikėtų painioti su apreiškimo dovana.
3.2. Pamokslavimas
Pamokslas – tai žodinis arba rašytinis tam tikro mokymo, idėjų ar pažiūrų skelbimas.
Krikščioniškoje aplinkoje pamokslavimas reiškia Evangelijos paskelbimą ir su tuo susijusį mokymą.
Pamokslas, nors ir gali būti įkvėptas, dažniausiai kyla iš žmogaus proto, tuo tarpu pranašystė yra antgamtiškai išsakytos Šventosios Dvasios mintys.
„Kartais pamoksle gali būti pranašystės elementų, kai pamokslininkas Šventosios Dvasios patepime ir įkvėpime išsako tai, kas yra jo širdyje, o ne galvoje, tačiau tai tik viena pranašystės dovanos veikimo forma.“
3.3. Kaltinimas
Pranašystė nekaltina.
Ji gali parodyti žmogaus klaidas, tačiau neturi būti kupina priekaištų ar pasmerkimo.
3.4. Kritika
Pranašystė nekritikuoja.
Ji nestato vieno žmogaus nuomonės prieš kitą. Ji perspėja žmones dėl nuodėmių ir neteisingų poelgių.
IV. PRANAŠYSTĖS DOVANOS NAUDOJIMAS
4.1. Pranašystės dovanos valdymas
Pagal 1 Kor 14:32: „Pranašų dvasios paklūsta pranašams“, žmogus gali kontroliuoti pranašystės dovaną.
Todėl jei kai kurie žmonės teigia, kad negali sustoti pranašaudami, tampa aišku, kokia dvasia per juos veikia.
Šventosios Dvasios dovanų pasireiškimas niekada nepavergia žmogaus.
Bet kuriuo metu žmogus gali sustabdyti pranašystės veikimą, nors tuo gali nuliūdinti Šventąją Dvasią, nes Ji pašaukė žmogų šiai tarnystei.
Tačiau jei žmogus trokšta šios dovanos ir auga Dvasioje, ši dovana jo gyvenime veiks vis stipriau.
1 Kor 14:29–31 Paulius aiškina, kaip reguliuoti pranašystės dovanos veikimą, kad ji galėtų pilnai pasireikšti bažnyčioje.
Kai kurie pastoriai ir tarnai nenori, kad ši dovana pilnai veiktų jų bendruomenėse, nes tokiu atveju jie nebegalėtų kontroliuoti visko, kas sakoma ir vyksta. Todėl jie stengiasi ją riboti.
4.2. Netinkamas dovanos naudojimas
Kadangi žmogus gali kontroliuoti pranašystės dovaną, būtina prisiminti, jog ją galima naudoti neteisingai.
„Dovanoms visada egzistuoja piktnaudžiavimo ar neteisingo supratimo galimybė.“
1 Tes 5:19–21 Paulius rašo: „Negesinkite Dvasios. Neniekinkite pranašysčių. Visa ištirkite, kas gera – palaikykite.“
Netinkamas šios dovanos naudojimas gali ją nuvertinti.
Iš Pauliaus laiško matyti, kad Tesalonikų bažnyčioje pranašystės dovana buvo naudojama taip netinkamai, jog žmonės pradėjo ją niekinti.
Netinkamas požiūris į šią dovaną gali pasireikšti įvairiai:
- ją galima niekinti ir nesureikšminti;
- jos galima netrokšti;
- galima būti nejautriems jos veikimui.
Dvasinėms dovanoms pasireikšti yra tinkamas laikas ir vieta. Kad jų veikimas būtų veiksmingiausias, jos turi veikti tinkamomis aplinkybėmis.
V. TRIJŲ ĮKVĖPIMO DOVANŲ TARPUSAVIO RYŠYS
Pranašystės, kalbų ir kalbų aiškinimo dovanos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nors gali veikti ir atskirai.
1 Kor 14:1–4 Paulius parodo skirtumą tarp pranašystės ir kalbų dovanos.
Sujungus kalbų ir aiškinimo dovanas, jos gali nešti tokį patį apreiškimą, patepimą ir jėgą kaip pranašystė.
Pranašystė ir kalbos gali turėti tą patį poveikį ir vesti prie to paties rezultato.
Tačiau reikia prisiminti, kad kalbos pirmiausia skirtos paties žmogaus ugdymui ir slaptam bendravimui su Dievu.
„Kalbos yra ženklas ne tikintiesiems, o netikintiesiems; pranašystė gi – ne netikintiesiems, bet tikintiesiems“ (1 Kor 14:22).
Kai žmogus girdi kalbėjimą nežinomomis kalbomis ir jų aiškinimą, tai gali stipriai jį paveikti.
Pranašystė labiau skirta Bažnyčiai – ji suteikia Dievo tautai ugdymą, paraginimą ir paguodą.
Tačiau jei pašalinis žmogus įeis į susirinkimą ir girdės kalbėjimą kalbomis, jis gali manyti, kad su krikščionimis kažkas negerai.
Bet jei jis girdės pranašystę, atskleidžiančią jo širdies paslaptis, jis supras, kad čia veikia Dievas.
VI. PRANAŠYSTĖS DOVANA NAUJOJO TESTAMENTO LAIKAIS
6.1. Pranašystės dovanos veikimas Jėzaus tarnystėje
Kai kurie žmonės mano, kad Jėzus galėjo daryti stebuklus tik todėl, kad buvo Dievas. Tačiau toks supratimas nėra teisingas.
Jėzus atėjo į žemę ne tik mūsų atpirkti, bet ir tapti pavyzdžiu mums visiems.
Nereikia pamiršti, kad šioje žemėje Jis buvo žmogus.
Lesteris Sumrallas rašo: „Žvelgdami į Jo tarnystę matome tobulą žmogaus tarnystės Šventosios Dvasios dovanose pavyzdį. Jei Jėzus būtų tarnavęs tik todėl, kad buvo Dievas, mes negalėtume sekti Jo pavyzdžiu.“
Biblijoje matome daugybę Šventosios Dvasios dovanų pasireiškimų Jėzaus tarnystėje.
Pranašystės dovanos pavyzdį galime matyti, pavyzdžiui, Kalno pamoksle.
6.2. Pranašystės dovana ankstyvojoje Bažnyčioje
Biblijoje randame nemažai vietų, kuriose aprašomi pranašystės dovanos pasireiškimai.
Pavyzdžiui, Apd 13:2 sakoma: „Jiems tarnaujant Viešpačiui ir pasninkaujant, Šventoji Dvasia tarė: „Atskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam juos pašaukiau.“
Taip pat Apd 19:1–7 matome šios dovanos veikimą per dvylika mokinių Efeze.
Apd 21:8–9 skaitome apie keturias Pilypo dukteris, per kurias veikė pranašystės dovana.
6.3. Skirtumas tarp pranašystės dovanos Senojo ir Naujojo Testamento laikais
Pirmiausia verta pažymėti, kad Senojo Testamento laikais pranašystės dovaną turėjo tik kai kurie Dievo išrinkti žmonės, o Naujajame Testamente ši dovana atvira visiems krikščionims.
Per Senojo Testamento pranašus Dievas atskleisdavo savo išgelbėjimo planą, duodavo įstatymą, nustatydavo šventyklos tarnavimo tvarką, išpranašaudavo Atpirkėjo atėjimą ir tautų likimus.
Senojo Testamento laikais žmonės kreipdavosi į pranašus, ieškodami Dievo vedimo.
Šventosios Dvasios pilnatvė dar nebuvo suteikta, o Dievo buvimas buvo apribotas Šventų Švenčiausiąja vieta.
Kevinas Conneris išskiria du svarbius skirtumus tarp Senojo ir Naujojo Testamento pranašų.
Pirma, Senojo Testamento pranašai dalyvavo valdant tautą, patepdavo karalius ir buvo tarpininkai tarp žmonių ir Dievo.
Nė vienas Naujojo Testamento pranašas nebuvo naudojamas valdyti kitų žmonių gyvenimus.
Antra, Senojo Testamento pranašai skelbė neklystančias pranašystes ir rašė Biblijos knygas.
Nė vienas Naujojo Testamento pranašas nebuvo naudojamas neklaidingam Raštui kurti.
Visos pranašystės turėjo būti tikrinamos pagal Raštą.
Įdomu ir tai, kad Senajame Testamente pranašystė dažniausiai buvo ateities įvykių numatymas, o Naujajame Testamente – labiau įkvėptas kalbėjimas.
VII. NETIKRA PRANAŠYSTĖ
Šiandien egzistuoja daug pranašysčių ir pranašų, tarp kurių yra ir netikrų pranašų.
Esu įsitikinusi, kad laikui bėgant atsiras vis daugiau žmonių, panašių į Elimą, klaidinančių žmones ir valdžią.
Atsiras vis daugiau burtininkų ir būrėjų.
Tačiau blogiausia, kad atsiras žmonių, vadinančių save krikščionimis ir Dievo pranašais, kurie klaidins dvasiškai silpnus žmones ir ves juos nuo Dievo.
Vis dėlto tikiu, kad mumyse gyvenanti Dievo Dvasia duos mums atpažinimą ir perspės dėl netikrų pranašysčių.
Dievas nenori, kad sektume netikrais pranašais, todėl Jis davė kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti tikrą pranašystę nuo netikros:
- Visos pranašystės ir mokymai turi būti tikrinami pagal Dievo Žodį.
- Jie neturi neigti Jėzaus Kristaus dievystės (1 Jn 4:1–3).
- Netikri pranašai moko ištvirkimo ir savivalės (2 Pt 2:1–3).
- Jie duoda blogus vaisius (Mt 7:15–17).
- Jie skelbia savo dieviškumą arba vadina save Kristumi (Mt 24:23–27).
- Netikros pranašystės neišsipildo (Įst 18:20–22).
VIII. PRANAŠYSTĖS DOVANA ŠIANDIEN
8.1. Ar pranašystės dovana egzistuoja šiandien?
Daugelyje krikščioniškų denominacijų manoma, kad dvasinės dovanos buvo skirtos tik ankstyvajai Bažnyčiai.
Teigiama, kad susiformavus Bažnyčiai ir užrašius Naująjį Testamentą kai kurios dovanos tapo nebereikalingos.
Kaip argumentas pateikiama 1 Kor 13:8–10.
Tačiau dažnai neatsižvelgiama į tai, kad tame pačiame tekste sakoma ir apie pažinimo pasibaigimą.
Iš tikrųjų šios eilutės kalba apie laiką, kai ateis tobula Dievo karalystė.
Tuomet dvasinių dovanų nebereikės, nes Dievas gyvens tarp žmonių.
Šios dovanos taip pat duotos tam tikriems tikslams pasiekti (Ef 4:12–15), o tie tikslai dar nėra pilnai įvykdyti.
Dievas neatims dovanų nepasiekęs savo tikslų.
„Juk Dievo dovanos ir pašaukimas neatšaukiami“ (Rom 11:29).
Naujajame Testamente niekur nesakoma, kad Šventosios Dvasios dovanos pasibaigė.
Petro kalba Sekminių dieną tai patvirtina (Apd 2:38–39).
8.2. Pranašystės dovana – visiems
Šiandien kiekvienas tikintysis gali girdėti Dievo balsą per mumyse gyvenančią Šventąją Dvasią.
Kiekvienas tikintysis gali turėti pranašystės dovaną, jei jos trokšta ir jos siekia.
Gavęs šią dovaną žmogus neturi nuo jos bėgti, bet naudoti ją Bažnyčios ugdymui, paraginimui ir paguodai.
1 Kor 14:1–5 Paulius ragina visus siekti dvasinių dovanų, ypač pranašavimo.
„Taigi, broliai, uoliai siekite pranašauti“ (1 Kor 14:39).
„Dievas mėgsta dalinti dovanas. Jis nori naudoti mus kitų ugdymui ir paraginimui.“
8.3. Pranašystės dovana šiandien
Dėl Šventosios Dvasios buvimo tarp mūsų turime priėjimą prie Dievo artumo.
Dabar mums nebereikia eiti pas pranašą, kad gautume vedimą.
Naujajame Testamente nėra liudijimų, kad tikintieji po Šventosios Dvasios atėjimo ieškotų vedimo iš pranašų.
Dievas vis dar naudoja šią dovaną tam, kad patvirtintų vedimą, kurį kiekvienam tikinčiajam jau davė per Šventąją Dvasią.
8.4. Pranašystė maldos gyvenime
Pranašystės dovana – tai ne tik vieši pasisakymai.
Ji gali būti naudojama ir maldos gyvenime.
Dažnai žmonės, kalbėdami apie maldą ir įkvėpimo dovanas, galvoja tik apie kalbas, tačiau tai klaidinga.
Ne kartą teko pastebėti, kaip maldos metu žmogus kalba tai, ko pats niekada nesugalvotų.
Jis šlovina Dievą nuostabiais žodžiais ir meldžiasi už kitus taip, tarsi žinotų jų poreikius bei mintis.
Žodžiai liejasi savaime.
Per pranašystės dovaną galime antgamtiškai kalbėti ne tik žmonėms, bet ir Dievui.
IX. PRANAŠYSTĖS DOVANA IR PRANAŠAI
Daugelis mano, kad žmogus, turintis pranašystės dovaną, automatiškai yra pranašas.
Tačiau nereikia painioti pranašystės dovanos su pranašo tarnyste.
1 Kor 14:3 sakoma, kad pranašystė skirta ugdymui, paraginimui ir paguodai, tuo tarpu pranašų tarnystėje dažnai veikia apreiškimas.
Paprastoje pranašystės dovanoje nėra ateities numatymo.
Ef 4:11–12 matome, kad pranašo tarnystė yra viena iš penkių pagrindinių tarnysčių, duotų Bažnyčiai.
1 Kor 12:28–29 Paulius klausia: „Argi visi pranašai?“ Atsakymas – ne.
Ne visi gali būti pranašai.
Jei kiekvienas pranašaujantis žmogus būtų pranašas, Paulius prieštarautų pats sau.
Tai, kad žmogus pranašauja, tik parodo, kad jis turi ir naudoja pranašystės dovaną.
Pranašo tarnystėje, be pranašystės dovanos, turi veikti ir daugiau Dvasios dovanų.
Ypač turi pasireikšti apreiškimo dovanos: išminties žodis, pažinimo žodis arba dvasių atpažinimas.
Todėl nereikia painioti pranašo tarnystės su paprasta pranašystės dovana, kuri prieinama visiems tikintiesiems.
Pranašauti gali visi, tačiau ne visi yra pranašai.
Apd 21:8–11 aiškiai matome skirtumą tarp pranašo tarnystės ir pranašystės dovanos.
IŠVADOS
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad pranašystės dovana tarnauja Kristaus Bažnyčios ugdymui, yra Dievo duota tikinčiųjų ugdymui, paguodai ir paraginimui.
Ši dovana prieinama visiems tikintiesiems, yra būtina Bažnyčiai ir veikia iki šiol.
„Šiandien atėjo laikas Bažnyčiai priimti ir pilnai naudoti dvasines dovanas. Tai paskutinis neužbaigtas Apaštalų darbų knygos skyrius, kuris rašomas iki šiol.“
BIBLIOGRAFIJA
Sumrall Lester. Tarnysčių dovanos ir Šventosios Dvasios dovanos.
Conner Kevin. Bažnyčia Naujajame Testamente.
Hagin Kenneth. Šventosios Dvasios dovanos.
Menzies William ir Robert. Dvasia ir jėga.
Pneumatologija. Mokymas apie Šventąją Dvasią.
Derliaus metas. Šventosios Dvasios tarnystė.
Ir kiti šaltiniai, nurodyti originaliame darbe.
Naujausi komentarai: