Evangelija yra gyvenimas
Noriu dar kartą pasakyti, kad Evangelija kalba apie gyvenimą. Evangelija yra pats gyvenimas. Kai skaitau Evangeliją celėje, kyla asociacijos iš nugyvento gyvenimo, prisimenu žmones, kuriuos sutikau, kurie padarė man bloga ar kuriems padariau bloga aš, kurie mane mylėjo ir kuriuos myliu aš – visur Evangelija, visa ji apie tai. Tačiau kai neturiu tos knygos prieš save, kai važiuoju troleibusu, vaikštau universitete ar einu Laisvės alėjai žiūrėdamas į veidus, aš matau, kad tai irgi yra Evangelija. Kai Raštas prieš mane – visos mintys krypsta į gyvenimą, kai gyvenimas prieš mane – visos mintys – į šventąją Knygą. Tik taip mes tampame evangeliniais žmonėmis. Koks atpildas už tai? Atpildas – pats gyvenimas. Nekalbu apie uždarbį, pelną, magiją, tai, kad pradės sektis, imsime išlošinėti loterijoje ar pan. Ne, gyvenimas liks toks pat. Sunkumų, problemų nesumažės, o gal net padaugės. Bet… aš jau mokėsiu tą gyvenimą su visais sunkumais, problemomis nugyventi ir, nepaisant visų sunkumų, nesusipratimų, gal net žiaurumų, džiaugtis, būti linksmu, giedraminčiu, jaustis laimingu. Laimingo gyvenimo prasmė nėra sėkmė, bet veikiau tai, kad net kai sunku, jeigu nesiseka, aš vis tiek sakau: šitą gyvenimą verta gyventi. Aš moku išlaikyti viltį, tai yra būti laimingu. Sėkmė ne visada sutampa su laime.
Ištrauka iš knygos: Nerijus Čepulis „Pradžioje buvo žodis“
Reikėtų sukonkretinti. Kas tai yra viltis? Viltis yra tai, kad šis gyvenimas yra laikinas, o tikrasis gyvenimas dar tik bus, čia tik to gyvenimo atvaizdas, todėl jis toks dažnai netobulas. Viltis – tai kad akis į akį regėsime Jėzų, Mergelę Mariją, visus šventuosius ir angelus. Šventoji Teresėlė sakė: „mano dangus bus daryti gera žemėje”. Tai yra viltis, didelė viltis. Popiežius yra pasakęs: turėkite didelę viltį. Amen.
Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį,
niekais paversiu gudriųjų gudrybę
Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, patyrė gerąjį Dievo žodį bei būsimojo amžiaus galybę ir nupuolė, tų nebeįmanoma iš naujo atgaivinti atsivertimui, nes jie sau kryžiuoja Dievo Sūnų ir išstato jį paniekai. (Žyd 4:4-6)
Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.