Aš paprašiau Dievo

Aš paprašiau Dievo atimti mano išdidumą, ir Dievas atsakė man: „Ne“. Jis pasakė, kad išdidumas neatimamas. Nuo jo atsisakoma.

Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atsakė man: „Ne”. Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs.

Aš paprašiau Dievo dovanoti man kantrybę, ir Dievas atsakė: „Ne“. Jis pasakė, kad kantrybė-išbandymų rezultatas. Ji ne dovanojama, o užtarnaujama.

Aš paprašiau Dievo padovanoti man laimę, ir Dievas atsakė: „Ne“. Jis pasakė, kad duoda palaiminimą, o ar būsiu laimingas, priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo, ir Dievas atsakė: „Ne“. Jis pasakė, kad kančia atitolina žmogų nuo gyvenimo rūpesčių ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Dievo dvasinio augimo, ir Dievas atsakė man: „Ne“. Jis pasakė, kad dvasiškai aš turiu pats išaugti, o Jis tik apgenės mane, kad priverstų subrandint vaisius.

Aš paprašiau Dievo padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane, ir Dievas atsakė: „Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti”.

Aš paprašiau jėgų, ir Dievas atsiuntė man išbandymus, kad užgrūdintų mane…

Aš paprašiau išminties, ir Dievas atsiuntė man problemas, dėl kurių man teko laužyti galvą…

Aš paprašiau drąsos, ir Dievas atsiuntė man pavojus.

Aš paprašiau meilės, ir Dievas atsiuntė man laukiančių mano pagalbos…

Aš paprašiau gerovės, ir Dievas davė man galimybes.

Autorė: Claudia Minden Weisz