Senyvas žydų šventikas paklausė savo mokinių: – Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną? – Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies? – Ne, – papurtė galvą šventikas. – Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o...
Žmogus pasiklydo dykumoje ir dvi dienas sliūkino degančiai smėlynais. Seko paskutinės jo jėgos. Netikėtai sutiko prekeivį, pal davinėjanlį kaklaryšius. Šis apsukriai ėmė siūlyti prekę vargšeliui, kur| Sukepusiomis lūpomis ir išdžiūvusia burna žmogus prekeivį palaikė pamišėliu: kur matyta piršti kaklaryšį mirtinai ištroškusiam? Gūžtelėjęs pečiais prekijas...
Krašte, kurį Dievas paskyrė žydams, gyveno jaunuolis, vardu Gideonas. Tuo metu buvo karų, pavojų ir išdavysčių metai. Net žydų tauta primiršo Dievą. Vyrai, moterys ir vaikai buvo priversti gyventi pasislėpę kalnų olose, tarp uolų ir skardžių. Jie bijojo midjaniečių ir kitų žiaurių dykumos genčių,...
Grakštus nedidukas naminis peliukas, sprukdamas nuo katino užpuoliko, atsidūrė ištaigingo vasarnamio rūsyje. Tamsoje nepastebėjo, kaip įbrido į kažkokią keistą balą. Jis ir žinot negalėjo, kad tai buvo aukščiausios rūšies brendis, išsiliejęs iš brangios ąžuolinės statinės pro nudilusį kaištį. Smalsus peliukas atsargiai lyžtelėjo. Jam patiko...
Kristoforas buvo galingas baugios išvaizdos milžinas, šalies karalius jį paskyrė savo asmens sargybiniu, kad niekam neateitų į galvą užpulti valdovo ir turėti reikalų su raumeninguoju stipruoliu, kuris vienu kardo smūgiu galėjo nukirsti storą ąžuolą. Tačiau vieną dieną Kristoforui pabodo saugoti bailųjį karalių ir jis...
Žmogus, neperžengęs bažnyčios slenksčio dvidešimt metų, nelauktai suklupo prie klausyklos. Kiek padvejojęs pradėjo kalbėti: „Mano rankos suteptos krauju. Tai įvyko traukiantis iš Rusijos. Kiekvieną dieną mirdavo kuris nors iš mūsiškių. Mus kankino badas. Buvo įsakyta neperžengti jokios trobos slenksčio be šautuvo, buvome pasirengę paleisti...
Vienas toks žmogus kasdien leisdavosi į žemės gelmes darbuotis druskos kasyklose. Su savimi nešdavosi kirtiklį ir lempą. Vieną vakarą, po darbo, kopiant vingiuotu ir nepatogiu požeminiu tuneliu, lempa iškrito jam iš rankos ir sudužo. Iš pradžių darbininkas net apsidžiaugė: „Pagaliau! Ta lempa man jau...
Dvi vandens saugyklos stovėjo dešimties metrų atstumu. Mėgo apžiūrinėti viena kitą ir kartais šnekteldavo. Jos buvo labai skirtingos. Pirmoji buvo tiesiog tobula: lygūs, tvirti akmenys tvarkingai glaudėsi vienas prie kito. Nepriekaištingai laikė vandenį. Nė vienas brangaus vandens lašelis neištekėdavo pro kokį šoną. Antroji saugykla...
Sukrečiantis Raulio Folero liudijimas. Tąsyk jis darbavosi skurdžiose raupsuotųjų lageriuose vienoje Ramiojo vandenyno saloje. Tai buvo tarsi košmariškas sapnas. Aplink – vien vaikščiojantys lavonai, pyktis, nusivylimas, žaizdos ir skausmas. Tačiau šioje kančios persmelktoje aplinkoje vieno senyvo ligonio akys stulbinamai švytėjo ir jis visuomet maloniai...
Keturi karaliaus sūnūs užsimanė įgyti tokią specialybę, kurios neturėtų niekas kitas. Jie vienas kitam pasižadėjo: „Išmaišysime pasauli skersai išilgai ir išmoksime ypatingo mokslo”. Susitarė kur ir kada susitiks, leidosi į kelią skirtingomis kryptimis. Laikas bėgo. Po metų, mėnesio ir vienos dienos keturi broliai susitiko...
Naujausi komentarai: