Nuožmūs priešai vijosi dykumų klajoklį. Vargšas bėgo slėptis į aštriomis uolomis nusėtą dykumos pusę, ten, kur buvo sunkiau praeiti. Skubėjo vos atgaudamas kvapą, kol galiausiai jam už nugaros visiškai nutilo arklių kanopų bildesys. Sustojęs apsižvalgė aplinkui: buvo atsidūręs siaurame nejaukiame tarpeklyje, viršuje kybojo grėsmingi...
Vienoje indėnų gentyje jaunuolius pripažindavo suaugusiais tik tada, kai jie praleisdavo tam tikrą laiką visiškai vieni. Pasilikę vienumoje, turėdavo patys sau įrodyti, kad yra pasirengę brandžiam amžiui. Vienas toks jaunuolis ilgai keliavo nuošaliomis vietovėmis, kol pasiekė žaliuojantį slėnį, apaugusį medžiais ir nusėtą margaspalvėmis gėlėmis....
Niūrus ir šaltas žiemos rytas. Autobusas sausakimšas studentų ir dirbančiųjų. Keleiviai susispaudę vienas šalia kito, susigūžę, apsitūloję storais sunkiais žieminiais drabužiais, apsnūdę nuo monotoniško variklio gaudimo ir nuo šiokios tokios šilumos. Niekas nesikalba. Kas rytą vis tie patys veidai, tačiau vieni nuo kitų slepiasi...
Nardžiau 40 pėdų gylyje. Žinojau, kad neturėčiau to daryti viena, bet pasitikėjau savimi. Srovės buvo nedidelės, o vanduo – toks šiltas, skaidrus ir viliojantis. Kai mane sutraukė mėšlungis, iš karto supratau, kokia buvau kvaila. Tai buvo pilvo mėšlungis, kuris privertė mane susiriesti. Bandžiau nusisegti...
Du keliaujantys vienuoliai priėjo upės brastą. Čia jie išvydo puošniai apsirengusią merginą, kuri aiškiai nežinojo, ką daryti, nes upės vanduo buvo pakilęs, o mergina nenorėjo gadinti apdarų. Netaręs nė žodžio vienas vienuolis užsikėlė ją ant nugaros ir pernešė per upę. Vienuoliai tęsė savo kelionę....
Visi žinome, kaip kartais gera, pamiršus rūpesčius, atsiduoti akimirkai ir pajusti jos žavesį. Bet ar dažnai randame laiko ištrūkti savo karštligiškų darbų, greitai lekiančio gyvenimo ir pažvelgti į tai, kas vyksta šalia mūsų. Be perstojo galvojame – apie savo apkrautą dienotvarkę, susitikimus, eismą gatvėje...
Daugybė amerikiečių gali tapti olimpiniais čempionais. Manau, tais metais, kai šuolių su kartimi rungtyje tapau čempionu, mane {veikti galėjo kokie penki milijonai vyrų. Tai buvo stipresni, aukštesni ir greitesni už mane vyrai, bet jie niekada nepaėmė į rankas karties, nebandė atsispirti nuo žemės ir...
Maža kaimo mokyklėlė buvo kūrenama anglimi. Kiekviena rytą vienas mažas berniukas prieš ateinant mokytojui ir klasės draugams pakurdavo krosnį. Vieną rytą jie rado mokyklą liepsnose. Iš degančio pastato buvo ištrauktas ir į artimiausią apygardos ligoninę nuvežtas praradęs sąmonę mažasis berniukas. Labiausiai apdegė apatinė jo...
Būdama dar visiškai jauna, Pati Vilson sužinojo, kad ji serga epilepsija. Jos tėvas Džimas Vilsonas mėgo rytais bėgioti. Vieną rytą Pati nusišypsojo savo paaugliška šypsena ir tarė: „Tėti, aš labai norėčiau bėgioti kartu su tavimi, bet bijau, kad mane gali ištikti priepuolis”. Tėvas atsakė:...
Patirtis – ne tai, kas mums nutinku, o tai, kaip mes tai įvertiname. Aldousas Huxley Įsivaizduokite, kad būdamas 46-rių motociklo avarijoje jūs apdegate taip, kad jūsų neįmanoma atpažinti, o praėjus ketveriems metams patenkate į lėktuvo katastrofą, po kurios negalite valdyti apatinės kūno dalies. Ar...
Naujausi komentarai: