Aš paprašiau Dievo atimti mano išdidumą, ir Dievas atsakė man: „Ne“. Jis pasakė, kad išdidumas neatimamas. Nuo jo atsisakoma. Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atsakė man: „Ne”. Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs....
„Tai norėtum pasikalbėt su manim?“ – paklausė Dievas. „Jei turite laiko“ atsakiau. Dievas nusišypsojo. „Mano laikas yra amžinybė. Kokie tie tavo klausimai?“ „Kas Jus labiausiai stebina žmonėse?“ Dievas atsakė: „Jiems atsibosta būti vaikais, jie skuba užaugti, o vėliau tetrokšta sugrįžti į vaikystę. Jie praranda...
Kodėl Tu stovi už visų, mano Mylimasis, ir jų šešėlyje slepies? Jie stumdo Tave, praeina dulkinu keliu ir visiškai Tavęs nepaiso. Aš laukiu čia vargingas valandas, dėliodama Tau skirtas dovanas, tačiau praeiviai nuolatos ateina ir vieną po kitos gėles pasiima. Mano pintinė jau beveik...
Keletas minčių, užrašytų per vienos maldos grupės rekolekcijas… Aš supratau… Aš supratau, kad gyvenimas yra gražus darant gerus darbus. Dievas tau visada atsilygina. Aš supratau, kad gyvenime padariau didelę klaidą, kai visada visais pasitikėjau. Gyvenime tikėti kitais yra pavojinga, nes teisingų žmonių labai maža....
-Autorius nežinomas- Žmogus sušnabždėjo: „Dieve, kalbėk su manimi” Ir pievų vieversys užgiedojo. Bet žmogus negirdėjo… Taigi žmogus šūktelėjo: „Dieve, kalbėk su manimi” Ir griaustinis ir žaibas nusirito dangumi. Bet žmogus nesiklausė… Žmogus apsižvalgė aplink ir pasakė: „Dieve, pasirodyk” Ir žvaigždė suspindo ryškiai. Bet žmogus...
Naujausi komentarai: