Aktyviai agresyvaus elgesio pamokos

Tik trumparegiam ir neišprususiam žmogui gali pasirodyti, kad agresyvus elgesys yra smerkiamas mūsų visuomenės kasdienybėje. Pripažinkite, juk visi jaučiame troškimą aplenkti kaimyną Petraitį: būti geresni už jį, uždirbti daugiau, turėti gražesnį butą (ar namą) ir užauginti geresnius vaikus. Tad šis trumpas kursas – kaip tik tau, drovus ir susivaržęs lietuvi! Jį išklausęs ir įvykdęs, atrasi vidinius išteklius tikslams įgyvendinti, būsi galingas ir stiprus kaip niekad.

Kurso tikslas – išmokti atpalaiduoti instinktyvią agresijos (remiamasi S. Freudo mintimi apie eros ir tanatos instinktus) energiją, nepakęsti frustracijos, išlaisvinti gyvulišką impulsyvumą.

Pirma pamoka – pažadinkime savo gyvulį

Kiekvienas turime gyvuliško prado ir kaip įmanydami stengiamės tai nuneigti. Tam, kad būtum kaip reikiant agresyvus, reikia pabudinti gyvulį. Jei esi vyras ir išgirdai žodžius „Parše tu!“, žinok, esi arti tikslo. Gyvulys dažnai išlenda konflikto metu, kai viduje kunkuliuoja emocijos, pyktis. Neverta tada jo stabdyti, nes ką čia žinai, kokį gyvulį konkurentas ištrauks iš užančio…

Kitas pasiūlymas – išlaisvinti savo impulsus. Laukinis gyvulys neturi dienotvarkės, „planerio” ir metinių tikslų. Jis yra instinktyvus ir impulsyvus. Pasistenk ir tu toks tapti.

Antra pamoka – atpažįstame ir pasinaudojame frustracija

Būti agresyviam labai padeda frustruojančios situacijos: nespėjai į autobusą, nebeliko nukainotų prekių, viršininkas, užuot padidinęs atlyginimą, jį sumažino, žmonai mėnesinės ir t. t. Tose situacijose tiesiog siutas suima, vidus užverda ir neduok Dieve kas pasimaišys tau po kojomis – sutrypsi negyvai. Tad, jei tikrai sieki būti kaip reikiant agresyvus, ieškok savo gyvenime ir patirk kuo daugiau aukščiau minėtų situacijų. Tavo agresyvumas tiesiog liesis per kraštus…

Trečia pamoka – ieškome aukos

Manykime, kad agresijos jau turi pakankamai, tuomet kyla klausimas: kur ją visą padėti? Daužyti namų apyvokos daiktus yra finansiškai nenaudinga, mušti žmoną (moterims – vyrą) ar vaikus – socialiai negražu. Belieka surasti arba jau minėtą Petraitį (bet geriau jau kitam mieste), arba šiaip anoniminį praeivį. Skiriamieji tokio žmogelio požymiai:

• „susitraukusi“ neverbalika – pečiai nusvirę ir suglausti, galva nuleista, trumpi greiti žingsniai, murmėjimas po nosim;
• tau priėjus, dar labiau susigūžia ir traukiasi atatupstas;
• kalba tyliai ir neužtikrintai.

Pamoką būsi išmokęs tada, kai rasi bent penkis tokius žmones.

Ketvirta pamoka – mokomės „užsirauti“

„Užsirauti“ – tai užmegzti pradinį kontaktą su auka. Juk negali tiesiog prieiti ir iš karto elgtis agresyviai, todėl svarbu mokėti keletą įžanginių sakinių: „Gal žinai, kiek valandų?“, „Kur čia Soboras (ar šiaip įžymi miesto vieta)?“ Jau atgyvenęs, bet kaip pradedantiesiems visai tinkamas kreipimasis: „Gal turi pridegt?“ Nepaisant aukos atsakymo, tari kažką panašaus į: „Ateini čia, pasakiau!“ arba „Ką tu man pasakei?“ Ir visai nesvarbu, kad žmogus stovi šalia tavęs arba kad atsakė visai logiškai ir teisingai. Tokia tavo žodžių dviprasmybė tik dar labiau sutrikdys auką ir padarys ją lengviau prieinamą. Na, o kai jau pavyko įtikinti auką, kad ji „užsirovė”, liek agresiją į valias.

Penkta pamoka – pasižymime

Išliejus agresiją, svarbu nepamiršti paskutinio akcento. Tai gali būti pažeminantis spjūvis arba numesta nuorūka šalia gulinčio ir dejuojančio žmogaus. Gali susigalvoti savo ritualą. Pavyzdžiui, Zoro visiems braižydavo raidę Z, tu taip pat gali užrašyti kažką su markeriu žmogui ant kaktos. Svarbiausia būti originaliam ir kaip reikiant pažymėti savo agresijos proveržius.

Apibendrinant, juodas humoras čia, gerbiamieji. Bandžiau pajuokauti, bet jaučiu, kad tokiais dalykais nejuokaujama… Nekontroliuojama agresija retai kada duoda teigiamas pasekmes, dažniausiai jos būna labai skaudžios. Kurį laiką buvo smalsu patirti tą jausmą, kurį patiria mokinukas pasiųsdamas savo mokytoją ar darbuotojas – viršininką… Tačiau taip ir neišdrįsau, per mažai gyvulio liko viduj. Moralas: elkis drąsiai, kovok už save, tačiau atmink, kad viskam yra ribos (čia taip mane mama mokė).

O jau visai baigiant, viename konfliktų valdymo vadovėlyje perskaityta tiesa: „Tai, kaip žmogus sprendžia konfliktus, parodo, kiek toli jis yra pažengęs nuo gyvulio.“

Timas Petraitis