Kaip gerinti atmintį
Ką galime padaryti kasdienėse situacijose, kad geriau prisimintume žmogaus vardą ar šio skyriaus tezes? Kartais – kai negalime prisiminti kieno nors vardo, kai užmirštame kalbėdamiesi ko nors paklausti, kai pamirštame ką nors svarbaus pasiimti, kai stovime kambaryje, nesugebėdami prisiminti, ko čionai atėjome, – dėl savo užmaršumo išsigąstame (Herrmann, 1982). Ką galime padaryti, kad atminties sistema darytų kuo mažiau tokių klaidų? Taip kaip biologija naudinga medicinai, o botanika – žemės ūkiui, taip ir atminties psichologija gali padėti mokymui.
Mokykitės pakartotinai, kad galėtumėte daugiau prisiminti. Mokykitės papildomai. Kad įsimintumėte prisistačiusio asmens vardą, ištarkite jį sau, po kelių sekundžių vėl ištarkite, šiek tiek palūkėję pakartokite dar kartą. Kad išmoktumėte sąvoką, mokykitės ją per kelis kartus: darykite tai kasdienio gyvenimo aplinkybėmis – kartokite važiuodami autobusu, vaikščiodami po universitetą, laukdami paskaitos.
Daugiau laiko skirkite medžiagai kartoti arba aktyviai apie ją mąstykite. Nauji prisiminimai nėra tvirti. Lavinkite juos, ir jie sustiprės. Greitai skaitydami sudėtingus dalykus – ir mažai kartodami, – įsiminsite nedaug. Kartojimas ir kritiškas apmąstymas labiau padės. Aktyviai mokytis tikrai verta.
Padarykite medžiagą jums asmeniškai prasmingą. Kad susidarytų informacijos atkūrimo užuominų tinklas, visą tekstą ir paskaitų užrašus atpasakokite savais žodžiais. Atsakykite sau į skyrių pabaigoje pateikiamus klausimus, kad sąvokas pritaikytumėte savo gyvenime. Neprasmingai kartoti kieno nors kito žodžius yra gana neveiksminga. Geriau susikurti vaizdinius, informaciją suprasti ir sutvarkyti, susieti ją su tuo, kas jau žinoma arba jūsų patirta,ir viską pasakyti savais žodžiais. Jei neturėsite šių užuominų, jus gali sutrikdyti klausimas, kuriame bus pavartoti kiti negu jūsų įsiminti žodžiai. Kad atkūrimo užuominų būtų kuo daugiau, susidarykite kuo daugiau asociacijų.
Norėdami įsiminti nežinomus dalykus, naudokitės mnemoninėmis priemonėmis. Susiekite įsimenamus dalykus su pagalbiniais žodžiais. Sugalvokite pasakojimą, kuriame būtų ryškūs šių dalykų vaizdiniai. Sutvarkykite informaciją taip, kad ją būtų galima išreikšti akronimais.
Atnaujinkite savo atmintį, suaktyvindami informacijos atkūrimo užuominas. Mintyse atkurkite aplinkybes ir nuotaiką, kurios jus lydėjo įsimenant. Sugrįžkite į tą pačią vietą. Perkratykite savo atmintį, leisdami vienai minčiai priminti kitą.
Prisiminkite įvykius, kol jie dar neišblėsę ir kol nesusidūrėte su galima klaidinga informacija. Jei esate svarbaus įvykio liudininkai, užrašykite savo atsiminimus, prieš pasiduodami kitų įtaigai, kas galėjo įvykti.
Mažinkite interferenciją. Mokykitės prieš miegą. Nesimokykite vienu po kito labai panašių dalykų, pavyzdžiui, ispanų ir prancūzų kalbų, nes jie gali vienas kitam trukdyti.
Pasitikrinkite savo žinias: ir tam, kad jas pakartotumėte, ir tam, kad lengviau galėtumėte nustatyti, ko dar nežinote. Jei informaciją turėsite prisiminti vėliau, pernelyg nepasitikėkite tuo, kad galite ją atpažinti. Pasitikrinkite, kaip prisimenate, pasinaudodami mokymosi tikslais. Tuščiame lape pasižymėkite skyrius. Apibūdinkite sąvokas, prieš perskaitydami jų apibrėžimus knygos pabaigoje. Nepasitikrinus lengvai gali atsirasti perdėta savikliova. Tai pastebėjo Johnas Shaughnessy ir Eugene Zechmeisteris (1992) eksperimento su dviem studentų grupėmis metu. „Pakartotinio skaitymo”grupė kelis kartus perskaitė daugybę teiginių, kuriuose buvo pateikti faktai, vėliau vertino tikimybę, ar prisimins kiekvieną faktą, ir galiausiai buvo patikrinta, kaip šios grupės nariai prisimena medžiagą. Šios grupės studentai tvirtai pasitikėjo savo žiniomis net irtais klausimais, į kuriuos vėliau atsakė klaidingai. „Bandomųjų testų grupės”studentai taip pat perskaitė teiginius, tačiau likusį laiką jie atliko testus, kuriuose reikėjo atsiminti išmoktus faktus. Per galutinį išmoktos medžiagos patikrinimą„bandomųjų testų grupės”studentai pasirodė taip pat sėkmingai kaip ir „pakartotinio skaitymo grupės” Tačiau jie geriau skyrė tai, ką žino ir ko nežino. Akivaizdu, kad pasitikrinimas padeda geriau prisiminti ir gali padėti išsiaiškinti,ką žinote, ir šitaip suteikti galimybę daugiau laiko skirti tam, ko dar nežinote.Buvęs britų ministras pirmininkas Benjaminas Disraelis kartą yra pasakęs: „Suvokti tai, jog kažko nežinote, yra didelis žingsnis žinių link.”
Šaltinis: David G. Myers „Psichologija“.
Naujausi komentarai: