Ar esi geras sargybinis?
Ez 3, 16–21
I. Įžanga
Turiu problemą – klausiu savęs: ar turiu pasakyti žmogui, kuris nusideda, nuodėmiauja ir daro pikta Viešpaties akyse?
A. Kai kurie pasakys: „Neteiskite, ir nebūsite teisiami.“
B. Geriau negadinti santykių – geriau patylėti, praeiti tylomis, užmerkti akis, kad nematyti.
C. Gal aš per daug kišuosi į svetimus reikalus?
D. Gal apskritai – kas aš esu, kad eičiau ir sakyčiau?
II. Gal ir jūs susiduriate su panašiomis mintimis, abejonėmis ir dejone?
A. Gal irgi kyla tokių klausimų?
B. Kaip atrodysime nuėję ir pasakę?
C. O gal geriau patylėti? Taip nesugadinsime santykių, būsime geri draugai, turėsime galimybę draugauti, ir gal kada nors, kaip nors pasakysime ar parodysime savo gyvensena, kaip reikia gyventi. Bet jokiu būdu nieko nesakysime!
D. Kur rasti teisingus atsakymus?
III. Ar Dievas turi ką nors pasakyti apie šitą problemą?
A. Ezekielio 3, 16–21
B. Dievas paskyrė tave ir mane būti sargybiniais šiame pasaulyje.
1. Aš esu sargybinis
a) Ez 3, 16: Septynioms dienoms praėjus, Viešpats kalbėjo man:
Ez 3, 17: „Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu.“
b) Nors šis posakis yra metaforiškas, jis vis dėlto pabrėžia didžiulę Ezechielio atsakomybę. Ar krikščionių pareiga perspėti šios kartos pražuvėlius yra mažesnė?
c) Jūs esate pasaulio šviesa.
d) Jūs esate pasaulio druska.
2. Perspėjimas nedorėliams
a) Ez 3, 18–19:
„Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi’, bet tu neįspėsi jo ir nepamokysi, kad jis paliktų savo nedorą kelią ir išliktų gyvas, nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.
Jei tu įspėsi nedorėlį, bet jis neatsivers nuo savo nedorybių ir nepakeis savo kelių, jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet tu išgelbėsi savo sielą.“
b) Kaip dažnai mes nieko nesakome žmonėms apie jų nuodėmes?
c) Jei iš tiesų juos mylėtume ir jie mums rūpėtų – perspėtume juos apie gresiančią mirtį – ir ne tik fizinę, bet ir dvasinę.
3. Perspėjimas teisiajam
a) Ez 3, 20–21:
„Jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.
Jei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklausė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą.“
b) Trečias atvejis – klystantis teisusis. Retkarčiais Ezechielis susidurdavo su žmogumi, kurio pagrindinė orientacija buvo teisinga, bet jis akimirksniu nuklydo nuo ištikimybės kelio.
c) Kartais Dievas leidžia, kad toks žmogus susidurtų su išbandymu – tam tikra pagunda, sunkumu ar suklupimo akmeniu.
d) Tiesa, kad Dievas negundo žmogaus, norėdamas jį sunaikinti. Tačiau Jis leidžia bandymus, kad tikėjimas būtų išmėgintas ir patvirtintas.
e) Suklupimas nebuvo neišvengiamas. Jis visada buvo susijęs su moraliniu pasirinkimu. Be to, Dievas parūpino budėtoją, kad įspėtų, kur yra pavojus.
f) Tokiuose sunkumuose tie, kurie buvo paviršutiniškai pamaldūs, galėjo pasiduoti ir nukrypti nuo teisumo kelio. Tada praeities teisūs poelgiai nebebūtų prisimenami. Jei tokio žmogaus neįspėtum, jis mirtų, o sargybinis taptų kaltu (Ez 3, 20).
g) Gal 6, 1: „Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasia, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėte sugundyti.“
(1) Žodis lietuvių kalboje pataisykite yra graikiškas katartizó. Senovės graikų medicinoje jis reiškė išnirusio sąnario – pvz., peties – įstatymą į vietą. Tai labai įdomu, nes esame Jėzaus kūnas: jei kuris nors narys susitepęs ir nuodėmiauja, jis tampa tarsi neveikiančia kūno dalimi, kurią reikia pataisyti, atkurti.
IV. Ką tu asmeniškai turėtum daryti?
A. Visų pirma, kai matai, kad brolis ar sesuo nusideda:
- Ištirk savo širdį – ar tu pats nesi nuodėmėje?
- Kadangi esi krikščionis, Dievas tave paskyrė kaip sargybinį – kad saugotum save ir aplink esančius žmones.
- Ištirk ir suprask Dievo žodžio šviesoje – ar tai tikrai nuodėmė?
a) Ar tai tik man pasirodė, kad tai nuodėmė?
b) Pvz., man nepatinka, kaip tu apsirengęs, kur eini, ką klausai, žiūri ar kaip elgiesi – ar tai tik nuomonė, ar tikra nuodėmė? - Tavo pareiga yra neteisti:
a) Suvokime, jog mes esame sargybiniai, o ne teisėjai.
b) Mūsų pareiga yra perspėti.
c) Tai reikia daryti jautriai, tinkamu metu, su malda, su Dievo Žodžiu.
B. Galbūt tu nenori nieko sakyti, daryti ar veikti.
- Kaip pranašas Joną:
a) Dievas įsakė jam eiti į Ninevę ir skelbti Jo žodį, kad žmonės atgailautų.
b) Jonas nenorėjo to daryti.
c) Jis elgėsi priešingai – sėdo į pirmą pasitaikiusį laivą, plaukiantį į priešingą pusę.
d) Taip jis stengėsi pabėgti nuo Viešpaties veido.
C. Tavo ir mano pareiga:
Pat 24, 11–12:
„Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.
Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.“
V. Kaip būtų, kaip viskas pasikeistų, jei mes visi taip elgtumės?
A. Kaip viskas galėtų atrodyti?
B. Jei nesusipyktume tarpusavyje, vienas kitą – tarsi peiliai – paaštrintume meilei ir geriems darbams.
C. Būtume nuolankūs, eitume arčiau Viešpaties, norėtume padėti vienas kitam, pakeldami ir padrąsindami atsisakyti nuodėmių bei ydų.
D. Taptume tokia Bažnyčia, kuri būtų Dievobaiminga.
Juozas Kažukauskas
Naujausi komentarai: