Būkite ramūs

J. Edwards Būkite ramūs ir pažinkite, kad Aš esu Viešpats „Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.“ (Psal. 46:1) Ši psalmė skamba kaip bažnyčios himnas didelių sukrėtimų ir nelaimių metu. Bažnyčia giriasi savo Dievu, kuris teikia paguodą, stiprybę ir pagalbą sunkių išbandymų metu. „Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje. Todėl nebijosime, nors kalnai griūtų į jūros gelmę.“ (Psl. 46:1,2). Dievas yra ne tik pagalba savo tautai, bet ir gaivinanti upė, suteikianti stiprybės ir džiaugsmo tuo laiku, kai visas pasaulis skęsta bėdose ir baimėse (Psal. 46:4-6,8). Toje pačioje psalmėje skaitome, kaip Dievas gelbsti ją iš visų nelaimių, ypač karų ir priešų pykčio: „Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.“ (Psal. 46:9). Jis sustabdo karus, nukreiptus prieš Jo tautą, sulaužo lankus, nutaikytus į Jo žmones. Ir toliau Jis sako: „Būkite ramūs ir žinokite, jog Aš esu Dievas“. Dievo nepriklausomybė apsireiškia Jo darbuose, apie kuriuos skaitėme ankstesnėse eilutėse. Visi šie baisūs įvykiai, kuriems Jis leido įvykti ir kurių sūkuryje Jis saugo savo tautą, apreiškia Jo didybę ir viešpatavimą. Per juos Dievas parodo savo jėgą ir suverenumą ir įsako visiems būti ramiems bei pažinti Jį. Jis sako: „Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, žinomas visoje žemėje“. Taigi visose gyvenimo aplinkybėse mes turime būti ramūs prieš Jį ir pasitikėti Jo gailestingumu. Tai reiškia, kad mes turime valdyti savo liežuvį ir sulaikyti jį nuo murmėjimo prieš Dievo veiksmus ir tuščių bei kvailų kalbų. Mes turime išlikti ramūs savo veiksmuose, kad netaptume priešais Dievo kelyje. Mes turime išlaikyti savo širdyse tyrą nuolankumą prieš Dievo nepriklausomą valią, nesvarbu, kokia ji bebūtų. Be to, nepamirškime, kad Jis yra Dievas. Vien tai jau yra pakankama priežastis išlikti ramiu ir nuolankiu prieš Jį, be murmėjimo, be Jo veiksmų vertinimo ir priešinimosi jiems. Kaip mes galime tai padaryti? Pirmiausia suprasdami, kad Jis yra Dievas. Viešpats nereikalauja iš mūsų aklo paklusnumo. Tikras paklusnumas kyla iš priežasties matymo ir suvokimo, kodėl reikia daryti vieną ar kitą dalyką. Jau vien supratimo, kad Dievas yra Dievas, pakanka, kad mes nustotume aptarinėti Jo darbus ir priešintis jiems. Pagalvokime štai apie ką:

1. 3. • Jis yra Dievas ir viskas yra Jo, todėl Jis turi teisę elgtis su viskuo taip, kaip Jam patinka. Viskas šiame pasaulyje yra Jo. „Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.“ (Jobo 41:11). „Viešpačiui, tavo Dievui priklauso dangus ir žemė bei viskas, kas joje yra.“ (Įst. 10:14). Viskas yra Dievo, nes viskas atėjo iš Jo. Žmonių sukurti dalykai nepriklauso jiems visiškai. Žmogus gali pasistatyti namą, bet šis nepriklauso vien tik jam, nes visos medžiagos, iš kurių jis statė jį, nėra jo sukurtos. Visa kūrinija yra Dievo galios vaisius, todėl viskas yra Jo ir priklauso nuo Jo valios. „Viešpats sukūrė viską dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.“ (Pat. 16:4). Taigi viskas ateina iš Dievo, viskas yra Jo palaikoma ir viskas išnyks, ką Jis nuspręs. „Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen.“ (Rom. 11:36). „Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“ (Kol. 1:16,17). Visa žmonija yra Jo ir jos egzistavimas priklauso nuo Jo. Mūsų sielos ir sugebėjimai priklauso Jam. „Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus“ (Jer. 18:4).
      1. 4. • Dievas yra Dievas, todėl Jis yra nepriklausomas nuo nieko. Jis yra vertas būti nepriklausomu. Kartais žmonės turi daugiau, nei yra verti, bet Dievas yra ne tik visatos Šeimininkas, iš kurio viskas yra ir nuo kurio viskas priklauso, bet ir yra toks tobulas bei nuostabus savo prigimtyje, kad yra vertas būti nepriklausomu virš visko. Niekas neturėtų drįsti prieštarauti Jo nepriklausomam veikimui. Jis yra Visagalis, valdantis visą visatą, todėl nei šlovė, nei garbė nėra per daug didelės Jam. Viskas danguje ir žemėje – angelai ir žmonės – yra niekas, palyginus juos su Juo. Jie yra tik lašas jūroje, smiltis kopose. Viskas yra Dievo rankose, todėl Jis gali tai naudoti taip, kaip nori. Jo valia ir norai yra svarbesni už kūrinijos norus, todėl Jo valia turi išsipildyti, nesvarbu, kad kūriniai ir nenori to.
            Jei viskas nebūtų tokios išminties ir tobulumo valdžioje, pasaulyje viešpatautų betvarkė ir chaosas, todėl visi įvykiai, ypač svarbūs, turi būti Viešpaties kontrolėje. Kvaila galvoti, kad Dievas yra įpareigotas užkirsti kelią žmogui nuodėmiauti, kad taip šis išvengtų atitinkamos bausmės. Tai reikštų, kad nėra jokios moralinės Dievo valdžios virš žmonių, nes tada pats Dievas duotų įsakymus ir kartu darytų viską, kad tik žmogus išpildytų juos. Kam tuomet būtų reikalingi pažadai ir įspėjimai? Dievas gali leisti žmonėms nuodėmiauti ir anksčiau ar vėliau nubausti juos už tai, nes to reikalauja teisingumas. Visatos Valdytojas yra išmintingas, todėl Jis nepalieka nieko atsitiktinumui. Dėl savo begalinės išminties Jis yra nepriklausomas, o Jo beribė jėga leidžia Jam išpildyti tai, ko reikalauja išmintis. Be to, Viešpats yra absoliučiai šventas, teisingas ir geras, todėl Jis gali valdyti pasaulį pačiu geriausiu būdu. Taigi, jei mes suvokiame, koks Dievas yra, galime būti ramūs, paklusnūs ir susilaikantys nuo Jo kelių ir sprendimų vertinimo. „Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius.“ (Apr. 5:13).
            5. • Dievas sėdi savo soste ir Jo valdžiai paklūsta visi. Jo jėga ir viešpatavimas bus išaukštinti, kaip Jis ir sako: „Aš būsiu išaukštintas tautose, žinomas visoje žemėje.“ (Psal. 46:10). Jis visiems parodys, kad yra aukščiausias visos žemės Valdytojas. Jis vykdo savo valią danguje ir žemėje, ir niekas negali sulaikyti Jo rankos. Nėra nieko, kas galėtų sustabdyti, pakreipti ar padaryti neveiksmingais Jo kelius. „Viešpats yra didis supratime ir nuostabus veiksmuose. Jo planai išsilaiko ir Jis išpildys tai, ką nori.“ Nėra tokios išminties, proto nė sugebėjimų, kurie pasipriešintų Viešpačiui. Viską, ką Jis daro, lieka amžiams. Niekas negali nei pridėti prie to, ką Jis daro, nei atimti nuo to. Kai Jis veikia, kas Jam pasipriešins? Jis gali, jei nori, sunaikinti savo priešus. Jei žmonės, norėdami sukliudyti Jo planams, susivienija, Jis „sulaužo lankus, perlaužia ietis, sudegina vežimus“. Viešpats pagal savo valią numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina, „…kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu piktą. Aš Viešpats, visa tai darau.“ (Izaijo 45:6,7). Nei garbingi, nei turtingi, nei išmintingi negali pasipriešinti Jo valiai. Dievas paniekina išmintinguosius, atstumia kilminguosius ir nesuteikia jokių privilegijų turtingajam prieš vargšą. Dievo patarimai ir širdies sumanymai eina iš kartos į kartą. Kai Jis duoda taiką, kas gali sukelti konfliktus? Kai Jis paslepia savo veidą, kas gali matyti Jį? To, ką Jis sugriauna, niekas negali atstatyti; to, ką Jis nutildo, niekas negali prakalbinti. Jei Jis nusprendžia, kas Jį sulaikys? Ir kai ištiesia savo ranką, kas ją patrauks? Nėra jokio būdo, kuriuo būtų įmanoma pasipriešinti Dievo nepriklausomybei ir Jo keliams. „Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.“ (Rom. 9:18). Dievo rankose yra pragaro ir mirties raktai. Jis atidaro ir niekas negali uždaryti; Jis uždaro ir niekas negali atidaryti. Argi visa tai neapšviečia mūsų priešinimosi Jo veiksmams kvailumo? O kokie išmintingi yra tie, kurie ramiai ir laisvanoriškai paklūsta Jam!
            • Dievas yra Dievas, todėl Jis turi teisę atkeršyti visiems, kurie priešinasi Jo valdžiai. Jis yra išmintingas širdyje ir galingas jėgoje. Kas gali užsikietinti prieš Jį ir išlikti ramus? Į šį klausimą turi atsakyti kiekvienas, bandantis priešintis Jam. Ir vargas tam, kuris nori kovoti su Dievu! Ar jis sugebės apginti savo pozicijas prieš Jį? Viešpats parodys savo galybę kiekvienam išdidžiam priešui. Jie bus kaip šiaudai vėjyje, kaip ožio taukai ant ugnies. Jie išnyks ir niekas nebeprisimins jų. Amen.
            „Estad Quietos y Conoced Que Yo Soy Dios” Iš ispanų kalbos vertė: protestantas.com Šaltinis: http://www.iglesiareformada.com/

1. 3. • Jis yra Dievas ir viskas yra Jo, todėl Jis turi teisę elgtis su viskuo taip, kaip Jam patinka. Viskas šiame pasaulyje yra Jo. „Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.“ (Jobo 41:11). „Viešpačiui, tavo Dievui priklauso dangus ir žemė bei viskas, kas joje yra.“ (Įst. 10:14). Viskas yra Dievo, nes viskas atėjo iš Jo. Žmonių sukurti dalykai nepriklauso jiems visiškai. Žmogus gali pasistatyti namą, bet šis nepriklauso vien tik jam, nes visos medžiagos, iš kurių jis statė jį, nėra jo sukurtos. Visa kūrinija yra Dievo galios vaisius, todėl viskas yra Jo ir priklauso nuo Jo valios. „Viešpats sukūrė viską dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.“ (Pat. 16:4). Taigi viskas ateina iš Dievo, viskas yra Jo palaikoma ir viskas išnyks, ką Jis nuspręs. „Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen.“ (Rom. 11:36). „Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“ (Kol. 1:16,17). Visa žmonija yra Jo ir jos egzistavimas priklauso nuo Jo. Mūsų sielos ir sugebėjimai priklauso Jam. „Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus“ (Jer. 18:4).
      1. 4. • Dievas yra Dievas, todėl Jis yra nepriklausomas nuo nieko. Jis yra vertas būti nepriklausomu. Kartais žmonės turi daugiau, nei yra verti, bet Dievas yra ne tik visatos Šeimininkas, iš kurio viskas yra ir nuo kurio viskas priklauso, bet ir yra toks tobulas bei nuostabus savo prigimtyje, kad yra vertas būti nepriklausomu virš visko. Niekas neturėtų drįsti prieštarauti Jo nepriklausomam veikimui. Jis yra Visagalis, valdantis visą visatą, todėl nei šlovė, nei garbė nėra per daug didelės Jam. Viskas danguje ir žemėje – angelai ir žmonės – yra niekas, palyginus juos su Juo. Jie yra tik lašas jūroje, smiltis kopose. Viskas yra Dievo rankose, todėl Jis gali tai naudoti taip, kaip nori. Jo valia ir norai yra svarbesni už kūrinijos norus, todėl Jo valia turi išsipildyti, nesvarbu, kad kūriniai ir nenori to.
            Jei viskas nebūtų tokios išminties ir tobulumo valdžioje, pasaulyje viešpatautų betvarkė ir chaosas, todėl visi įvykiai, ypač svarbūs, turi būti Viešpaties kontrolėje. Kvaila galvoti, kad Dievas yra įpareigotas užkirsti kelią žmogui nuodėmiauti, kad taip šis išvengtų atitinkamos bausmės. Tai reikštų, kad nėra jokios moralinės Dievo valdžios virš žmonių, nes tada pats Dievas duotų įsakymus ir kartu darytų viską, kad tik žmogus išpildytų juos. Kam tuomet būtų reikalingi pažadai ir įspėjimai? Dievas gali leisti žmonėms nuodėmiauti ir anksčiau ar vėliau nubausti juos už tai, nes to reikalauja teisingumas. Visatos Valdytojas yra išmintingas, todėl Jis nepalieka nieko atsitiktinumui. Dėl savo begalinės išminties Jis yra nepriklausomas, o Jo beribė jėga leidžia Jam išpildyti tai, ko reikalauja išmintis. Be to, Viešpats yra absoliučiai šventas, teisingas ir geras, todėl Jis gali valdyti pasaulį pačiu geriausiu būdu. Taigi, jei mes suvokiame, koks Dievas yra, galime būti ramūs, paklusnūs ir susilaikantys nuo Jo kelių ir sprendimų vertinimo. „Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius.“ (Apr. 5:13).
            5. • Dievas sėdi savo soste ir Jo valdžiai paklūsta visi. Jo jėga ir viešpatavimas bus išaukštinti, kaip Jis ir sako: „Aš būsiu išaukštintas tautose, žinomas visoje žemėje.“ (Psal. 46:10). Jis visiems parodys, kad yra aukščiausias visos žemės Valdytojas. Jis vykdo savo valią danguje ir žemėje, ir niekas negali sulaikyti Jo rankos. Nėra nieko, kas galėtų sustabdyti, pakreipti ar padaryti neveiksmingais Jo kelius. „Viešpats yra didis supratime ir nuostabus veiksmuose. Jo planai išsilaiko ir Jis išpildys tai, ką nori.“ Nėra tokios išminties, proto nė sugebėjimų, kurie pasipriešintų Viešpačiui. Viską, ką Jis daro, lieka amžiams. Niekas negali nei pridėti prie to, ką Jis daro, nei atimti nuo to. Kai Jis veikia, kas Jam pasipriešins? Jis gali, jei nori, sunaikinti savo priešus. Jei žmonės, norėdami sukliudyti Jo planams, susivienija, Jis „sulaužo lankus, perlaužia ietis, sudegina vežimus“. Viešpats pagal savo valią numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina, „…kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu piktą. Aš Viešpats, visa tai darau.“ (Izaijo 45:6,7). Nei garbingi, nei turtingi, nei išmintingi negali pasipriešinti Jo valiai. Dievas paniekina išmintinguosius, atstumia kilminguosius ir nesuteikia jokių privilegijų turtingajam prieš vargšą. Dievo patarimai ir širdies sumanymai eina iš kartos į kartą. Kai Jis duoda taiką, kas gali sukelti konfliktus? Kai Jis paslepia savo veidą, kas gali matyti Jį? To, ką Jis sugriauna, niekas negali atstatyti; to, ką Jis nutildo, niekas negali prakalbinti. Jei Jis nusprendžia, kas Jį sulaikys? Ir kai ištiesia savo ranką, kas ją patrauks? Nėra jokio būdo, kuriuo būtų įmanoma pasipriešinti Dievo nepriklausomybei ir Jo keliams. „Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.“ (Rom. 9:18). Dievo rankose yra pragaro ir mirties raktai. Jis atidaro ir niekas negali uždaryti; Jis uždaro ir niekas negali atidaryti. Argi visa tai neapšviečia mūsų priešinimosi Jo veiksmams kvailumo? O kokie išmintingi yra tie, kurie ramiai ir laisvanoriškai paklūsta Jam!
            • Dievas yra Dievas, todėl Jis turi teisę atkeršyti visiems, kurie priešinasi Jo valdžiai. Jis yra išmintingas širdyje ir galingas jėgoje. Kas gali užsikietinti prieš Jį ir išlikti ramus? Į šį klausimą turi atsakyti kiekvienas, bandantis priešintis Jam. Ir vargas tam, kuris nori kovoti su Dievu! Ar jis sugebės apginti savo pozicijas prieš Jį? Viešpats parodys savo galybę kiekvienam išdidžiam priešui. Jie bus kaip šiaudai vėjyje, kaip ožio taukai ant ugnies. Jie išnyks ir niekas nebeprisimins jų. Amen.
            „Estad Quietos y Conoced Que Yo Soy Dios” Iš ispanų kalbos vertė: protestantas.com Šaltinis: http://www.iglesiareformada.com/

• Viešpats yra Dievas, absoliutus ir tobulas, todėl neįmanoma, kad Jis klystų ar būtų blogas. Jis, būdamas amžinas ir nepriklausomas nuo nieko, negali turėti apribojimų nei savo egzistavime, nei savo savybėse. Jei prigimtyje yra kažkokios ribos, tam yra priežastis; bet koks ribotas dalykas turi to priežastį. Tačiau tas, kas neturi priežasties, negali būti ribotas. Dievo darbai įrodo, kad Jo išmintis ir jėga neturi ribų. Tas, kuris padarė viską iš nieko, viską ir išlaiko bei viešpatauja ir vadovauja viskam per visus amžius. Jis nepavargsta, nes Jo jėga yra beribė. Viešpats viską sukūrė ir valdo; Jis žino viską apie mažiausią ir didžiausią vien pažvelgęs į jį. O tai įmanoma tik tuomet, kai toks Asmuo turi neribotą pažinimą. Dievas ne tik turi begalinę jėgą ir neribotą pažinimą, bet ir yra tobulai šventas. Netobulumas yra šventumo trūkumas. Kur nėra tamsos ir melo, ten yra šventumas. Nedorumo ir begalinės šviesos negali egzistuoti kartu. Dievas yra visiškai nepriklausomas, todėl neįmanoma, kad Jis pasiduotų pagundymui ar suklystų. Tam nėra jokio motyvo. Egoizmas yra gundymo į bloga šaknis. Taigi, kaip galėtų Visagalis, kuriam nieko netrūksta, būti gundomas į bloga? Neįmanoma, kad Dievas, kuris yra absoliučiai šventas, kristų į blogį.

2. • Dievas yra didis, peržengiantis bet kokį supratimą, todėl mes esame visiškai kvaili, jei vertiname Jo sprendimus, kurie mums yra nesuvokiami. Jei Jis būtų asmuo, kurį mes galėtume suprasti, tuomet Jis nebūtų Dievas. Dievo prigimtyje yra daug dalykų ir Jo elgesyje yra daug darbų, kurie mums yra nesuvokiami; mes niekada jų nesuprasime. Kuo mes laikome save, jei galvojame, kad galime suprasti Dievo kelius? Mes esame negabūs suvokti Dievą. Greičiau su riešuto kevalu išsemsime vandenyną, negu suprasime Jo kelius ir darbus. „Ar suvoksi tu Dievo paslaptis? Ar pasieksi Jo tobulumą? Jis aukštesnis už dangų. Gilesnis už pragarą. Kaip Jį pažinsi?“ (Jobo 11:7). Jei galėtume pajusti atstumą tarp mūsų ir Dievo, suprastume Pauliaus klausimą: „Ak, žmogau, kas tu esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Ar gali dirbinys priekaištauti meistrui: „Kodėl mane tokį padarei?“ (Rom. 9:20). Jei mes bandome surasti trūkumų Dievo viešpatavime, laikome save tinkamais patarti Jam, nors turėtume kartu su Pauliumi šaukti: „…o, Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesuvokiami Jo keliai.“ (Rom. 11:33). Tai turėtų žymiai daugiau naudos mums. Jei vaikai pradėtų kritikuoti valstybės valdymą ir vertinti valdžios sprendimus, visi pasakytų, kad jie „kiša savo nosį“ į per daug sudėtingus jiems reikalus. O kas esame mes, jei ne kūdikiai? Mūsų išmintis, palyginus ją su Dievo išmintimi, yra menkesnė už kūdikių, todėl suvokime tai ir elkimės pagal tai. „Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami. Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.“ (Psal. 131:1,2). Vien suvokimo, kad tarp mūsų ir Dievo, tarp mūsų mąstymo ir Dievo kelių yra didelis atstumas, turėtų pakakti, kad mes nutiltume ir nuolankiai sutiktume su tuo, ką Dievas daro, nesvarbu, kaip nesuprantamai ir paslaptingai beatrodytų Jo sprendimai. Mes taip pat neturime jokios teisės laukti, kad Dievas paaiškins mums visų savo veiksmų priežastis. Viešpats neaiškina mums, žemės kirminams, savo reikalų ir tai yra suprantama. Juk tik taip mes galime bent kažkiek suprasti atstumą, kuris skiria mus nuo Jo, o tai padeda mums garbinti Jį ir nuolankiai paklusti Jam. Jobas yra tinkamas pavyzdys mums. Jis Dievo sprendimu kentėjo kančias, bet Viešpats atsakė į jo klausimus ne aiškindamas viso to priežastis, o parodydamas jo, vargšo žemės kirmino, padėtį, kuri yra labai toli nuo Dievo aukštumų. Begalinė Dievo šlovė yra per daug ryški ir stipri žmogaus akiai; juk net angelai, galingos dvasios, prisidengia savo akis prieš ją (Iz. 6:2).

1. 3. • Jis yra Dievas ir viskas yra Jo, todėl Jis turi teisę elgtis su viskuo taip, kaip Jam patinka. Viskas šiame pasaulyje yra Jo. „Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.“ (Jobo 41:11). „Viešpačiui, tavo Dievui priklauso dangus ir žemė bei viskas, kas joje yra.“ (Įst. 10:14). Viskas yra Dievo, nes viskas atėjo iš Jo. Žmonių sukurti dalykai nepriklauso jiems visiškai. Žmogus gali pasistatyti namą, bet šis nepriklauso vien tik jam, nes visos medžiagos, iš kurių jis statė jį, nėra jo sukurtos. Visa kūrinija yra Dievo galios vaisius, todėl viskas yra Jo ir priklauso nuo Jo valios. „Viešpats sukūrė viską dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.“ (Pat. 16:4). Taigi viskas ateina iš Dievo, viskas yra Jo palaikoma ir viskas išnyks, ką Jis nuspręs. „Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen.“ (Rom. 11:36). „Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“ (Kol. 1:16,17). Visa žmonija yra Jo ir jos egzistavimas priklauso nuo Jo. Mūsų sielos ir sugebėjimai priklauso Jam. „Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus“ (Jer. 18:4).
      1. 4. • Dievas yra Dievas, todėl Jis yra nepriklausomas nuo nieko. Jis yra vertas būti nepriklausomu. Kartais žmonės turi daugiau, nei yra verti, bet Dievas yra ne tik visatos Šeimininkas, iš kurio viskas yra ir nuo kurio viskas priklauso, bet ir yra toks tobulas bei nuostabus savo prigimtyje, kad yra vertas būti nepriklausomu virš visko. Niekas neturėtų drįsti prieštarauti Jo nepriklausomam veikimui. Jis yra Visagalis, valdantis visą visatą, todėl nei šlovė, nei garbė nėra per daug didelės Jam. Viskas danguje ir žemėje – angelai ir žmonės – yra niekas, palyginus juos su Juo. Jie yra tik lašas jūroje, smiltis kopose. Viskas yra Dievo rankose, todėl Jis gali tai naudoti taip, kaip nori. Jo valia ir norai yra svarbesni už kūrinijos norus, todėl Jo valia turi išsipildyti, nesvarbu, kad kūriniai ir nenori to.
            Jei viskas nebūtų tokios išminties ir tobulumo valdžioje, pasaulyje viešpatautų betvarkė ir chaosas, todėl visi įvykiai, ypač svarbūs, turi būti Viešpaties kontrolėje. Kvaila galvoti, kad Dievas yra įpareigotas užkirsti kelią žmogui nuodėmiauti, kad taip šis išvengtų atitinkamos bausmės. Tai reikštų, kad nėra jokios moralinės Dievo valdžios virš žmonių, nes tada pats Dievas duotų įsakymus ir kartu darytų viską, kad tik žmogus išpildytų juos. Kam tuomet būtų reikalingi pažadai ir įspėjimai? Dievas gali leisti žmonėms nuodėmiauti ir anksčiau ar vėliau nubausti juos už tai, nes to reikalauja teisingumas. Visatos Valdytojas yra išmintingas, todėl Jis nepalieka nieko atsitiktinumui. Dėl savo begalinės išminties Jis yra nepriklausomas, o Jo beribė jėga leidžia Jam išpildyti tai, ko reikalauja išmintis. Be to, Viešpats yra absoliučiai šventas, teisingas ir geras, todėl Jis gali valdyti pasaulį pačiu geriausiu būdu. Taigi, jei mes suvokiame, koks Dievas yra, galime būti ramūs, paklusnūs ir susilaikantys nuo Jo kelių ir sprendimų vertinimo. „Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius.“ (Apr. 5:13).
            5. • Dievas sėdi savo soste ir Jo valdžiai paklūsta visi. Jo jėga ir viešpatavimas bus išaukštinti, kaip Jis ir sako: „Aš būsiu išaukštintas tautose, žinomas visoje žemėje.“ (Psal. 46:10). Jis visiems parodys, kad yra aukščiausias visos žemės Valdytojas. Jis vykdo savo valią danguje ir žemėje, ir niekas negali sulaikyti Jo rankos. Nėra nieko, kas galėtų sustabdyti, pakreipti ar padaryti neveiksmingais Jo kelius. „Viešpats yra didis supratime ir nuostabus veiksmuose. Jo planai išsilaiko ir Jis išpildys tai, ką nori.“ Nėra tokios išminties, proto nė sugebėjimų, kurie pasipriešintų Viešpačiui. Viską, ką Jis daro, lieka amžiams. Niekas negali nei pridėti prie to, ką Jis daro, nei atimti nuo to. Kai Jis veikia, kas Jam pasipriešins? Jis gali, jei nori, sunaikinti savo priešus. Jei žmonės, norėdami sukliudyti Jo planams, susivienija, Jis „sulaužo lankus, perlaužia ietis, sudegina vežimus“. Viešpats pagal savo valią numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina, „…kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu piktą. Aš Viešpats, visa tai darau.“ (Izaijo 45:6,7). Nei garbingi, nei turtingi, nei išmintingi negali pasipriešinti Jo valiai. Dievas paniekina išmintinguosius, atstumia kilminguosius ir nesuteikia jokių privilegijų turtingajam prieš vargšą. Dievo patarimai ir širdies sumanymai eina iš kartos į kartą. Kai Jis duoda taiką, kas gali sukelti konfliktus? Kai Jis paslepia savo veidą, kas gali matyti Jį? To, ką Jis sugriauna, niekas negali atstatyti; to, ką Jis nutildo, niekas negali prakalbinti. Jei Jis nusprendžia, kas Jį sulaikys? Ir kai ištiesia savo ranką, kas ją patrauks? Nėra jokio būdo, kuriuo būtų įmanoma pasipriešinti Dievo nepriklausomybei ir Jo keliams. „Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.“ (Rom. 9:18). Dievo rankose yra pragaro ir mirties raktai. Jis atidaro ir niekas negali uždaryti; Jis uždaro ir niekas negali atidaryti. Argi visa tai neapšviečia mūsų priešinimosi Jo veiksmams kvailumo? O kokie išmintingi yra tie, kurie ramiai ir laisvanoriškai paklūsta Jam!
            • Dievas yra Dievas, todėl Jis turi teisę atkeršyti visiems, kurie priešinasi Jo valdžiai. Jis yra išmintingas širdyje ir galingas jėgoje. Kas gali užsikietinti prieš Jį ir išlikti ramus? Į šį klausimą turi atsakyti kiekvienas, bandantis priešintis Jam. Ir vargas tam, kuris nori kovoti su Dievu! Ar jis sugebės apginti savo pozicijas prieš Jį? Viešpats parodys savo galybę kiekvienam išdidžiam priešui. Jie bus kaip šiaudai vėjyje, kaip ožio taukai ant ugnies. Jie išnyks ir niekas nebeprisimins jų. Amen.
            „Estad Quietos y Conoced Que Yo Soy Dios” Iš ispanų kalbos vertė: protestantas.com Šaltinis: http://www.iglesiareformada.com/

1. 3. • Jis yra Dievas ir viskas yra Jo, todėl Jis turi teisę elgtis su viskuo taip, kaip Jam patinka. Viskas šiame pasaulyje yra Jo. „Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.“ (Jobo 41:11). „Viešpačiui, tavo Dievui priklauso dangus ir žemė bei viskas, kas joje yra.“ (Įst. 10:14). Viskas yra Dievo, nes viskas atėjo iš Jo. Žmonių sukurti dalykai nepriklauso jiems visiškai. Žmogus gali pasistatyti namą, bet šis nepriklauso vien tik jam, nes visos medžiagos, iš kurių jis statė jį, nėra jo sukurtos. Visa kūrinija yra Dievo galios vaisius, todėl viskas yra Jo ir priklauso nuo Jo valios. „Viešpats sukūrė viską dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.“ (Pat. 16:4). Taigi viskas ateina iš Dievo, viskas yra Jo palaikoma ir viskas išnyks, ką Jis nuspręs. „Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen.“ (Rom. 11:36). „Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“ (Kol. 1:16,17). Visa žmonija yra Jo ir jos egzistavimas priklauso nuo Jo. Mūsų sielos ir sugebėjimai priklauso Jam. „Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus“ (Jer. 18:4).
      1. 4. • Dievas yra Dievas, todėl Jis yra nepriklausomas nuo nieko. Jis yra vertas būti nepriklausomu. Kartais žmonės turi daugiau, nei yra verti, bet Dievas yra ne tik visatos Šeimininkas, iš kurio viskas yra ir nuo kurio viskas priklauso, bet ir yra toks tobulas bei nuostabus savo prigimtyje, kad yra vertas būti nepriklausomu virš visko. Niekas neturėtų drįsti prieštarauti Jo nepriklausomam veikimui. Jis yra Visagalis, valdantis visą visatą, todėl nei šlovė, nei garbė nėra per daug didelės Jam. Viskas danguje ir žemėje – angelai ir žmonės – yra niekas, palyginus juos su Juo. Jie yra tik lašas jūroje, smiltis kopose. Viskas yra Dievo rankose, todėl Jis gali tai naudoti taip, kaip nori. Jo valia ir norai yra svarbesni už kūrinijos norus, todėl Jo valia turi išsipildyti, nesvarbu, kad kūriniai ir nenori to.
            Jei viskas nebūtų tokios išminties ir tobulumo valdžioje, pasaulyje viešpatautų betvarkė ir chaosas, todėl visi įvykiai, ypač svarbūs, turi būti Viešpaties kontrolėje. Kvaila galvoti, kad Dievas yra įpareigotas užkirsti kelią žmogui nuodėmiauti, kad taip šis išvengtų atitinkamos bausmės. Tai reikštų, kad nėra jokios moralinės Dievo valdžios virš žmonių, nes tada pats Dievas duotų įsakymus ir kartu darytų viską, kad tik žmogus išpildytų juos. Kam tuomet būtų reikalingi pažadai ir įspėjimai? Dievas gali leisti žmonėms nuodėmiauti ir anksčiau ar vėliau nubausti juos už tai, nes to reikalauja teisingumas. Visatos Valdytojas yra išmintingas, todėl Jis nepalieka nieko atsitiktinumui. Dėl savo begalinės išminties Jis yra nepriklausomas, o Jo beribė jėga leidžia Jam išpildyti tai, ko reikalauja išmintis. Be to, Viešpats yra absoliučiai šventas, teisingas ir geras, todėl Jis gali valdyti pasaulį pačiu geriausiu būdu. Taigi, jei mes suvokiame, koks Dievas yra, galime būti ramūs, paklusnūs ir susilaikantys nuo Jo kelių ir sprendimų vertinimo. „Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius.“ (Apr. 5:13).
            5. • Dievas sėdi savo soste ir Jo valdžiai paklūsta visi. Jo jėga ir viešpatavimas bus išaukštinti, kaip Jis ir sako: „Aš būsiu išaukštintas tautose, žinomas visoje žemėje.“ (Psal. 46:10). Jis visiems parodys, kad yra aukščiausias visos žemės Valdytojas. Jis vykdo savo valią danguje ir žemėje, ir niekas negali sulaikyti Jo rankos. Nėra nieko, kas galėtų sustabdyti, pakreipti ar padaryti neveiksmingais Jo kelius. „Viešpats yra didis supratime ir nuostabus veiksmuose. Jo planai išsilaiko ir Jis išpildys tai, ką nori.“ Nėra tokios išminties, proto nė sugebėjimų, kurie pasipriešintų Viešpačiui. Viską, ką Jis daro, lieka amžiams. Niekas negali nei pridėti prie to, ką Jis daro, nei atimti nuo to. Kai Jis veikia, kas Jam pasipriešins? Jis gali, jei nori, sunaikinti savo priešus. Jei žmonės, norėdami sukliudyti Jo planams, susivienija, Jis „sulaužo lankus, perlaužia ietis, sudegina vežimus“. Viešpats pagal savo valią numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina, „…kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu piktą. Aš Viešpats, visa tai darau.“ (Izaijo 45:6,7). Nei garbingi, nei turtingi, nei išmintingi negali pasipriešinti Jo valiai. Dievas paniekina išmintinguosius, atstumia kilminguosius ir nesuteikia jokių privilegijų turtingajam prieš vargšą. Dievo patarimai ir širdies sumanymai eina iš kartos į kartą. Kai Jis duoda taiką, kas gali sukelti konfliktus? Kai Jis paslepia savo veidą, kas gali matyti Jį? To, ką Jis sugriauna, niekas negali atstatyti; to, ką Jis nutildo, niekas negali prakalbinti. Jei Jis nusprendžia, kas Jį sulaikys? Ir kai ištiesia savo ranką, kas ją patrauks? Nėra jokio būdo, kuriuo būtų įmanoma pasipriešinti Dievo nepriklausomybei ir Jo keliams. „Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.“ (Rom. 9:18). Dievo rankose yra pragaro ir mirties raktai. Jis atidaro ir niekas negali uždaryti; Jis uždaro ir niekas negali atidaryti. Argi visa tai neapšviečia mūsų priešinimosi Jo veiksmams kvailumo? O kokie išmintingi yra tie, kurie ramiai ir laisvanoriškai paklūsta Jam!
            • Dievas yra Dievas, todėl Jis turi teisę atkeršyti visiems, kurie priešinasi Jo valdžiai. Jis yra išmintingas širdyje ir galingas jėgoje. Kas gali užsikietinti prieš Jį ir išlikti ramus? Į šį klausimą turi atsakyti kiekvienas, bandantis priešintis Jam. Ir vargas tam, kuris nori kovoti su Dievu! Ar jis sugebės apginti savo pozicijas prieš Jį? Viešpats parodys savo galybę kiekvienam išdidžiam priešui. Jie bus kaip šiaudai vėjyje, kaip ožio taukai ant ugnies. Jie išnyks ir niekas nebeprisimins jų. Amen.
            „Estad Quietos y Conoced Que Yo Soy Dios” Iš ispanų kalbos vertė: protestantas.com Šaltinis: http://www.iglesiareformada.com/

• Viešpats yra Dievas, absoliutus ir tobulas, todėl neįmanoma, kad Jis klystų ar būtų blogas. Jis, būdamas amžinas ir nepriklausomas nuo nieko, negali turėti apribojimų nei savo egzistavime, nei savo savybėse. Jei prigimtyje yra kažkokios ribos, tam yra priežastis; bet koks ribotas dalykas turi to priežastį. Tačiau tas, kas neturi priežasties, negali būti ribotas. Dievo darbai įrodo, kad Jo išmintis ir jėga neturi ribų. Tas, kuris padarė viską iš nieko, viską ir išlaiko bei viešpatauja ir vadovauja viskam per visus amžius. Jis nepavargsta, nes Jo jėga yra beribė. Viešpats viską sukūrė ir valdo; Jis žino viską apie mažiausią ir didžiausią vien pažvelgęs į jį. O tai įmanoma tik tuomet, kai toks Asmuo turi neribotą pažinimą. Dievas ne tik turi begalinę jėgą ir neribotą pažinimą, bet ir yra tobulai šventas. Netobulumas yra šventumo trūkumas. Kur nėra tamsos ir melo, ten yra šventumas. Nedorumo ir begalinės šviesos negali egzistuoti kartu. Dievas yra visiškai nepriklausomas, todėl neįmanoma, kad Jis pasiduotų pagundymui ar suklystų. Tam nėra jokio motyvo. Egoizmas yra gundymo į bloga šaknis. Taigi, kaip galėtų Visagalis, kuriam nieko netrūksta, būti gundomas į bloga? Neįmanoma, kad Dievas, kuris yra absoliučiai šventas, kristų į blogį.

2. • Dievas yra didis, peržengiantis bet kokį supratimą, todėl mes esame visiškai kvaili, jei vertiname Jo sprendimus, kurie mums yra nesuvokiami. Jei Jis būtų asmuo, kurį mes galėtume suprasti, tuomet Jis nebūtų Dievas. Dievo prigimtyje yra daug dalykų ir Jo elgesyje yra daug darbų, kurie mums yra nesuvokiami; mes niekada jų nesuprasime. Kuo mes laikome save, jei galvojame, kad galime suprasti Dievo kelius? Mes esame negabūs suvokti Dievą. Greičiau su riešuto kevalu išsemsime vandenyną, negu suprasime Jo kelius ir darbus. „Ar suvoksi tu Dievo paslaptis? Ar pasieksi Jo tobulumą? Jis aukštesnis už dangų. Gilesnis už pragarą. Kaip Jį pažinsi?“ (Jobo 11:7). Jei galėtume pajusti atstumą tarp mūsų ir Dievo, suprastume Pauliaus klausimą: „Ak, žmogau, kas tu esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Ar gali dirbinys priekaištauti meistrui: „Kodėl mane tokį padarei?“ (Rom. 9:20). Jei mes bandome surasti trūkumų Dievo viešpatavime, laikome save tinkamais patarti Jam, nors turėtume kartu su Pauliumi šaukti: „…o, Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesuvokiami Jo keliai.“ (Rom. 11:33). Tai turėtų žymiai daugiau naudos mums. Jei vaikai pradėtų kritikuoti valstybės valdymą ir vertinti valdžios sprendimus, visi pasakytų, kad jie „kiša savo nosį“ į per daug sudėtingus jiems reikalus. O kas esame mes, jei ne kūdikiai? Mūsų išmintis, palyginus ją su Dievo išmintimi, yra menkesnė už kūdikių, todėl suvokime tai ir elkimės pagal tai. „Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami. Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.“ (Psal. 131:1,2). Vien suvokimo, kad tarp mūsų ir Dievo, tarp mūsų mąstymo ir Dievo kelių yra didelis atstumas, turėtų pakakti, kad mes nutiltume ir nuolankiai sutiktume su tuo, ką Dievas daro, nesvarbu, kaip nesuprantamai ir paslaptingai beatrodytų Jo sprendimai. Mes taip pat neturime jokios teisės laukti, kad Dievas paaiškins mums visų savo veiksmų priežastis. Viešpats neaiškina mums, žemės kirminams, savo reikalų ir tai yra suprantama. Juk tik taip mes galime bent kažkiek suprasti atstumą, kuris skiria mus nuo Jo, o tai padeda mums garbinti Jį ir nuolankiai paklusti Jam. Jobas yra tinkamas pavyzdys mums. Jis Dievo sprendimu kentėjo kančias, bet Viešpats atsakė į jo klausimus ne aiškindamas viso to priežastis, o parodydamas jo, vargšo žemės kirmino, padėtį, kuri yra labai toli nuo Dievo aukštumų. Begalinė Dievo šlovė yra per daug ryški ir stipri žmogaus akiai; juk net angelai, galingos dvasios, prisidengia savo akis prieš ją (Iz. 6:2).

1. 3. • Jis yra Dievas ir viskas yra Jo, todėl Jis turi teisę elgtis su viskuo taip, kaip Jam patinka. Viskas šiame pasaulyje yra Jo. „Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.“ (Jobo 41:11). „Viešpačiui, tavo Dievui priklauso dangus ir žemė bei viskas, kas joje yra.“ (Įst. 10:14). Viskas yra Dievo, nes viskas atėjo iš Jo. Žmonių sukurti dalykai nepriklauso jiems visiškai. Žmogus gali pasistatyti namą, bet šis nepriklauso vien tik jam, nes visos medžiagos, iš kurių jis statė jį, nėra jo sukurtos. Visa kūrinija yra Dievo galios vaisius, todėl viskas yra Jo ir priklauso nuo Jo valios. „Viešpats sukūrė viską dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.“ (Pat. 16:4). Taigi viskas ateina iš Dievo, viskas yra Jo palaikoma ir viskas išnyks, ką Jis nuspręs. „Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen.“ (Rom. 11:36). „Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“ (Kol. 1:16,17). Visa žmonija yra Jo ir jos egzistavimas priklauso nuo Jo. Mūsų sielos ir sugebėjimai priklauso Jam. „Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus“ (Jer. 18:4).
      1. 4. • Dievas yra Dievas, todėl Jis yra nepriklausomas nuo nieko. Jis yra vertas būti nepriklausomu. Kartais žmonės turi daugiau, nei yra verti, bet Dievas yra ne tik visatos Šeimininkas, iš kurio viskas yra ir nuo kurio viskas priklauso, bet ir yra toks tobulas bei nuostabus savo prigimtyje, kad yra vertas būti nepriklausomu virš visko. Niekas neturėtų drįsti prieštarauti Jo nepriklausomam veikimui. Jis yra Visagalis, valdantis visą visatą, todėl nei šlovė, nei garbė nėra per daug didelės Jam. Viskas danguje ir žemėje – angelai ir žmonės – yra niekas, palyginus juos su Juo. Jie yra tik lašas jūroje, smiltis kopose. Viskas yra Dievo rankose, todėl Jis gali tai naudoti taip, kaip nori. Jo valia ir norai yra svarbesni už kūrinijos norus, todėl Jo valia turi išsipildyti, nesvarbu, kad kūriniai ir nenori to.
            Jei viskas nebūtų tokios išminties ir tobulumo valdžioje, pasaulyje viešpatautų betvarkė ir chaosas, todėl visi įvykiai, ypač svarbūs, turi būti Viešpaties kontrolėje. Kvaila galvoti, kad Dievas yra įpareigotas užkirsti kelią žmogui nuodėmiauti, kad taip šis išvengtų atitinkamos bausmės. Tai reikštų, kad nėra jokios moralinės Dievo valdžios virš žmonių, nes tada pats Dievas duotų įsakymus ir kartu darytų viską, kad tik žmogus išpildytų juos. Kam tuomet būtų reikalingi pažadai ir įspėjimai? Dievas gali leisti žmonėms nuodėmiauti ir anksčiau ar vėliau nubausti juos už tai, nes to reikalauja teisingumas. Visatos Valdytojas yra išmintingas, todėl Jis nepalieka nieko atsitiktinumui. Dėl savo begalinės išminties Jis yra nepriklausomas, o Jo beribė jėga leidžia Jam išpildyti tai, ko reikalauja išmintis. Be to, Viešpats yra absoliučiai šventas, teisingas ir geras, todėl Jis gali valdyti pasaulį pačiu geriausiu būdu. Taigi, jei mes suvokiame, koks Dievas yra, galime būti ramūs, paklusnūs ir susilaikantys nuo Jo kelių ir sprendimų vertinimo. „Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius.“ (Apr. 5:13).
            5. • Dievas sėdi savo soste ir Jo valdžiai paklūsta visi. Jo jėga ir viešpatavimas bus išaukštinti, kaip Jis ir sako: „Aš būsiu išaukštintas tautose, žinomas visoje žemėje.“ (Psal. 46:10). Jis visiems parodys, kad yra aukščiausias visos žemės Valdytojas. Jis vykdo savo valią danguje ir žemėje, ir niekas negali sulaikyti Jo rankos. Nėra nieko, kas galėtų sustabdyti, pakreipti ar padaryti neveiksmingais Jo kelius. „Viešpats yra didis supratime ir nuostabus veiksmuose. Jo planai išsilaiko ir Jis išpildys tai, ką nori.“ Nėra tokios išminties, proto nė sugebėjimų, kurie pasipriešintų Viešpačiui. Viską, ką Jis daro, lieka amžiams. Niekas negali nei pridėti prie to, ką Jis daro, nei atimti nuo to. Kai Jis veikia, kas Jam pasipriešins? Jis gali, jei nori, sunaikinti savo priešus. Jei žmonės, norėdami sukliudyti Jo planams, susivienija, Jis „sulaužo lankus, perlaužia ietis, sudegina vežimus“. Viešpats pagal savo valią numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina, „…kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu piktą. Aš Viešpats, visa tai darau.“ (Izaijo 45:6,7). Nei garbingi, nei turtingi, nei išmintingi negali pasipriešinti Jo valiai. Dievas paniekina išmintinguosius, atstumia kilminguosius ir nesuteikia jokių privilegijų turtingajam prieš vargšą. Dievo patarimai ir širdies sumanymai eina iš kartos į kartą. Kai Jis duoda taiką, kas gali sukelti konfliktus? Kai Jis paslepia savo veidą, kas gali matyti Jį? To, ką Jis sugriauna, niekas negali atstatyti; to, ką Jis nutildo, niekas negali prakalbinti. Jei Jis nusprendžia, kas Jį sulaikys? Ir kai ištiesia savo ranką, kas ją patrauks? Nėra jokio būdo, kuriuo būtų įmanoma pasipriešinti Dievo nepriklausomybei ir Jo keliams. „Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.“ (Rom. 9:18). Dievo rankose yra pragaro ir mirties raktai. Jis atidaro ir niekas negali uždaryti; Jis uždaro ir niekas negali atidaryti. Argi visa tai neapšviečia mūsų priešinimosi Jo veiksmams kvailumo? O kokie išmintingi yra tie, kurie ramiai ir laisvanoriškai paklūsta Jam!
            • Dievas yra Dievas, todėl Jis turi teisę atkeršyti visiems, kurie priešinasi Jo valdžiai. Jis yra išmintingas širdyje ir galingas jėgoje. Kas gali užsikietinti prieš Jį ir išlikti ramus? Į šį klausimą turi atsakyti kiekvienas, bandantis priešintis Jam. Ir vargas tam, kuris nori kovoti su Dievu! Ar jis sugebės apginti savo pozicijas prieš Jį? Viešpats parodys savo galybę kiekvienam išdidžiam priešui. Jie bus kaip šiaudai vėjyje, kaip ožio taukai ant ugnies. Jie išnyks ir niekas nebeprisimins jų. Amen.
            „Estad Quietos y Conoced Que Yo Soy Dios” Iš ispanų kalbos vertė: protestantas.com Šaltinis: http://www.iglesiareformada.com/