Kodėl Dievo vaikai kenčia?

Plaukiojant nutikęs nelaimingas atsitikimas Joni (Džoni) Eareckson tada buvo lemtingas – būdama paauglė ji liko paralyžiuota. Sunkumų kupinais metais, kurie sekė po nelaimingo įvykio, ji išmoko vis labiau ir labiau matyti, kaip Dievas šviečia jai Savo malone tamsiame pasaulyje. Jis iš tikrųjų kontroliuoja viską ir Jis tiksliai žino, ką daro.

Paklauskite mano vyro – aš nesu teologė. Niekada neskaičiau visų Kalvino „Institutų” ir nemoku nei graikų, nei hebrajų kalbų. Bet tada, kai susilaužiau kaklą nerdama į seklius vandenis, ilgalaikis ir visiškas paralyžius nusviedė mane gilesnio Dievo studijavimo link.

Iki tol aš buvau patenkinta įbrisdama iki kelių į dalykus, susijusius su Dievu, tačiau kai stuburo smegenų trauma paliko mano kūną suglebusį ir nenaudingą, aš nugrimzdau į tamsų ir bedugnį vandenyną. Pirmosiomis bemiegėmis naktimis po nelaimės aš grūmiausi su klausimu: „Aš esu krikščionė. Kodėl Dievas galėjo leisti mano gyvenime atsirasti tokiai sunkiai kančiai? Dieve, kodėl tu man toks šykštus?“

Tai buvo prieš 40 metų. Tačiau nei vienais metais Dievas nebuvo šykštus man. Dar daugiau – Jis atsakė į mano klausimus bendrystės su Gelbėtoju artumu, švelnumu ir saldumu, kurio nekeisčiau į nieką. Aš vis dar palieku graikų kalbą ekspertams, bet studijų metai įtikino mane, kad Dievas žino, ką daro.

Faktas, kad aš tikiu Dievo suverenumu, kad mano pašėlęs gyvenimas yra jaukiai priglaustas po Dievo įsakais, man yra geriausia paguoda. Jis viską kontroliuoja (Efeziečiams 1:11). Dievas taip pat man parodė, kad atsitikus „nelaimei“, nieko blogo vadinti tai nelaime. Netgi Biblija kalba apie tai, kaip apie baisų įvykį. „Argi ne iš Aukščiausiojo valios ateina tai, ką atneša nelaimės ir laimė?” (Raudų 3:38).

Kai kūdikiai miršta, kai ištisos populiacijos badauja, kai jaunos merginos susilaužo kaklus, Dievas verkia dėl Savo pasaulio, „nes jis žmogaus tyčia nei plaka, nei liūdina” (Raudų 3:33). Mano stuburo smegenų trauma buvo siaubinga nelaimė.

Bet Biblija tuo pat metu atkakliai tvirtina kitą tiesą. Kai visi šie dalykai nutinka – badas, kūdikių mirtys, gyvatės įgėlimai, degalinių apiplėšimai, grasinimai ginklu – Dievas nei akimirkai nepatraukia savo rankų nuo vairo. Psalmėje 103: 19 sakoma: “Jo karališka galybė visa valdo.” Jis apgalvoja šiuos baisius – ir kartais net blogus įvykius – tragedijas, Jam kančia nekelia malonumo. Bet Jis yra pasiryžęs valdyti juos ir panaudoti kančią Savo paties numatytoms pabaigoms.

Ir tos pabaigos yra laimingos. Dievas yra numatęs dangų, kviesdamas mane dalintis Jo džiaugsmu, ramybe ir jėga. Bet čia yra gudrybė. Dievas dalinasi Savo džiaugsmu tik Savo nustatytomis sąlygomis, tos sąlygos kviečia mus iš dalies kentėti, kaip kentėjo Jo mylimas Sūnus, būdamas žemėje. „Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.” (1 Petro 2:21).

Ėjimas Jo pėdomis veda mus į Kristaus kentėjimų bendrystę, kai mes tampame “panašūs į Jį Jo mirtyje”, t.y. kai mes kasdien imame savo kryžių ir mirštame nuodėmėms, už kurias Jis mirė ant Savo kryžiaus (Filipiečiams 3:10; Luko 9:23).

Kai kentėjimai nušlifuoja mus iki pat šerdies, atsiskleidžia tikroji medžiaga, iš kurios esame padaryti. Kentėjimai numeta granatą mūsų savanaudiškumui, susprogdina mūsų sielą, palikdama ją nuogą – tačiau tuomet mes galime būti labiau surišti su Gelbėtoju. Mūsų skausmai padeda mums šventėti. Ir mes niekada nesame panašesni į Kristų, niekada nesame labiau pripildyti Jo džiaugsmu, ramybe ir jėga nei tada, kai nuodėmė yra išraunama iš mūsų gyvenimų.

Ar tai reiškia, kad Dievas mėgaujasi mano nugaros smegenų trauma? Ar Jis džiugiai trynė rankomis, kai aš nėriau iš valties į seklius vandenis? Žinoma, ne.

Jis gali “visus dalykus” paversti man į gera, bet tai nereiškia, kad stuburo smegenų trauma yra geras dalykas (Romiečiams 8:28).

Mano pačios šių gilių paslapčių neprofesionaliu suvokimu, Dievas leidžia visus dalykus, net ir tuos, kuriems nepritaria. Mano draugas ir mentorius Steve’as Estesas kartą man paaiškino: „Šėtonas gali varyti blogio laivą, bet Dievas vairuoja jį Savo tikslams ir ir į numatytus uostus.“

Be to, tai, kaip Dievas leido įvykti mano nelaimei, nėra svarbiausia. Svarbiausia tai, kad mano kentėjimas išmokė mane “nustoti turėti bendro su nuodėme”, palikdamas praeityje irzlią, smulkmenišką ir į save susikoncentravusią Džoni ir paversdamas mane brandžia Džoni. Jis man numatė tobulėjimą, gludinimąsi ir šlifavimąsi visus tuos kvadriplegijos (visiško kūno paralyžiaus) metus (1 Petro 4:1).

Nesakau, kad tai lengva. Iš tikrųjų tai vis sunkiau. Šie ploni, pavargę kaulai pradeda išsilenkti nuo svorio per tuos paralyžiaus dešimtmečius. Bet aš turiu prisiminti, kad Dievo plano centre yra mano išgelbėjimas iš nuodėmės, kuris truks iki pat mano paskutinio atodūsio. Mano skausmas ir diskomfortas nėra Jo galutinis akcentas – Jam rūpi šie dalykai, bet jie yra realios problemos simptomai. Dievas labiausiai rūpinasi, ne tuo, kaip padaryti mano gyvenimą laimingą, sveiką, laisvą nuo problemų, bet tuo, kaip mane išmokyti nekęsti nusižengimų ir augti Jėzaus malone ir pažinimu.

Ar kaina per didelė? Ne, kai apmąstai, kad “lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę.” (2 Korintiečiams 4:17). Aš esu įsitikinusi, kad mano atsakas mano invalido vežimėliui turi tiesioginį ryšį su mano sugebėjimu džiaugtis, šlovinti ir tarnauti danguje. Iš visų dalykų, kuriuos galėčiau iššvaistyti čia, žemėje, aš nenoriu iššvaistyti savo kvadriplegijos!

Vieną dieną Dievas užtrauks blogiui užuolaidą, o kartu – visiems kentėjimams ir liūdesiui. Iki tol aš prisiminsiu dar šį tą, ką Steve‘as Estesas kartą man pasakė laikydamas savo ranką ant mano vežimėlio: „Dievas leidžia įvykti tam, ko Jis nekenčia, kad užbaigtų tai, ką Jis myli.“ Aš galiu tik šypsotis žinodama, kad Dievas užbaigs tai, ką Jis myli mano gyvenime – Kristų manyje, šlovės viltį.

Joni (Džoni) Eareckson Tada, organizacijos “Džoni ir draugai“ įkūrėja ir generalinė direktorė, yra populiari konferencijų pranešėja visame pasaulyje. Jos radijo programų yra klausomasi daugiau kaip 1000 kanalų. Ji įkvepia milijonus per savo apdovanojimus pelniusią knygą ir detalius piešinius.

http://www.answersingenesis.org/articles/am/v4/n3/children-suffer