Nes jie nežino, ką daro

Šioje ištraukoje skaitome mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus žodžius: „Tėve atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“. Šiuos aštuonis žodžius nėra sunku suprasti. Net jauniausias moksleivis galėtų paaiškinti kiekvieną iš šių žodžių. Tačiau kiek daug jie reiškia kartu, kai juos ištarė pats Gelbėtojas, mirdamas ant kryžiaus.

Prisiminkime, kas tada įvyko ir kodėl Viešpats Jėzus prašė atleidimo tiems, kurie buvo šalia Jo. Prisiminkite, Jis yra Jėzus iš Nazareto, Vaikas Kristus. Tas pats, kuris būdamas dvylikos metų šventykloje kalbėjo vyrams su tokia išmintimi ir aiškumu, jog visi buvo priblokšti. Jis yra Tas, kuris po keturiasdešimt dienų maldos ir pasninko dykumoje buvo gundomas Šėtono ir nenusidėjo. Jis yra tas pats, kuris kalbėjo suaugusiems vyrams, o jie palikę savo darbus sekė paskui Jį. Jis buvo Mokytojas, kuris keliavo po kraštą pamokslaudamas tokią tiesą, jog niekas negalėjo ginčytis. Tai tas pats Jėzus, kuris užjautė ir pamaitino alkstančius, gydė luošuosius, akluosius ir mirusiuosius prikėlė gyventi. Jis pats numatė savo išdavimą ir mirtį. Jis buvo Mesijas, kuris likus keletui dienų iki savo nukryžiavimo keliavo ant jauno asilo į Jeruzalę, ir daugelis Jį šlovino. Jis buvo tas pats, kuris atšventė žydų Paschą su savo mokiniais aukštutiniame kambaryje. Jis buvo tas pats, kuriam besimeldžiant Getsemanės sode prakaitas lašėjo kraujo lašais.

Jis buvo Kristus, kurį Judas Iskarijotas išdavė už trisdešimt sidabrinių. Jis buvo Tas, kurį neteisingai apkaltino religinė minia. Šis vyras, Jėzaus Kristus buvo apspjaudytas. Jo barzda buvo nupešta. Ant Jo galvos uždėtas erškėčių vainikas. Jis buvo taip stipriai nuplaktas rimbu, jog nebebuvo panašus į žmogų. Jis buvo tas pats Jėzus, kuris buvo nuvestas į Kalvariją ir prikaltas prie kryžiaus. Jis buvo Jėzus Kristus, visos žmonijos Gelbėtojas, ištaręs šiuos aštuonis žodžius: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.”

Kai Kristus kabėjo ant kryžiaus, Jis šaukė, bet ne tam, kad kas nors išgirstų. Ne, Jis šaukė, vieninteliam, kuris išgirdęs gali padaryti bet ką. Jis šaukėsi Tėvo, Savo Tėvo, Visagalio Dievo. Kokius žodžius Jis ištarė! Jis neprašė gailestingumo sau, greičiau gailestingumo savo žudikams. Tai nebuvo pykčio žodžiai ar keiksmas dėl šios neteisybės, bet greičiau tai buvo meilės ir atleidimo žodžiai. Ne prašymas išlaisvinti save, bet greičiau esančius aplink Jį. Koks galingas Gelbėtojas yra Viešpats Kristus!

Bet iškyla klausimas, kam Jis ieškojo atleidimo. Ar Jis ieškojo atleidimo žydams, kurie Jį atmetė ir neteisingai apkaltino? Ar Pilotui, kuris žinojo, kad Jėzus buvo teisus ir nekaltas, bet vis tiek nuteisė mirti? Ar Petrui, kuris, kaip buvo išpranašauta, išsigynė Gelbėtojo ne vieną, o tris kartus? Ar Romėnų kareiviams, kurie Jį sumušė, prikalė prie kryžiaus ir metė burtus dėl Jo drabužių.? Ar taip pat nukryžiuotiems vagims, kabėjusiems iš abiejų Jo pusių?

Šiandieną sakau jums, kad Gelbėtojas prašė Tėvo atleidimo ne tik vienam iš jų, greičiau jiems visiems. Jo atleidimas pasiekia prabangiausius aukščiausių valdytojų namus lygiai taip, kaip ir benamių lindynes, nes visi turi sielas.

Tai pasiekia tiek mirštančio seno žmogaus lovą, tiek ir ką tik gimusio, nes visi mirs. Tai pasiekia ir žmogžudį kalėjime, ir žmogų esantį bažnyčioje, nes visi gimė nuodėmėje. Kristus ne tik atleido visiems, bet taip pat išliko ir Jo meilė. Jono 15:13 mes skaitome: “Niekas neturi didesnė meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda”.

Ateidamas į šį pasaulį Kristus apribojo savo visagalę jėgą ir tapo priklausomas nuo žmogiškų dalykų. Kai Jėzus meldėsi Getsemanės sode, Jis dar kartą pasidavė savo Tėvo valiai. Ne vinys laikė Jį ant kryžiaus. Ten Jį laikė meilė žmonijai. Jis padarė viską, kad išgelbėjimas būtų prieinamas visiems. Kristus, kabėdamas ant kryžiaus ir mirdamas baisia mirtimi, mylėjo visus ir padarė taip, kad atleidimas būtų prieinamas visiems, nes visi yra kalti.

Mes matome, kad Jėzus sako: “…nes jie nežino ką daro”. Sunku suprasti kaip tie, kam yra skirti šie žodžiai, galėjo nežinoti ką daro; vis dėlto tai yra tiksliai tai, ką pasakė Jėzus.

Prisiminkite, kad Mesijo atėjimas buvo išpranašautas prieš tūkstančius metų, tačiau jie nesuprato, kad Jis buvo Jėzus. Jeigu neužteko pranašysčių, tai pats Kristus mokė apie tai, kas Jis buvo ir kas buvo Jo Tėvas. Nė vienas nesuprato, kad jie ir buvo susiję su pranašysčių apie Kristaus mirtį išpildymu. Jie nesuprato, ką prarado išsigindami Kristaus kaip Mesijo. Jeigu jie būtų žinoję, koks brangus buvo Kristaus kraujas, galbūt jie nebūtų taip skubėję jį pralieti. Jie nesuprato, kokios bus jų veiksmų asmeninės pasekmės. O, jeigu jie tik būtų žinoję, ką daro, galbūt jie būtų elgęsi kitaip.

Praeitis yra praeitis. Mes negalime jos pakeisti, bet mes turėtume iš jos pasimokyti. Nors nedaug kas pasikeitė ir šiandien. Tėvas vis dar yra visų Dievas. Jis vis dar yra teisingas ir teisus. Nors Jis ir myli žmoniją, bet vieną dieną Jis ją teis.

Lygiai kaip ir tą dieną ten buvo tų, kuriems reikėjo atleidimo, jų yra ir šiandien. Yra žmonių, kuriems reikia atleidimo: “…nes jie nežino ką daro”. Galbūt iš dalies jie žino ką daro, bet nesuvokia savo veiksmų pabaigos. Pavyzdžiui, šiandien yra netikinčiųjų lygiai taip, kaip jų buvo ir tą dieną. Jie negirdėjo, kas Jis yra ir mes žinome iš Romiečiams 10:14 kad: “Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?”.

Galbūt jūs nesate girdėjęs, kas yra Kristus. Jis ne tik yra, bet Jis buvo ir bus. Kristus yra Amžinas Dievo Sūnus, buvęs prieš amžius ir bus visą amžinybę. Prieš du tūkstančius metų Jis prisiėmė žmogaus pavidalą, gimė iš mergelės neturėdamas žemiško tėvo, todėl nepaveldėjo nuodėmingos prigimties. Per savo gyvenimą, Jis buvo šimtu procentų Dievas ir šimtu procentų žmogus.

Jis buvo gundomas visaip, lygiai kaip mes šiandien. Tai sakydamas, aš turiu omeny, kad Jis taip pat buvo gundomas plūstis, meluoti, vogti, vartoti alkoholį, geisti ir žudyti. Jūs nesate gundomi niekuo, su kuo Jis nebūtų susidūręs. Bet Jis pasirinko nepasiduoti pagundymams, tokiu būdu išlikdamas tobulai nenuodėmingas; todėl per visą amžinybę buvo vienintelis, galintis atpirkti žmoniją.

Jokio kito žmogaus mirtis būtų nieko nereiškusi. Tai turėjo būti tik Vienintelio, gimusio be nuodėmės ir niekada nenusidėjusio, mirtis. Tai buvo Jėzus Kristus. Jis mirė ir praliejo savo kraują, kad išpirktų mus iš pragaro. Bet tai nebuvo pabaiga. Tada Jis nugalėjo mirtį, prisikeldamas trečią dieną ir dabar sėdi Dievo Tėvo dešinėje danguje.

Jis tai padarė taip paprastai. Jis padarė viską ir iš mūsų nori tik vieno, kad tikėjimu priimtume ir patikėtume, kad tai, ką Jis padarė, visiškai užtenka amžinybei. Jeigu jūs niekada gyvenime nepriėjote to taško, kad galiausiai patikėtumėte, kad viskas, ko jums reikia, tai yra Jo darbas, tai tada, kai Jis šaukė nuo kryžiaus: “Tėve atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.” buvo skirta jums, mirusiems savo nuodėmėse.

Bet tai nebuvo vien tik dėl jūsų, bet taip pat ir dėl tų, kurie tikėjo. Toje minioje buvo keletas, kurie tikėjo, o vėliau atsuko Kristui nugarą. Manau, kad daugelis ir šiandien taip padarė. Jie pasitikėjo Kristumi dėl išgelbėjimo. Jie pasiėmė Jo vardą kaip savo pačių, nes jie vadina save krikščionimis. Tačiau nuo tada jie Jo atsižadėjo. Galbūt to jie neištarė balsu, bet dar blogiau, jie tai parodė savo veiksmais. Kai jūs ignoruojate bendruomenių susirinkimus, atsukate Jam nugarą. Kai jūs aptingstate ir atšąlate Dievo Žodžiui bei maldai, jūs atsukate Jam nugarą.

Pagal Hebrajams 10:10 mes žinome, kad: “Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams”. Laiško Romiečiams 6 skyrius labai aiškiai mus moko, kad priėmę Jo atpirkimo dovaną, daugiau nesame mirę nuodėmėje, tačiau esame mirę nuodėmei. Garbė Viešpačiui, mes nebeprivalome nusidėti!

Romiečiams 6:15 “Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!” Ir tada Romiečiams 6:18 “ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.” Štai kodėl Kristus mirė, kad išlaisvintų žmogų iš nuodėmės. Bet dabar tie iš jūsų, kurie priėmėte Jo vardą, savanoriškai nusisukote ir tapote nuodėmės vergais. Kai pasirenkate paimti butelį ir vėl gerti, jūs pasirenkate atsukti Dievui nugarą, paneigti tai, ką Jis padarė ant kryžiaus ir paneigti savo laisvę nuo nuodėmės. Ta pati tiesa galioja ir rūkaliui, narkomanui, ir žmogžudžiui.

Bet prieš tai, kai jūs pagalvosite, kad tai netaikoma jums, nes jūs nerūkote, nevartojate alkoholio, narkotikų, nežudote ar nepraleidžiate laiko su tais, kurie tai daro, leiskite man pasakyti, kad kokia bebūtų jūsų nuodėmė, Jis mirė ir už ją ir jus nuo jos išlaisvino. Ar tai būtų paskalų skleidimas, tingumas, nepaklusnumas valdžiai, melas, pyktis, kartėlis, geismas, polinkis kritikuoti arba paprastas nepaklusnumas Dievo įsakymams liudyti, gyventi šventą gyvenimą, melstis už tuos, kurie žiauriai su jumis elgiasi, duoti vargšams išmaldos ir t.t.

Tikiuosi, kad suprantate, jog tai buvo dėl jūsų, kurie buvote mirę nuodėmėse, bet dabar esate mirę nuodėmei, kai Jis šaukė nuo kryžiaus: “Tėve atleisk jiems, nes jie nežino ką daro”.

Taigi kalti buvo ne tik fariziejai, bet taip pat ir kiekvienas žmogus toje garsiai šurmuliuojančioje minioje. Kaltas buvo ne tik Pilotas, bet taip pat ir kareiviai. Kiekvienas žmogus šiandien, kuris yra be Kristaus yra lygiai taip pat kaltas ir pasmerktas amžinai pragaro ugniai. Kiekvienas tikintysis, kuris jau priėmė išgelbėjimo dovaną ir daugiau nebėra pasmerktas, bet turi paruoštą vietą danguje, gali būti taip pat kaltas, kad atsuko Kristui nugarą ir Jo išsigynė. Vis dėlto šie Kristaus žodžiai, ištarti ant kryžiaus, yra tokie galingi, galbūt todėl, kad jie “nežinojo” didžiausio dalyko.

Jie “nežinojo” kaip stipriai jie buvo mylimi. Jono 3:16 mums sako: “Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” O, kokia tikra yra Dievo meilė. Jis galėjo sunaikinti fariziejus kai jie apkaltino Kristų. Jis galėjo trenkti žaibu iš dangaus ir nužudyti Pilotą. Jis galėjo išleisti gyvybes iš kareivių, kurie mušė Jo viengimį Sūnų. Bet Jis to nepadarė.

Dievas galėjo nuteisti kiekvieną iš mūsų šiandien. Bet Jis to nepadarė. Kodėl? Todėl, kad Jis jus myli ir Jis norėjo, kad šiandien išgirstumėte šią žinią, ir kad turėtumėte galimybę pasirinkti. Galimybę pasirinkti šiandien, kol dar ne per vėlu.

Nathanas Leutholdas