Paprastas poelgis

Kiekvienas gali būti didis… todėl kad bet kas gali būti nau­dingas. Tau nereikia turėti universiteto laipsnio, kad galė­tum padėti. Tu neturi viso savęs atiduoti tarnystei. Tau tik reikia širdies, pilnos malonės. Meile sukurtos sielos.
Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis

Vieną dieną grįždamas iš mokyklos Markas priekyje pastebėjo ateinantį lengvai pasišokinėjanti berniuką. Staiga šiam iš rankų iš­krito visos neštos knygos, taip pat du megztiniai, beisbolo lazda, pirštinė ir mažas magnetofonas. Markas priklaupė ir padėjo su­rinkti išmėtytus daiktus. Kol jie drauge ėjo vienu keliu, jis panešė dalį naštos. Pakeliui Markas sužinojo, jog berniukas vardu Bilas, kad jis mėgsta videožaidimus, beisbolą ir istoriją, bet visi kiti dalykai jam kelia daug rūpesčių. Be to, jis ką tik išsiskyrė su savo drauge.

Taip jie priėjo Bilo namus, ir jis pakvietė Marką išgerti koka­kolos bei pažiūrėti televizorių. Juokaujant ir kalbantis popietė pra­bėgo puikiai, kol Markui atėjo laikas išeiti. Vėliau jie susitikdavo mokykloje, keletą kartų drauge priešpiečiavo ir taip kartu baigė vidurinę. Vėliau studijavo toje pačioje aukštojoje mokykloje, kur visus studijų metus artimai bendravo. Pagaliau atėjo ilgai laukti paskutinieji metai. Likus vos trims savaitėms iki išleistuvių, Bilas užkalbino Marką.

Bilas prisiminė jų susitikimo dieną prieš daugybę metų.

– Ar tau niekad neatrodė keista, kad aš tą dieną nešiausi namo tiek daug daiktų? — paklausė jis. – Supranti, aš išvaliau savo spinte­lę, nes netvarkos nenorėjau palikti kam nors kitam. Buvau pasiė­męs kelias migdomąsias mamos piliules ir ėjau nusižudyti. Tačiau pabuvęs su tavim, prisijuokęs ir prisišnekėjęs supratau, jog nusižu­dęs ilgėčiausi to praėjusio ir dar ateisiančio laiko. Dabar matai, Mar­kai, kad pakėlęs mano knygas tą dieną iš tiesų padarei daug dau­giau. Tu išgelbėjai mano gyvybę.

Johnas W. Schlatteris

Ištrauka iš knygos:  “Atgaiva sielai”