Gerai tiems tėvams, kurių vaikai mielai užkandžiauja morkas bei salierų stiebelius ir nesuraukia nosies ant stalo išvydę garuojančią keturių grūdų košę, šviežių daržovių salotas ar dubenėlį maistingos sriubos. O kaip elgtis tiems tėveliams, kurių vaikai, tarsi laikydamiesi konspiracinės nevalgių vaikų draugijos įžado, griežtai atsisako valgyti sveiką, pilnavertį maistą?
Švelni, jausminga lakštingalos iš H. K. Anderseno pasakos giesmė sužavėjo ir sugraudino net rūsčiojo kinų valdovo akmeninę širdį. Mūsų pasakojime romantiškasis paukštis, simbolizuojantis tobulumą ir grožį, atliks kiek kitokį vaidmenį.
Labai populiaru ir madinga tapo orientuotis į rezultatą, siekti užsibrėžto tikslo, sėkmę it jautį čiupti už ragų, planuoti savo gyvenimą ir ryžtingu žingsniu žengti į palaimingą ateitį.
Na, taip – juk pati save išlaikau, vairuoju, verkiu retai ir dar nė karto negimdžiau. Nenuostabu, kad užspaustas moteriškumas siunčia SOS signalus per mano persuktą kairiąją (o gal dešiniąją?) koją.Paprastai visų instrukcijų laikausi, o rekomendacijas klusniai vykdau. Iš knygų lentynos ant stalo nusileido „Feminizmo ekskursai” ir „Bėgančios su vilkais” (žinau bent vieną vyrą, kuriam, jo žodžiais tariant, ši knyga padėjo suprasti moteris), o visų pažįstamų moterų ir merginų ėmiau klausinėti, kas, jų nuomone, yra moteriškumas. Kad studijos būtų rimtesnės, pakalbinau ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentę Jolantą Reingardę.
Kada esame nusiminę, prislėgti knyga gali atverti sielos langą, įleisti gaivaus oro ir taip padėti įveikti kančią ir skausmą, gydyti sielos žaizdas. Gera knyga „apvalo” sielą. Skaitymas teikia malonumą. Laikas, praleistas su puikia knyga rankose, praplečia pasaulio vaizdą, suteikia naują patyrimą, naujas žinias. Gyvenimas pateikia ne vien malonias dovanas. Kasdienybė reikalauja atsakomybės, susikaupimo, susitikimo su tikruoju, neišgalvotu „aš”. Vidinis mūsų pasaulis glūdi šviesos ir tamsos priešpriešoje. Sąmonės šviesa apšviečia tik jo dalį. Tamsoje lieka skausmingi praeities išgyvenimai, mūsų nepriimtinos savybės ir, deja, neišnaudotos galimybės, talentai. Sunkiomis gyvenimo akimirkomis, ieškodami atsakymų į svarbius egzistencinius klausimus, bandome remtis autoritetais. Vienas iš šaltinių – knygos, jose glūdinti išmintis.
Apie paauglystę pastaruoju metu kalbama daug. Konfliktams su vaikais lengvai priklijuojama paauglystės problemų etiketė. Visi žino, kad paaugliai liguistai susirūpinę savo išvaizda, nesivaldo, veržiasi pas draugus ir priešgyniauja tėvams. Bet ar tuo jau viskas apie šį amžiaus tarpsnį pasakyta? Kažin. Kol paauglys jaučia, kad į jį žiūrima kaip į nepatogų, nors galbūt savotiškai įdomų egzempliorių, jis nuo mūsų labai toli.
Tik trumparegiam ir neišprususiam žmogui gali pasirodyti, kad agresyvus elgesys yra smerkiamas mūsų visuomenės kasdienybėje. Pripažinkite, juk visi jaučiame troškimą aplenkti kaimyną Petraitį: būti geresni už jį, uždirbti daugiau, turėti gražesnį butą (ar namą) ir užauginti geresnius vaikus. Tad šis trumpas kursas – kaip tik tau, drovus ir susivaržęs lietuvi! Jį išklausęs ir įvykdęs, atrasi vidinius išteklius tikslams įgyvendinti, būsi galingas ir stiprus kaip niekad.
Tikslas – išmokti supykdyti kitą žmogų, išprovokuoti jo agresiją, priversti elgtis taip, kad jam pačiam būtų nemalonu dėl tokio savo elgesio.
Atėjo metas pristatyti dar vieną psichologijos kryptį – egzistencinę psichologiją. Greičiausiai sugebėčiau ir pats vienas atlikti šios krypties esminių idėjų santrauką, tačiau tuomet rizikuočiau parašyti sausoką apžvalginį straipsnį. Gyvumo straipsniui suteikė ir esmines šios krypties idėjas pristatė pašnekovas – Birštone įsikūrusio Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorius prof. Rimantas Kočiūnas.
Britų sociologas A. Giddensas mūsų laikmetį apibūdina kaip perdėto susirūpinimo savimi amžių, kuriame mes stengiamės būti ne tuo, kuo iš tikrųjų esame, bet tuo, kuo manome, kad turime būti. Bandome save pakeisti, suprojektuoti pagal tam tikrus visuomenėje vyraujančius socialinius modelius ir normas. Nenuostabu, kad žaibišku greičiu plinta populiariosios psichologijos knygos, kitaip vadinamos savipagalbos (angl. Self-help) arba savęs kūrimo (angl. Self-building) literatūra.
Naujausi komentarai: