Ar Dievas yra geras?

Kai kurie žmonės galbūt niekada neturės drąsos garsiai paklausti, bet savo širdyse jie svarsto: „Ar Dievas tikrai yra geras?” Kai kurie iš jūsų jau dabar, pasibjaurėję drąsa iškelti tokį klausimą, purto galvas ir sako: „Žinoma, kad Dievas yra geras!“ Bet aš noriu paklausti: kodėl jūs sakote, kad Dievas yra geras?

Kai kurie sako, kad Dievas yra geras, nes šiuo metu juos laimina. Jie džiaugiasi tvirta santuoka, augina sveikus vaikus, turi darbą, pakankamai pinigų apmokėti visas sąskaitas, gerą draudimą, kuris apmokėtų išlaidas traumos atveju, bažnyčią, į kurią gali eiti, Bibliją, kurią gali skaityti, gali giedoti giesmes, mėgautis gamta… ir šis sąrašas gali niekada nesibaigti. Šie žmonės galvoja, kad Dievas yra geras, nes Jie gauna daug palaiminimų iš Jo.

Bet jeigu mes sakome, kad Dievas yra geras, nes Jis mus laimina, tuomet dauguma žmonių galėtų sakyti, kad Dievas nėra geras. Jie ginčytųsi sakydami, kaip Dievas gali būti geras, jeigu jų santuoka baigėsi skyrybomis. Kiti klaustų, kaip Dievas gali būti geras, jeigu mūsų vaikas dabar miršta ligoninėje nuo ligos, kurios gydytojai nesugeba išgydyti. Ką tu atsakytum tėvams, kurie klausia, kaip Dievas gali būti geras, jeigu jie neturi pinigų maistui ir sąskaitoms apmokėti. Ar Dievas tikrai geras nebyliems ir kurtiems, kurie negali nei girdėti, nei giedoti giesmių? Kaip tu parodytum Dievo gerumą akliems, kurie negali matyti nuostabios kūrinijos? Jeigu tu nesugalvoji atsakymo į šiuos klausimus, tikriausiai nerasi atsakymo ir tiems, kurie yra našliai ar našlaičiai, tiems, prieš kuriuos buvo naudojamas smurtas, ar tiems, kurie buvo išprievartauti. Bet ar dėl to, kad tu neturi atsakymo į tuos klausimus, reiškia, jog Dievas nebėra geras? Ne, visiškai ne! Tai paprasčiausiai reiškia, jog tu dar ne iki galo supranti, kodėl Dievas yra geras.

Kol mes vis dar mąstome, aš noriu paklausti dar vieno klausimo: jeigu Dievas yra geras dėl palaiminų, kuriuos tu gauni, ar Jis vis dar būtų geras, jeigu atimtų visus iki vieno tavo palaiminimus? Jeigu tu prarastum sveikatą, savo sutuoktinį, savo vaikus, darbą, namus… O kas jeigu tu prarastum visus tuos dalykus? Kas tada? Ar vis dar sakytum, kad Dievas yra geras? Jeigu Dievas yra geras, tuomet turi būti geresnis paaiškinimas negu vien tik tai, kad Jis mus laimina.

Ar gali būti, kad Dievas yra geras, ne dėl to, ką Jis daro arba nedaro, bet dėl to, kas Jis yra? Žodyne žodžio “Dievas” apibūdinimas yra: “Tobula, visagalė, visažinanti Esybė, visatos Kūrėjas ir Valdovas, pagrindinis tikėjimo ir garbinimo objektas monoteistinėse religijose.” Ar tu supranti, ką tai reiškia? Tai reiškia, jog nėra nieko, ko Jis nežino, ir nėra nieko, ko Jis negalėtų padaryti. Tai reiškia, kad Jis yra tobulas. Šio fakto paprastumas dažnai lieka nepastebėtas. Dievas yra tobulas. Jeigu būtų įmanoma Dievui nustoti būti tobulam, tuomet taip pat būtų įmanoma Jam nustoti būti Dievu.

Paprastai sakant, Dievas yra geras, nes Dievas yra Dievas. Reikia suprasti, kad Dievas visada buvo geras ir visada toks bus. Hebrajams 13:8 rašoma: „… toks pats vakar, šiandien ir per amžius.“ Tai yra didelis palaiminimas, ypač tai, jog mes galime žinoti, kad Jis yra toks pats ir šiandien!

Man patinka žinoti, kad Dievas buvo geras praeityje. Tai reiškia, kad Dievas buvo geras tada, kai sukūrė pasaulį. Tai reiškia, kad Dievas buvo geras tada, kai Jis siuntė potvynį. Tai reiški, kad Dievas buvo geras tada, kai Jis atsiuntė mums savo Sūnų.

Man taip pat patinka, kad Jis bus geras ateityje. Tai reiškia, kad Dievas bus geras, kai teis pasaulį. Tai reiškia, jog Dievas bus geras tada, kai tiems, kurie pasitikėjo Jo Sūnumi, leis įeiti į dangų, ir tuos, kurie nepatikėjo Dievo Sūnumi, nusiųs į pragarą. Tai reiškia, kad Dievo gerumas bus didesnis nei mano ribotas protas gali suvokti.

Aš asmeniškai žinau, kad Dievas buvo geras, kai Jis sukūrė mane, išgelbėjo mane ir davė palaiminus, kuriuos dabar turiu. Aš taip pat žinau, kad Dievas vis dar bus geras, jeigu Jis nuspręs, kad man tų palaiminų nebereikia ir pasiims juos atgal. Bet aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš gyvenu šiandiena. Taigi man labiausiai patinka eilutės dalis, kurioje parašyta, jog Dievas yra geras šiandien. Nes tai yra tai, ko man reikia. Man reikia Jo gerumo šiandien.

Mes matėme, kad Dievas yra geras todėl, kad Jam neįmanoma būti kitokiam, bet tikriausiai mes taip pat norime sužinoti, kaip įmanoma pamatyti Dievo gerumą mūsų asmeniniuose gyvenimuose. Psalmių 34:8 Dovydas rašė: „Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki!“. Pranašas Nahumas rašė: „Dievas yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki.“ Abi eilutės Dievo gerumą pateikia kaip faktą. Abi eilutės taip pat teigia, jog tu ir aš turime pasitikėti Dievu.

Nuo to, ar mes pasitikėsime Dievu, ar ne, nepasikeis Dievo gerumas; tai tik padės mums matyti tą gerumą. Reikia tikėjimo Juo ir Jo gerumu, kad mes sugebėtume tai pamatyti. Kai kuriems tai gali atrodyti painu. Bet įsivaizduokite, kad tikėjimas yra akiniai, kurie padeda matyti.

Tikėjimas mato tai, ko akys negali matyti.Net tada, kai akys pilnos ašarų, tikėjimas vis tiek mato. Kai akys yra aptemdytos kartėlio, tikėjimas vis tiek mato. Kai akys yra aptemdytos pykčio, tikėjimas vis tiek mato.

Trumpai tariant, Dievas yra geras. Visada buvo ir visada bus. Dievo gerumas nėra kažkas, kuo aš pasirenku tikėti, ignoruodamas faktus, kurie tam prieštarautų. Dievo gerumas yra kažkas, ką aš žinau, ir ką tikėjimas man patvirtino ir leido pamatyti. Aš raginu tave pamąstyti apie Dievo gerumą ir leisti tikėjimui padėti jį pamatyti.

Dievas yra geras!!!

Nathan Leuthold